Lietuvos verslas

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ skelbia, jog per pirmąjį 2022 metų pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 19,1 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį – 24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 15,4 TWh dujų. Dėl įtemptos padėties dujų rinkoje – aukštų kainų ir itin didelės paklausos – dujų vartojimas Lietuvoje pastarąjį pusmetį mažėjo. Per šešis mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 TWh dujų – 35 proc.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ ankščiau laiko išpirko 50 mln. JAV dolerių iš 300 mln. JAV dolerių obligacijų emisijos, kurios terminas baigiasi 2024-ųjų pabaigoje. Dalį emisijos išpirkti leido geri pastarojo meto finansiniai veiklos rezultatai, antradienį pranešė grupė.

Kelionių organizatorė „Tez Tour“ 2021 metus Latvijoje užbaigė su 20,106 mln. eurų apyvarta, kuri, palyginti su 2020-aisiais, išaugo trigubai, o bendrovės nuostoliai siekė 1,106 mln. eurų, rodo portalo Firmas.lv skelbiami duomenys. Bendrovės vadovybės teigimu, kelionių pramonę pernai stipriai paveikė COVID-19 pandemija, kurios mastą ir poveikį vis dar sunku įvertinti. 2021 metais balandžio mėnesį „Tez Tour“ atnaujino skrydžių programas, o populiariausia kelionių kryptis liko Turkija.

Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ praėjusiais metais uždirbo 3,5 mln. eurų grynojo pelno – 1,8 karto mažiau nei prieš metus. Įmonė pernai gavo 34,6 mln. eurų pajamų – 1,1 proc. daugiau nei 2020 metais, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Įmonė užsiima alkoholinių gėrimų gamyba ir pardavimais, pernai apie 30 proc. pajamų gauta iš pardavimų Lietuvoje, apie 70 proc. – iš eksporto.

Devynioliktojo amžiaus viduryje pastatytą buvusios alaus daryklos pastatų kompleksą Kaune, Vilijampolės rajone, valdanti higienos sprendimų ir produktų tiekėja „Manjana“ savo veikloje negali naudoti Volfo asmenvardžio, nusprendė teismas. Įmonė dar svarsto, ar skųsti šį teismo sprendimą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ruošiasi diegti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei balanso valdymui reikalingą automatinės generacijos valdymo sistemą (AGV).  „Litgrid“ pranešė su JAV bendrove „GE Energy Management Services, LLC“ pasirašiusi programinės įrangos įsigijimo sutartį, taip pat ruošiamasi skelbti konkursą kompiuterinės sistemos valdymo infrastruktūros atnaujinimui. Bendra planuojamų investicijų suma sieks apie 4,2 mln. eurų.

Baltijos šalių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje, paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas. Latvijos skola siekė 14,6 mlrd. eurų, arba 42,6 proc. BVP.  Lietuvos valdžios skola siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. šalies BVP.  Estijos vyriausybės skola siekė 5,6 mlrd. eurų, arba 17,6 procento BVP, o tai yra mažiausias santykis ES.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl papildomų 9,3 mln. eurų (su PVM) skyrimo 330 kV oro linijos Darbėnai–Bitėnai statybai. Pritarus papildomų lėšų skyrimui, 56,8 mln. eurų (su PVM) vertės pernai pasirašyta sutartis su vienos didžiausių kelių infrastruktūros statybos įmonių „Kauno tiltai“ bei elektros ir telekomunikacijų įrenginių statybos bendrovės „Litenergoservis“ konsorciumu galėtų pabrangti iki 66,1 mln.

Vilniuje registruotos transporto ir ekspedijavimo bendrovės „Integre trans“ pajamos pernai augo 35,9 proc. iki 99,317 mln. eurų. Grynasis įmonės pelnas augo 2,5 karto iki 4,8 mln. eurų, rašoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje. Vadovybės vertinimus, geopolitinė situacija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje reikšmingos įtakos įmonės veiklai ir finansiniams rezultatams neturės. „Visi įmonės klientai yra Vakarų Europoje.

Vilniuje kitą šildymo sezoną deginti mazutą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai ruošiamasi atsižvelgiant į galimą dujų trūkumą, sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.  Pasak jo, mazuto deginimas artėjantį šildymo sezoną sostinės gyventojams leistų išlaikyti ir praėjusio sezono šilumos kainas.  „Pagrindinė priežastis, kad gali pritrūkti dujų, ir mes turime būti pasiruošę. O antras momentas, kad mes galime turėti geresnes kainas.

Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai antradienį sieks susitarti dėl praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pateikto pasiūlymo sumažinti gamtinių dujų poreikius ruošiantis žiemos sezonui. Lietuvai transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje atstovaus energetikos viceministras Albinas Zananavičius, pranešė Energetikos ministerija.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Pagal Europos Komisijos rekomendacijas atnaujinus dalies prekių tranzitą tarp Rusijos pagrindinės dalies ir Kaliningrado srities, Lietuva yra pasiruošusi galimoms tolesnėms Rusijos provokacijoms, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. LRT televizijai jis pabrėžė, kad iš Rusijos „retorikos arba iš propagandos turbūt galima bet kada bet ko tikėtis“. „Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia grėsmė turbūt yra mūsų geografinė padėtis, ir jos nepakeisime.

Pirmąjį pusmetį lietuviškų gyvūninių maisto produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota beveik 112 tūkst. tonų – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Per šešis mėnesius mažėjo žuvies ir žuvies gaminių bei pieno ir pieno produktų eksportas. Tuo metu mėsos, kai kurių pieno produktų, kiaušinių gaminių bei lietuviško medaus eksportas augo. „Antrasis šių metų ketvirtis nuteikia optimistiškiau.

Sostinės prekybos centro „Ozas“ valdytojai vadovauja Antanas Kemėšis, rodo Registrų centro duomenys. Jis pakeitė nuo 2018 metų rugsėjo įmonei „Ozantis“ vadovavusį Lenkijos pilietį Mareką Pawelą Noetzelį (Mareką Pavelą Nėcelį).  A. Kemėšis taip pat nuo šių metų liepos antrosios pusės vadovauja įmonei „NEPI Rockcastle Lithuania“. Registrų centro duomenimis, „Ozantis“ bei „NEPI Rockcastle Lithuania“ valdo Nyderlanduose registruota kompanija „NE property“. „Ozantis“ praėjusiais metais gavo ...

Europos Komisijai (EK) siūlant leisti ūkininkams lanksčiai naudoti turimą ariamą žemę maisto gamybos tikslams ir netaikyti sėjomainos ir bioįvairovės išsaugojimo reikalavimų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiu metu planuoja priimti tą numačius sprendimus. EK siūlo 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Išimtis siūloma taikyti tik 2023 metais, o vėliau reikalavimai galios.

Kauno miesto savivaldybė visiškai finansuos gyventojų prisijungimą prie centralizuotų tinklų – geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros.  Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros programai, kuriai per artimiausius dvejus metus planuojama skirti beveik 3 mln. eurų, praėjusią savaitę pritarė Kauno miesto taryba.

Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirti beveik 3 mln. eurų. Pasak savivaldybės atstovų, tai dar vienas žingsnis žalio kurso kryptimi – švaresnio ir tvaresnio miesto link.

Teritorijų priežiūros ir atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė „Šilutės komunalininkas“, praradusi dalį nuolatinių darbų užsakymų, atleidžia 22 darbuotojus. Apie tai įmonė praėjusią savaitę informavo Užimtumo tarnybą. „Šilutės komunalininko“ vadovas sako, kad sprendimas priimtas pralaimėjus Šilutės rajono savivaldybės konkursą dėl teritorijų priežiūros. „Mes turėjome pastovią priežiūrą keliose seniūnijose, tačiau šiuo metu pralaimėjome tų darbų konkursą.

  Šiemet liepos viduryje kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos mažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 11–17 dienomis kviečių supirkimo kaina per savaitę sumažėjo 10,1 proc. iki371,9 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, kaina buvo 83,8 proc. didesnė. Pašarinių miežių vidutinė supirkimo kaina buvo 25,7 proc. mažesnė negu prieš savaitę ir siekė 269,4 euro.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina po beveik metus trukusio augimo birželį sumažėjo. Ji siekė 518,6 euro už toną ir buvo 1,6 proc. mažesnė nei gegužę. Palyginti su praėjusių metų birželiu, kaina buvo 72,1 proc. didesnė. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 1,2 proc. iki 422,2 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Vilkikų eilės Lietuvos pasienyje su Baltarusija po savaitgalio nežymiai sutrumpėjo. Įvažiavimo į Baltarusiją pirmadienį laukia apie 1,1 tūkst. automobilių. Baltarusijos pusėje eilės išlieka nedidelės, ten įvažiavimo į Lietuvą laukia apie 120 sunkvežimių.

Nors dar ir vasara, tačiau ne veltui sakoma, kad roges reikia tuošti vasarą. Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Štai vien Europos Komisija jau ruošiasi blogiausiam ir kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. O ką jau kalbėti apie be atvangos augančią infliaciją.

Vilniaus apygardos teismas panaikino sprendimą stabdyti Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ neteisminį bankroto procesą. Kartu atnaujinamas ir terminas kreditoriams pareikšti reikalavimus.

Klaipėdos uosto konteinerių terminalo „Klaipėdos Smeltė“ krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai, užbaigus STS (angl. Ship-to-Shore) tipo kranams pritaikyto kelio rekonstrukciją, konteinerių krova turėtų būti efektyvesnė, pirmadienį pranešė uosto vadovybė. 1,7 mln. eurų kainavusius darbus uoste atliko bendrovė „Kavesta“. Pasak uosto vadovo Algio Latako, kelio įrengimas leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus.

Laboratorijų įrangos tiekimo ir diegimo bendrovės „Linea Libera“ atlyginimų mediana birželį buvo didžiausia Lietuvoje – 17,5 tūkst. eurų iki mokesčių, o vidutinis atlygis – 27,8 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Vilniuje veikiančioje bendrovėje birželį dirbo 34 darbuotojai. Antroje vietoje pagal atlyginimų medianą birželį buvo 63 darbuotojus turinti programinės įrangos kūrėja „Uber Lithuania Software and Development“ – atitinkamai 7164 ir 7457 eurai.

„Aš – iš Irpinės. Mažai kas žinojo tokį miestelį – Irpinę, bet dabar apie jį išgirdo turbūt visas pasaulis… Dirbau farmacininke, dar – gide, toks buvo mano hobis. Viskas atrodė puiku, aišku, gyvenimas tekėjo savo įprasta vaga... Man pavyko, bet mano tėvai, teta liko Ukrainoje, nesiryžo bėgti į nežinomybę.“ „O aš iš Kijevo.

Lietuvoje šiuo metu registruotos 1944 įmonės, kurių akcininkai yra Rusijos piliečiai ar įmonės, tačiau veikia 850, rodo atvirų duomenų platformos „Okredo“ atlikta rusiško kapitalo įmonių apžvalga. Anot jos, sumažėjo ir įmonių skaičius, ir jose dirbančių darbuotojų.  Tarp veikiančių įmonių – 593 individualios bei 257 bent vieną darbuotoją turinčios uždarosios akcinės bendrovės, jose įdarbinti 762 darbuotojai. Nuo metų pradžios darbuotojų įmonėse sumažėjo 10 proc.

Besibaigianti vasara ir artėjantis ruduo sukelia dvejopus jausmus: kol vaikai džiaugiasi galėsiantys susitikti su seniai matytais draugais, jų tėveliai baimingai ruošiasi minti mokyklinių mugių slenksčius. Kelis vaikus auginantys ar pirmą kartą į mokyklą savo atžalą išleisiantys tėveliai nerimauja, kaip plačiai jiems teks atverti pinigines.

Antrąjį šių metų ketvirtį elektroninių aukcionų ir varžytynių portale parduoto turto vertė siekė beveik 27 mln. eurų, pirmadienį pranešė Registrų centras. Brangiausiai parduotu objektu tapo apleisti Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro pastatai, už kuriuos sumokėta beveik 1 mln. eurų. „Nekilnojamojo turto rinkoje stebime tam tikrą neapibrėžtumą, tačiau tai nestabdo aukcionų dalyvių.

  Statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai Lithuania“ privalo patikslinti savo priešieškinį JAV investicijų kompanijos „W. P. Carey“ fondo įmonei „Sekeslog 17“ už logistikos centro Kauno rajone nuomą per antrąjį karantiną – nuo 2020 metų gruodžio iki 2021 metų kovo, nusprendė Apeliacinis teismas. Abi bendrovės teismuose ginčijasi dėl 1,03 mln.

Šiemet birželį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,8 mlrd. eurų  to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,8 proc. (nepašalinus – 3,6 proc.). Per mėnesį sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 45,4 proc. (nepašalinus – 50,6 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 28,2 proc. (nepašalinus – 30,1 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 8,3 proc.

Lietuvos valdžios skola praėjusiais metais siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 14,6 mlrd. eurų ir sudarė 42,8 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 17,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 189,3 proc. BVP.

Iki šiol vienu traukiniu į Kaliningrado sritį per Lietuvą galėjo važiuoti ne daugiau, kaip 250 keleivių. Tačiau Užsienio reikalų ministerija nusprendė šį skaičių padidinti. Pagal ministro Gabrieliaus Landsbergio pasirašytą įsakymą, nuo rugpjūčio 1 d. šis skaičius bus padidintas penktadaliu. Portalas ne kartą klausė ministerijos, kodėl didinamas leistinas keleivių skaičius. Tačiau ministerija atsisakė pateikti paaiškinimą, kol pats įsakymas nėra pasirašytas.

Viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio verslo grupių „Litagra“ pradeda auginti kalakutus – jos valdomų „Joniškio grūdų“ antrinė įmonė „Sūduvos ūkis“ įsigijo Marijampolės rajone įsikūrusias 29 fermas ir pašarų gamyklą, pirmadienį pranešė įmonė. „Manome, jog maisto sektorius Lietuvoje turi dideles perspektyvas, todėl aktyviai investuojame į šią sritį“, – pranešime cituojamas „Litagros“ grupės vadovas Mindaugas Bareišis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie pokyčiai tėvams, auginantiems mažus vaikus, įsigalios nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos. Tikimasi, kad tai padės derinti šeimos ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Norime, kad šeimos politikos priemonių visuma palengvintų kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą.

Seime registruotos pataisos taikyti neterminuotą 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams. Šį lengvata viešbučiams taikoma jau septynerius metus.  Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą trečiadienį Seime registravo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkai konservatoriai Mykolas Majauskas ir Kazys Starkevičius.

Be rusiškų dujų likusi ir daugiau anglių ketinanti kūrenti Lenkija domisi galimybe anglies  atsivežti per Klaipėdos uostą, sako didžiausios uosto krovos kompanijos „Klasco“ vadovas. Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigia, jog jol kas vyksta tik pokalbiai, sprendimai nepriimti, kol nėra informacijos apie anglies rūšį.  „Su Lenkijos kompanijomis tokie pokalbiai vyksta, jie prašo krauti.

Šiais finansiniais metais, „Lidl Lietuva“ mokymų biudžetas darbuotojams buvo padidintas beveik 60 proc., lyginant su pernai metais, ir siekia daugiau nei pusę milijono eurų. Tobulėjimo galimybės yra vienos iš svarbiausių darbuotojų motyvaciją lemiančių veiksnių, todėl bendrovė nuolat pristato naujų mokymo iniciatyvų ir priemonių.

Vokiečių bendrovė „Siemens Energy“ nusiuntė Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ Kanados išduotą eksporto licenciją, leidžiančią remontuoti, techniškai prižiūrėti ir transportuoti dujotiekio „Nord Stream“ kompresorių stoties „Portovaja“ turbinas, praneša „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos laikraščiu „Kommersant“. Pasak rusų leidinio, kuris savo pranešime remiasi informuotais šaltiniais, „Gazprom“ triskart prašė „Siemens“ pateikti šią licenciją, kuri patvirtina, jog Kanados sankcijos šiai bendrovės ...

Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“, kurioje pernai buvo sutelktas „Girtekos“ grupės įmonių valdymas, 2021 metais uždirbo 67 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, o jos konsoliduotos pajamos siekė 1,437 mlrd. eurų. „2021 metais „Girteka Holding“ įvykdė grupės struktūrinius pokyčius per dukterinių įmonių įsigijimus iš motininės įmonės „ME Investicija“. Tokiu būdu buvo suformuota atskirta įmonių grupė.

Tarp 50-ies didžiausių Lietuvos įmonių, iki liepos 18-osios nepateikusių finansinių ataskaitų už 2021 metus, – bendrovė „Kesko Senukai Lietuva“, pirmadienį skelbia portalas vz.lt.  Įmonė vėlavimą aiškina dar neužbaigtu finansiniu praėjusių metų auditu. Šį argumentą pateikia ir kai kurios kitos bendrovės. Korporacijos „Kesko” metinėje ataskaitoje nurodoma, kad, neaudituotais duomenimis, 2021 metais  „Kesko Senukų“ grupės pajamos perkopė 1 mlrd. eurų.

Po 2,4 tūkst. eurų – tokią vidutinę sumą iš valstybei skolingų gyventojų sąskaitos praėjusiais metais nurašė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jeigu pinigų sąskaitoje nėra, darbo imasi antstoliai – jie iš kito žmonių turto valstybės naudai taip pat išieško milijonus eurų. Mokesčių ar baudų nesumokėję gyventojai skaičiuojami tūkstančiais. Tačiau pasikeitus taisyklėms jie gali tikėtis, kad įsiskolinus bent šiek tiek pinigų jų sąskaitoje bus palikta.

Nemaža dalis gyventojų bankuose laiko indėlius. Iš dalies šiais pinigais bankai dengia  klientams suteikiamas paskolas. Šių paskolų EURIBOR palūkanos jau pakilo. Tačiau indėlių palūkanų bankai didinti kol kas nežada. Anot jų, kol indėliai viršys išduodamas paskolas, tol jų palūkanos ir neaugs. Tuo metu Lietuvos bankas pažymėjo, kad Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis indėlių palūkanos gana aukštos.

Atostogų sezonas jau įsibėgėjo, bet užuot mėgavęsi įdegiu prie jūros, kopimu į kalną ar kitais malonumais, daugybė žmonių delsia arba iš viso atsisako kasmetinio poilsio. Naujausi tyrimai rodo, kad 20–25 proc. Airijos ir Jungtinės Karalystės darbuotojų neišnaudoja jiems priklausančių atostogų, rašo „The Conversation“. Lietuvoje panašių tyrimų pastaruoju metu nebuvo, tačiau, panašu, ir mūsų šalyje yra nemažai tokių darbuotojų.

Vasarą paprastai mažiau klientų sulaukiantys lombardai stebi besitraukiančią rinką – nors aukso kaina išaugusi, juvelyrinių dirbinių atnešama ir mažiau, ir pigesnių.  Kauno įmonės „Deimantina“ ir Vilniaus lombardo „Antakalnio juvelyrika“ darbuotojai sako aptirpusius klientų srautus stebintys nuo koronaviruso pandemijos pradžios.  „Klientų sumažėjo. Nors aukso kaina kaip ir didesnė dabar, kaip ir naudingiau būtų. Gal anksčiau žmonės visą savo auksą pridavę, nebeturi.

Pritrūkę pinigų automobiliui, būsto remontui, brangiam buities prietaisui ar kelionėms gyventojai ima vartojimo paskolas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad šiemet daugiau žmonių skolinasi negu pernai, jų paskolų sumos irgi didesnės. Taip pat bankų specialistai išskiria naują tendenciją, kurią sieja su elektros kainų augimu – vis daugiau gyventojų ima paskolas saulės elektrinių įsirengimui.

Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19. Skrydžių ir kelionių bendrovės teigia, kad kol kas atvykstant į Lietuvą iš bet kurios šalies netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai. Tačiau įvardija, ką svarbu su savimi turėti, kur vis dar reikia kaukių, kokiose šalyse tikėtis išimčių ir ar gali būti, kad ribojimai sugrįš.

Automobilių skelbimų portalas pasidalino keisčiausiais ir visai nenusisekusiais automobilių dizainais. Tarp jų – „Beetle“ stiliaus moteriškas BMW, šešiavietė „Honda“ ir juokingi „Mercedes-Benz“ veidrodėliai. Daugelis yra matę stebinančiai prastų automobilių dizainų, tokių kaip „Pontiac Aztek“, „Fiat Multipla“, „SsangYong Rodius“, „Chevrolet PT Cruiser“. Tai tikra autodizainerių specialybės gėda.