Lietuvos verslas

Pašarų gamybos įmonė Kretingoje „Kretingos grūdai“ pašarams gaminti galimai naudojo techninės paskirties sojų aliejų, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Estijos bendrovės „Loginpost“ valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Credit Index Lietuva“ keičia Vilniuje bendrovei „Venipak“ planuojamo siuntų terminalo projekto vietą. Anksčiau terminalą planuota statyti sklype Žirnių gatvėje, dabar jis projektuojamas sklype Servečės gatvėje, netoli Vilniaus oro uosto, skelbia sostinės savivaldybė. Pasak „Credit Index Lietuvos“ vadovo Mindaugo Baranausko, nuo 2019 metų planuojamo projekto lokacija pakeista siekiant įsikurti šalia kitų logistikos bendrovių.

Taivano Maisto ir vaistų administracijos ekspertai šią savaitę Lietuvoje atlieka jungtinį Lietuvos kiaušinių, pieno, žuvies produktų gamintojų auditą.  Per dvi ateinančias savaites ekspertai vertins, kaip įgyvendinami Taivano reikalavimai trijose pieno, trijose žuvininkystės bei vienoje kiaušinių produktų įmonėje, trečiadienį pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Trečiadienį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad iki liepos 31 d. gyventojai dar gali kreiptis paramos saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose, o iki rugpjūčio 14 d. – nutolusioms elektrinėms iš saulės parkų. Agentūra sulaukė apie 12,8 tūkst. gyventojų paraiškų dėl ketinimo tapti gaminančiais vartotojais. Šiai priemonei Energetikos ministerija suplanavo skirti 29,9 mln. eurų, pranešime žiniasklaidai rašo APVA.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė tūkstantines baudas keturioms įmonėms, pardavinėjusioms pavojingus gaminius.  Anot pranešimo, „Kesko Senukams Lithuania“ skirta 2,2 tūkst., parduotuves „Baldų turgus“ valdančiai „Aranetai“ – 1,6 tūkst., žaislų parduotuvei „Nersama“ – 2 tūkst., „Mere“ parduotuves valdančiai „Valientei“ – 2,5 tūkst. eurų baudas. Pasak tarnybos, įmonės pakartotinai per vienerius metus pažeidė Produktų saugos įstatymą, teikdamos rinkai pavojingus gaminius.

„Carlsberg“ grupei priklausančios didžiausios šalies alaus gamybos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 4 proc. iki 87,6 mln. eurų. Tuo metu bendrovės eksporto pajamos sumažėjo 18 proc., teigiama „Švyturio–Utenos alaus“ pranešime. „Tai buvo išties sudėtingiausias pusmetis pastarųjų metų įmonės veikloje. Mūsų sprendimas sustabdyti bet kokius ryšius su šalimis agresorėmis lėmė eksporto mažėjimą ir stiklo butelių trūkumą.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija nežymiai padidėjo vilkikų eilės. Sumažėjo eilė tik Raigardo pasienio kontrolės punkte. Baltarusijos pusėje minimalios eilės susidarė tik Vidžių ir Pervalko kontrolės punktuose.

Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 2 proc. iki 20 mln. eurų. Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekė 3,5 mln. eurų ir buvo 35,2 proc. mažesnis nei 2021 metų pirmąjį pusmetį, trečiadienį pranešė įmonė.  Anot jos, mažėjimą lėmė stipriai augantys mokesčiai dėl indeksavimo ir staigus elektros energijos kainų kilimas.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) nustačius piktnaudžiavimo rizikas tvirtinant statybų užbaigimą bei Vilniaus savivaldybėje išduodant statybų leidimus, Aplinkos ministerija ruošiasi tobulinti Statybos ir Architektūros įstatymus.  Ministerija pranešė formuojanti darbo grupę teisės aktų pakeitimams parengti.  „Esmė yra Statybos įstatymo nustatytos procedūros, kuriose STT mato įvairių rizikų.

Kultūros ministerija siūlo įvesti mokestinę lengvatą kultūros paveldo objektų savininkams. „Įstatymais ir kitais teisės aktais yra nustatyti ženklūs tokio turto naudojimo apribojimai, be to, kultūros paveldo objektų remonto, restauravimo ir kiti priežiūros darbai dėl jiems taikomų specialių reikalavimų kainuoja gerokai brangiau negu statybos darbai statiniuose, nesančiuose Kultūros vertybių registre“, – nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 1,9 proc. iki 783,9 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos buvo 188,68 mln. eurų – 2,38 proc. didesnės: alaus – 11,2 proc. iki 45,67 mln. eurų, vyno – 4,1 proc. iki 22,6 mln. eurų, spiritinių gėrimų – sumenko 0,7 proc. iki 117,6 mln. eurų, tarpinių produktų – 10,9 proc. iki 2,8 mln.

Viena didžiausių Baltijos šalių regiono žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupė „Linas Agro Group“ Lietuvoje planuoja už 6,5 mln. eurų statyti makaronų gamyklą Kaišiadoryse, o už 4,3 mln. eurų – džiūvėsėlių fabriką. Ateityje bendrovė svarsto statyti ir dar dvi gamyklas, tačiau dėl jų paskirties dar neapsispręsta. „Pradedamos 6,5 mln. eurų sieksiančios investicijos ir užsakinėjama įranga trečiai grupės makaronų gamyklai, kuri įsikurs greta Kaišiadorių paukštyno.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ pietvakarių Lenkijoje pradeda 50 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parko statybas, į kurias numatoma investuoti 70 mln. eurų.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) birželį siekė 1,598 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,2 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių padidėjo 0,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,5 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV. Tai trečiasis SGD krovinys šį mėnesį.  Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Diamond Gas Metropolis“ trečiadienio rytą atplaukė į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Kaip BNS informavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 150 tūkst. kubinių metrų dujų.

Maisto pristatymu ir tarpininkavimo paslaugomis užsiimanti technologijų bendrovė „Wolt LT“ pernai uždirbo aštuonis kartus didesnį grynąjį pelną –  680,7 tūkst. eurų, o pardavimus padidino beveik 3 kartus iki 24,6 mln. eurų, nurodoma bendrovės Registrų centrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje.

Traukinys, kuriuo iš Rusijos į Kaliningrado sritį buvo gabentas cementas, antradienį atvyko į šį Rusijos eksklavą, pranešė srities gubernatorius. Tai buvo pirmasis toks traukinio reisas nuo tada, kai Europos Sąjunga (ES) pareiškė, jog Lietuva turi leisti rusiškų prekių tranzitą per savo teritoriją.

Europos Centriniam Bankui (ECB) padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto, palūkanos už gyventojų bankuose laikomus terminuotus indėlius artimiausiu metu nedidės, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. Anot jos, nereikėtų tikėtis, kad palūkanos už terminuotus indėlius taip pat didės 0,5 proc. – tiek pat, kiek ir ECB norma. „Tikrai ne tiek pat, ir tikrai ne iš karto. Reikėtų į tai žiūrėti kaip į procesą, kuris ką tik prasidėjo.

Daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) per metus augino 1,4–3,2 proc., teigia BNS kalbinti ekonomistai. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas,daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje proognozuoja recesiją. Vienas iš septynių ekonomistų teigė, kad BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 1,4 proc., du prognozavo apie 2 proc.

Stambule Rusijai ir Ukrainai pasiekus susitarimą dėl grūdų išvežimo iš įstrigusių Ukrainos uostų, žemės ūkio produkcija iš šios šalies toliau bus vežama ir per Klaipėdos uostą, nes tiekėjai kol kas nori turėti alternatyvas, sako vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ vadovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį lankysis Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur domėsis darnios regionų plėtros situacija. „Svarbu žinoti, kokia yra ekonominė aplinka, kiek palankios sąlygos investicijoms, kokių galimybių suteikiama čia gyvenantiems žmonėms“, – BNS nurodė V. Čmilytė-Nielsen, komentuodama vizito tikslus.

Rinkdamiesi plastines operacijas lietuviai neatsilieka nuo vakarų: didinasi krūtinę, nusisiurbia riebalus, susitvarko akių vokus ir už tai ryžtasi mokėti iki 6 tūkst. eurų. Tačiau jeigu operaciją dėl sveikatos rekomenduoja gydytojas, tam tikrais atvejais ją finansuoti gali privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Lietuvos plastikos chirurgai pasakoja, kam dažniausiai ryžtasi pacientai ir kodėl renkasi būtent tokias operacijas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Komisija (EK) neįsivertino galimų reakcijų, ruošdama paaiškinimus dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningrado sritį. „Aš manau, kad galbūt iki galo pati Europos Komisija neįsivertino, kokia čia gali kilti reakcija, tarkime, po vienokio ar kitokio aiškinimo. Bet Lietuva pritaikė įsigaliojus sankcijoms tokį aiškinimą, kokį tuo metu turėjo“, – LRT antradienį transliuotame interviu sakė I. Šimonytė.

Jeigu ateinanti žiema nebus itin šalta, mazuto deginimas leistų išlaikyti šildymo kainas praėjusio sezono lygyje, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Yra numatyta šį šildymo sezoną sudaryti galimybę savivaldybėms trumpam grįžti prie mazuto naudojimo, kas Vilniuje, kur turbūt dujų suvartojimas procentaliai yra pats didžiausias, leistų iš esmės išlaikyti šildymo sąskaitas praėjusių metų lygyje.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo trijų įmonių – „Enefit“, „Igničio“ ir „Perlas energijos“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ siūloma kaina mažėjo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Konkurencijos taryba antradienį leido Druskininkų savivaldybei patikėti pramogų komplekso „Snow arena“ slidinėjimo trasų paslaugas savo valdomai įmonei „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“. Konkurencijos taryba nustatė, kad savivaldybė ir bendrovės „Stamita“ bei „Ski park Druskininkai“ 2009 metais buvo sudariusios koncesijos sutartį, pagal kurią „Stamita“ įsipareigojo įrengti Druskininkų uždaras kalnų slidinėjimo trasas ir jose vykdyti veiklą 25 metus.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Europos Komisijai (EK) planuojant priimti direktyvą, kuria siekiama Bendrijoje suvienodinti minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio kriterijus, darbdavių atstovai siekia, kad būtų įtrauktas darbo produktyvumo kriterijus. Profsąjungos teigia nesuprantančios darbdavių entuziazmo šiuo klausimu, nes esą produktyvumas labiau priklauso ne nuo darbuotojų norų, o nuo darbdavių gebėjimų suteikti tinkamus darbo įrankius ir organizuoti darbą.

Lietuvai nereikėtų imtis papildomų priemonių siekiant 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, tai padėtų padaryti sumažėjusi dujų paklausa bei Vilniaus planai kitą šildymo sezoną gamtines dujas pakeisti mazutu.  Tai jis BNS teigė antradienį Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams pasiekus susitarimą, kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nežymiai sumažino šių metų grūdų derliaus prognozę – manoma, kad derlius šiemet sieks 6,2 mln. tonų – 10,4 proc. daugiau negu pernai.  Birželio pabaigoje prognozuota, kad grūdų šiemet bus nukulta 6,304 mln. tonų – 12,1 proc. daugiau negu pernai. „Kadangi yra deklaravimas žemių, plotai patikslinti ir šiek gal sumažintas kviečių derlingumas.

Praėjusiais metais didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių viešbučių ir restoranų augino pajamas, tačiau pelningai dirbti pavyko ne visiems, rodo Registrų centro analitikų atlikta viešbučių ir restoranų įmonių finansinių ataskaitų analizė. Registrų centro duomenimis, 70 proc. šio sektoriaus įmonių pernai, palyginti su 2020 metais, pavyko padidinti pajamas. Bendra restoranų veiklą deklaruojančių ir finansines ataskaitas Registrų centrui pateikusių įmonių apyvarta 2021 metais siekė beveik 460 mln.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną, sako jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas.  „Pilnu pajėgumu, kas reiškia, kad šilumos tinklas gali paimti tą dalį, kurią pagaminome (...), tai pilnu pajėgumu planuojame dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną“, – trečiadienį žurnalistams jėgainėje sakė M. Burokas.

Lietuvoje nuo 2018 metų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti „Hella Lithuania“ į plėtrą artimiausiais metais ketina investuoti daugiau nei 30 mln. eurų, o iki 2023 metų pabaigos papildomai priimti per 100 naujų darbuotojų ir jų skaičių padidinti iki 400, skelbia įmonė. Pasak „Hella Lithuania“ vykdomojo direktoriaus Maximo Zakletskio, Prancūzijos automobilių dalių tiekėjai „Faurecia“ metų pradžioje nupirkus 80 proc.

Praėjusiais metais bendra verslumo situacija Lietuvoje gerėjo – smarkiai išaugo naujų įmonių skaičius, o bankrotų skaičius nuosekliai mažėjo, antradienį pranešė Inovacijų agentūra. Jos duomenimis, pernai įregistruotas didžiausias nuo 2000-ųjų naujų įmonių skaičius – daugiau nei 15 tūkst., o veiklą sustabdė 5,1 tūkst. juridinių asmenų – 47 proc. mažiau nei ankstesniais metais.  Agentūros vadovės Romualdos Stragienės teigimu, pernai Lietuvos verslas atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius.

Europos akcijų indeksai antradienio prekybos sesiją pradėjo be aiškios krypties, nes investuotojai, laukiantys Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimų – o JAV centrinis bankas, kaip manoma, trečiadienį vėl gerokai padidins bazinę palūkanų normą, – tebėra linkę vengti rizikos.   Londono indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje paūgėjo 0,3 proc., tačiau Frankfurto DAX sumenko 0,3 proc., o Paryžiaus CAC 40 – taip pat 0,3 procento.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ skelbia, jog per pirmąjį 2022 metų pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 19,1 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį – 24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 15,4 TWh dujų. Dėl įtemptos padėties dujų rinkoje – aukštų kainų ir itin didelės paklausos – dujų vartojimas Lietuvoje pastarąjį pusmetį mažėjo. Per šešis mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 TWh dujų – 35 proc.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ ankščiau laiko išpirko 50 mln. JAV dolerių iš 300 mln. JAV dolerių obligacijų emisijos, kurios terminas baigiasi 2024-ųjų pabaigoje. Dalį emisijos išpirkti leido geri pastarojo meto finansiniai veiklos rezultatai, antradienį pranešė grupė.

Kelionių organizatorė „Tez Tour“ 2021 metus Latvijoje užbaigė su 20,106 mln. eurų apyvarta, kuri, palyginti su 2020-aisiais, išaugo trigubai, o bendrovės nuostoliai siekė 1,106 mln. eurų, rodo portalo Firmas.lv skelbiami duomenys. Bendrovės vadovybės teigimu, kelionių pramonę pernai stipriai paveikė COVID-19 pandemija, kurios mastą ir poveikį vis dar sunku įvertinti. 2021 metais balandžio mėnesį „Tez Tour“ atnaujino skrydžių programas, o populiariausia kelionių kryptis liko Turkija.

Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ praėjusiais metais uždirbo 3,5 mln. eurų grynojo pelno – 1,8 karto mažiau nei prieš metus. Įmonė pernai gavo 34,6 mln. eurų pajamų – 1,1 proc. daugiau nei 2020 metais, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Įmonė užsiima alkoholinių gėrimų gamyba ir pardavimais, pernai apie 30 proc. pajamų gauta iš pardavimų Lietuvoje, apie 70 proc. – iš eksporto.

Devynioliktojo amžiaus viduryje pastatytą buvusios alaus daryklos pastatų kompleksą Kaune, Vilijampolės rajone, valdanti higienos sprendimų ir produktų tiekėja „Manjana“ savo veikloje negali naudoti Volfo asmenvardžio, nusprendė teismas. Įmonė dar svarsto, ar skųsti šį teismo sprendimą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ruošiasi diegti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei balanso valdymui reikalingą automatinės generacijos valdymo sistemą (AGV).  „Litgrid“ pranešė su JAV bendrove „GE Energy Management Services, LLC“ pasirašiusi programinės įrangos įsigijimo sutartį, taip pat ruošiamasi skelbti konkursą kompiuterinės sistemos valdymo infrastruktūros atnaujinimui. Bendra planuojamų investicijų suma sieks apie 4,2 mln. eurų.

Baltijos šalių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje, paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas. Latvijos skola siekė 14,6 mlrd. eurų, arba 42,6 proc. BVP.  Lietuvos valdžios skola siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. šalies BVP.  Estijos vyriausybės skola siekė 5,6 mlrd. eurų, arba 17,6 procento BVP, o tai yra mažiausias santykis ES.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl papildomų 9,3 mln. eurų (su PVM) skyrimo 330 kV oro linijos Darbėnai–Bitėnai statybai. Pritarus papildomų lėšų skyrimui, 56,8 mln. eurų (su PVM) vertės pernai pasirašyta sutartis su vienos didžiausių kelių infrastruktūros statybos įmonių „Kauno tiltai“ bei elektros ir telekomunikacijų įrenginių statybos bendrovės „Litenergoservis“ konsorciumu galėtų pabrangti iki 66,1 mln.

Vilniuje registruotos transporto ir ekspedijavimo bendrovės „Integre trans“ pajamos pernai augo 35,9 proc. iki 99,317 mln. eurų. Grynasis įmonės pelnas augo 2,5 karto iki 4,8 mln. eurų, rašoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje. Vadovybės vertinimus, geopolitinė situacija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje reikšmingos įtakos įmonės veiklai ir finansiniams rezultatams neturės. „Visi įmonės klientai yra Vakarų Europoje.

Vilniuje kitą šildymo sezoną deginti mazutą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai ruošiamasi atsižvelgiant į galimą dujų trūkumą, sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.  Pasak jo, mazuto deginimas artėjantį šildymo sezoną sostinės gyventojams leistų išlaikyti ir praėjusio sezono šilumos kainas.  „Pagrindinė priežastis, kad gali pritrūkti dujų, ir mes turime būti pasiruošę. O antras momentas, kad mes galime turėti geresnes kainas.

Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai antradienį sieks susitarti dėl praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pateikto pasiūlymo sumažinti gamtinių dujų poreikius ruošiantis žiemos sezonui. Lietuvai transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje atstovaus energetikos viceministras Albinas Zananavičius, pranešė Energetikos ministerija.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Pagal Europos Komisijos rekomendacijas atnaujinus dalies prekių tranzitą tarp Rusijos pagrindinės dalies ir Kaliningrado srities, Lietuva yra pasiruošusi galimoms tolesnėms Rusijos provokacijoms, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. LRT televizijai jis pabrėžė, kad iš Rusijos „retorikos arba iš propagandos turbūt galima bet kada bet ko tikėtis“. „Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia grėsmė turbūt yra mūsų geografinė padėtis, ir jos nepakeisime.

Pirmąjį pusmetį lietuviškų gyvūninių maisto produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota beveik 112 tūkst. tonų – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Per šešis mėnesius mažėjo žuvies ir žuvies gaminių bei pieno ir pieno produktų eksportas. Tuo metu mėsos, kai kurių pieno produktų, kiaušinių gaminių bei lietuviško medaus eksportas augo. „Antrasis šių metų ketvirtis nuteikia optimistiškiau.