Departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič teigė, kad padidėjęs bendras skurdo rizikos lygis sugrįžo į maždaug prieš porą metų stebėtą lygį.
„Augimas aiškinamas tuo, kad atlyginimai 2021 metais augo sparčiau nei išmokos, todėl darbingo amžiaus skurdo rizikos lygis padidėjo nežymiai, o tarp vaikų ir vyresnių gyventojų jis didėjo reikšmingiau – atitinkamai apie tris ir du procentinius punktus“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovės Ugnės Užgalės, didesnį skurdo rizikos lygį lėmė atsigavimas po pandemijos ir taiklesnės išmokos.
„2020 metai buvo pandemijos pradžios metai, nestabilumo, neužtikrintumo metai, pasireiškę visose srityse – sveikatos, socialinėje, ekonomikoje. (...) Buvo gana greitai priimtas įvairių priemonių paketas – tiek priemonės verslui, tiek gyventojams, o tarp jų dalis buvo ir vienkartinio tipo priemonės reaguojant į situaciją. Natūralu, kad jos iš esmės neišsprendžia skurdo problemos, tik tarsi sukuria iliuziją ir lūkestį, kad skurdas pradėjo mažėti, bet jis nemažėjo“, – spaudos konferencijoje teigė U. Užgalė.
„2021 metais jau greičiau pradėjome atsigauti nuo pandemijos, greičiau pradėjo augti gyventojų pajamos, išmokos buvo taiklesnės, nebeliko vienkartinio tipo išmokų – dėl to mes matome tą „kalniuką“, – pridūrė ji.
Remdamasi ministerijos atliktomis skurdo prognozėmis ir vertinant šių metų pajamas, U. Užgalė teigė, jog šiemet skurdo rizikos lygis turėtų mažėti. Visgi ji pabrėžė, kad skurdo problemos neįmanoma išspręsti per metus.
„Šiek tiek galime skurstančius žmones pritraukti arčiau skurdo ribos, bet tam, kad padarytume esmingą pokytį, kurio tikrai nematėme daug metų, reikalingas ilgesnis laikas, kadangi tiek socialinių išmokų, tiek pensijų, natūralu, mes negalime dvigubai ar trigubai padidinti, pavyzdžiui, kitais metais“, – sakė U. Užgalė.
Aukščiausias skurdo rizikos lygis pagal amžių 2021 metais buvo tarp 65 metų ir vyresnių žmonių – 37,9 proc., arba 2,8 punkto daugiau nei pagal 2020 metų pajamas.
Skurdo rizikos riba vienam asmeniui 2022 metais yra vertinama 516 eurų, o namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų – 1084 eurų.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą absoliutaus skurdo ribą (267 eurai) pernai siekė 4 proc. ir buvo 0,1 punkto didesnis nei užpernai.
2021 metais mažiausias skurdo rizikos lygis buvo Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse (atitinkamai 13,5 ir 17 proc.), didžiausias – Biržų ir Zarasų savivaldybėse (viršijo 33 proc.).
Pasak U. Užgalės, skurdo rizikos lygis savivaldybėse atspindi jose esantį užimtumo ir nedarbo lygį.
„Taip pat tikėtina, kad tose savivaldybėse (kur didesnis skurdo rizikos lygis – BNS) yra tiesiog kitokia gyventojų struktūra. Kai kuriose iš jų, tikėtina, yra didesnė dalis vyresnio amžiaus gyventojų, o jie susiduria su skurdu šiek tiek dažniau nei kita gyventojų dalis“, – sakė ministerijos atstovė.
