„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas teigė, kad paklausa vartojimo paskoloms augo.
„Pastaruosius kelerius metus vartojimo paskolų apimtys kasmet viršija 100 mln. eurų. Natūralų sumažėjimą stebėjome pandemijos laikotarpiu, tačiau 2021–2022 metais paklausa grįžo į įprastą lygį ir matomas nuoseklus augimas.
Vartojimo paskolos dažniausiai imamos stambesniems namų ūkių poreikiams, tokiems, kaip namų remontas, naudotas automobilis ar kiti didesni pirkiniai. Vidutinė paskola naudotam automobiliui siekia apie 7,5 tūkst. eurų namų remontui – apie 11 tūkst. eurų, kitiems pirkiniams apie 2,5 tūkst. eurų“, – vardijo banko atstovas.
Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė irgi skaičiavo, kad šiuo metu vartojimo paskolų skaičius, palyginti su 2021 m. pirmu pusmečiu, yra padidėjęs apie 14 proc., o vidutinis paskolos dydis siekia apie 1,6 tūkst. eurų.
„Apie du trečdalius klientų vartojimo paskolomis naudojasi kasdieninio vartojimo, remonto, automobilių finansavimui bei kitų įsipareigojimų refinansavimui, o likęs trečdalis – buities, laisvalaikio ir kitoms prekėms įsigyti“, – teigė banko atstovė.
Dažniausiai skolinasi būsto remontui
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė sakė, kad šiemet didėja tiek išduodamų vartojimo paskolų skaičius, tiek vidutinė paskolos suma.
„Per pirmąjį šių metų ketvirtį vartojimo reikmėms Lietuvoje paskolinome daugiau nei 6 mln. eurų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ši suma nesiekė trijų milijonų eurų, tad matome, kad šiemet pinigų paskolinta dvigubai daugiau. Panašią tendenciją matome visose trijose Baltijos šalyse – skolinimasis vartojimo reikmėms išaugo 75 proc.
Paskolas imančių asmenų skaičius per metus palyginti 2021 m. I ketv. su 2022 m. I ketv. augo šiek tiek mažiau – čia užfiksuotas 60 proc. augimas. Šiemet vidutinė vartojimo paskolos suma siekė beveik 8 tūkst. eurų, kai praėjusiais metais ji buvo apie 6 tūkst. eurų“, – skaičiavo banko specialistė.
SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento direktorius Modestas Kieras taip pat sakė, kad kol kas gyventojų skolinimasis vartojimo reikmėms neslūgsta.
„Suteiktų paskolų skaičius išaugo 37 proc., paskolų suma – 58 proc. Augimą lėmė padidėjęs klientų aktyvumas atslūgus pandemijai, kai gyventojai įgyvendina prieš tai atidėtus planus, taip pat ir didėjanti infliacija, kuri lemia, kad prekėms ir paslaugoms įsigyti klientams reikia didesnės pinigų sumos.
Dažniausiai vartojimo paskolą gyventojai ima būstui remontuoti ar baldams pirkti. Vidutinė suma siekia 7,3 tūkst. eurų. Taip pat gyventojai perka automobilius, juos remontuoja. Vidutinė suma siekia 3,5 tūkst. eurų. Tokios paskolos sudaro didžiąją dalį – arti 70 proc. visų vartojimo paskolų“, – vardijo banko atstovas.
Dar anot jo, penktadalį visų paskolų vartojimui sudaro paskolos asmeninėms šventėms, nenumatytoms didesnėms išlaidoms, buitinės technikos įsigijimui.
„Vidutinė tokių paskolų suma siekia 4,5 tūkst. eurų. Mažesnę dalį sudaro gyventojų paskolos gydymo paslaugoms, vidutinė suma yra 3 tūkst. eurų, kelionėms siekia 2 tūkst. eurų“, – komentavo M. Kieras.
Vis daugiau žmonių skolinasi saulės elektrinėms
Pasak O. Kazanavičienės, dažniausiai klientai vartojimo paskolą ima namų remontui ar renovacijai, tuomet vidutinė jos suma yra kiek didesnė ir siekia 8,5 tūkst. eurų.
„Galima daryti išvadą, kad gyventojai remontui šiemet išleido daugiau, nes statybinių medžiagų ir darbų kainos per šiuos metus išaugo.
Taip pat vartojimo paskolų rinkoje šiemet fiksuojame naujas tendencijas, susijusias su tvarumu ir žaliąja energija. Pastebimai populiarėja paskolos, skirtos namų energetiniam efektyvumui gerinti – t.y. vis daugėja žmonių, besiskolinančių saulės elektrinėms įsirengti. Tai rodo, kad pokyčiai energijos rinkoje bei kylančios energijos kainos verčia gyventojus ieškoti naujų, pažangių sprendimų, o tuo pačiu siekiant energetinės nepriklausomybės apsisaugoti nuo elektros ar kuro kainų svyravimų“, – komentavo O. Kazanavičienė.
„Swedbank“ atstovas T. Pulikas taip pat pastebėjo, kad pastaruosius metus itin populiarėja paskolos saulės elektrinėms ar kitiems atsinaujinančius energijos šaltinius naudojantiems namų įrenginiams, pavyzdžiui šilumos siurbliams.
„Neabejotinai prie šios paklausos augimo prisideda ir teikiama APVA parama, augančios elektros energijos kainos, patrauklios šių paskolų sąlygos. Vidutinė paskolos saulės elektrinei suma yra apie 8 tūkst. eurų“, – komentavo banko atstovas.
Paskolų išdavimo tvarka
Pasak M. Rožytės, gyventojai, norintys pasinaudoti vartojimo paskola, pirmiausiai turi atitikti atsakingo skolinimosi nuostatus.
„T. y. jeigu klientas turi būsto paskolą ar dirba savarankiškai – papildomų apribojimų nėra, tačiau kreipiantis dėl paskolos yra vertinamas bendras gyventojo mokumas, siekiant įvertinti ar vartojimo kreditas netaps nepakeliama našta.
Kreditas gali būti nesuteikiamas kai kliento finansinis statusas neatitinka įprastinių reikalavimų, pavyzdžiui, pajamos yra nepakankamos arba darbo stažas dabartinėje darbovietėje yra per trumpas (mažiau nei 4 mėn.). Kreditas neišduodamas ir tuomet, jei yra įsiskolinimas kitoms įstaigoms, bloga asmeninė kredito istorija ir pan.“ – vardijo banko atstovė.
Pasak T. Puliko, vartojimo kreditai yra teikiami laikantis Lietuvos banko patvirtintų atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimų, kuriuose numatyti ir pagrindiniai kriterijai.
„Besiskolinantys gyventojai turi turėti reguliarias, tvarias pajamos – gaunamos ne trumpiau kaip 6 mėn. Asmenis dirbančius savarankiškai taip pat finansuojame, įprastomis sąlygomis, vienintelis niuansas, kad būtina pateikti oficialius dokumentus, įrodančius pajamų gavimą. Pavyzdžiui, jei kliento pajamos gaunamos iš individualios veiklos ar veiklos pagal verslo liudijimą finansavimo sprendimui bankui reikia pateikti individualios veiklos vykdymo pažyma arba verslo liudijimą, pajamų deklaracijas už praėjusius dvejus kalendorinius metus.
Būsto paskola irgi nėra kliūtis gauti vartojimo paskolą. Paprastai klientai turintys būsto paskolas, kreipiasi dėl vartojimo paskolos remontui ar paskolos saulės elektrinei ar kitiems poreikiams. Svarbu, kad kliento (šeimos) mėnesio išlaidos visiems finansiniams įsipareigojimams dengti būtų ne didesnės nei 40 proc. mėnesio pajamų“, – vardijo banko atstovas.
Dar jis pridūrė, kad besiskolinant būtina gera kredito istorija. Gyventojai negali turėti, laiku negrąžintų kreditų ar laiku neapmokėtų sąskaitų už įvairias paslaugas.
SEB banko atstovas atkreipė dėmesį, kad vartojimo paskolą klientai gali gauti ir neišeidami iš namų – pateikę paraišką internetu.
„Jei atitinka visus kriterijus, klientas atsakymą gali gauti ir per 5 minutes, kitu atveju banko darbuotojas susisiekia per vieną darbo dieną. Vartojimo paskolos sutartį esami banko klientai taip pat gali pasirašyti internetu ir gauti pinigus tiesiai į sąskaitą.
Taip pat paskolos gavėjams patariame apsidrausti gyvybės draudimu, draudimu nuo darbingumo netekimo bei priverstinio nedarbo. Draudimas „Saugus kreditas“ suteikia finansinę apsaugą ištikus nelaimei – susirgus, susižeidus ar netekus darbo tam tikrą laikotarpį bus mokamos draudimo išmokos, sutampančios su paskolos įmoka, o blogiausiu atveju bus padengtas paskolos likutis. Taigi, toks draudimas padeda grąžinti paskolą nutikus nenumatytoms aplinkybėms“, – siūlė M. Kieras.
