Lietuvos verslas

Vadovauti Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdomai Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančiai dujų biržai „GET Baltic“ grįžta Giedrė Kurmė. Generalinės direktorės pareigas ji pradės eiti nuo pirmadienio, pranešė birža.  G. Kurmė „GET Baltic“ biržai vadovavo 2015– 2021 metais, o išėjus vaiko priežiūros atostogų ją pakeitė iki šiol generalinės direktorės pareigas ėjusi Jūratė Marcinkonienė.

Šiaulių bankas išleido 85 mln. eurų obligacijų emisiją, skirtą priežiūros institucijų nustatytiems minimaliems nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimams (MREL) vykdyti.  Ja papildoma pernai išleista 75 mln. eurų ketverių metų trukmės emisija, už kurią mokamos 1,047 proc. metinės palūkanos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Papildomos obligacijos išplatintos 6,4 proc.

Vilniaus savivaldybė Lazdynų baseino statybas finansavusiam ir faktoringo sutartį su viena statybų rangovių sudariusiam SEB bankui privalo grąžinti visą skolą su delspinigiais – 621 tūkst. eurų, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 24 dieną panaikino šiemet sausį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuris savivaldybės skolą bankui sumažino 245,4 tūkst. eurų, ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai sausį priimtą nutarimą.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ per devynis šių metų mėnesius gavo 1,34 mlrd. eurų pajamų – du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu (668,286 mln. eurų).  Grupės grynasis pelnas per šį laiką augo 50,1 proc. iki 55 mln. eurų (pernai – 36,64 mln. eurų), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 242 mln.

Nors lietuviškų prekių eksportas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius į Kiniją gerokai sumažėjo, tačiau bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietryčių Azijos regioną smarkiai auga ir atsveria eksporto į Kiniją praradimus, rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime spaudai. Iki šių metų spalio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją krito 81,5 proc. – nuo 139,3 iki 25,7 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didelę infliaciją gyventojams sušvelnins nuo kitų metų didėjančios jų pajamos. Be to, šalies vadovas tikisi, kad ekonomikos padėtis 2023 metais stabilizuosis.

Metinei infliacijai vis dar laikantis virš 20 proc. ribos, tačiau mažėjant antrą mėnesį iš eilės,  Lietuvos banko (LB) vadovas ir finansų ministrė teigia, jog infliacija išsikvepia, o kitąmet nesant nenumatytų aplinkybių ji  turėtų gerokai sumažėti. „Infliacija slūgsta. Jos pikas jau buvo pasiektas, o įvairios institucijos kitąmet prognozuoja vidutinį metinį infliacijos lygį mažiau 10 procentų“, – spaudos konferencijoje antradienį komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nematantis pagrindo nepasirašyti Seimo praėjusią savaitę piimto 2023 metų valstybės biudžeto. „Žvelgdamas į šį biudžetą ne kaip į konkretybių rinkinį, o kaip į visumą, aš nematau pagrindo jo nepasirašyti“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda. Anot šalies vadovo, rengiant kitų metų valstybės biudžetą buvo atsižvelgta į jo pateiktas pastabas.

Dėl Seimo patvirtintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui atsiradusį papildomą 60 mln. eurų biudžeto pajamų netekimą 2023 metais Vyriausybė esant poreikiui kompensuos mažindama paramą verslui kompensuojant dalį elektros kainos, teigia finansų ministrė. „Metiniai netekimai dėl šios lengvatos taikymo yra 130 mln. eurų.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 27,8 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 26,8 mln. eurų) grynojo pelno. Liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju ketvirčiu, „Orlen Lietuvos“ pajamos augo 31,5 proc. ir siekė 2,242 mlrd. JAV dolerių (2,16 mlrd. eurų).  Geresnius trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus lėmė palanki makroekonominė situacija, teigiama bendrovės pranešime.

Statybos sąnaudų elementų kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 0,4 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausios įtakos bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 2,1 proc. ir statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 0,2 proc. Mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos beveik nepasikeitė. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 1,8 proc. – pabrango apdailos medžiagos, 0,7 proc.

Mėtinei infliacijai mažėjant jau antrą mėnesį iš eilės ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija turėtų ir toliau mažėti, o sausį jau gali būti fiksuota mėnesio defliacija. „Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Tarptautiniam Šiaulių oro uostui priimant vis daugiau orlaivių, dažniau sulaukiama klausimų, ar galima ir kada turistams laukti užsakomųjų reisų iš Šiaulių populiariomis atostogų kryptimis, pavyzdžiui, į Turkiją ar Egiptą. Oro uosto vadovė sako, kad toks verslo modelis įtikinamiausiai atrodytų nebent „popieriuje“, rašoma pranešime spaudai.

Metinė infliacija lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu), siekė  21,4 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,1 proc., išankstinius duomenis antradienį skelbia Statistikos departamentas. Metinė infliacija mažėja jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį siekė 24,1 proc., spalį – 23,6 procento. Išankstinė mėnesio infliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,3 procento.

Danės upėje Klaipėdoje kitą pavasarį pradės veikti vandens autobuso maršrutas. Jį trejus metus aptarnaus Klaipėdos autobusų parkas, 12 vietų elektrinį autobusą sukūrė Klaipėdos elektrinių katamaranų gamybos startuolis „Popa LT“, o pontonines prieplaukas įrengs savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“. Savivaldybės įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis vadovas Andrius Samuilovas sako, kad apie aštuonių kilometrų ilgio maršrutas upe turėtų būti reguliarus.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė arba taupo pinigus šių metų žiemai, tačiau trečdalis jų neturi iš ko taupyti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Smunkanti mažmeninė prekyba signalizuoja, kad namų ūkiai vis labiau apriboja savo galimybes pirkti, taupyti verčia didėjančios energetikos kainos, aukšta infliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities. Apklausos rezultatai liudija, jog artėjančiai žiemai taupo arba taupė beveik 49 proc. gyventojų.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Klaipėdos grupės Vakarų laivų gamykla (VLG) įmonių grupei šiuo metu trūkstant maždaug 250 darbuotojų, jų dairomasi ne tik artimiausiose kaimyninėse šalyse, bet ir Pietryčių Azijoje, tačiau įdarbinti imigrantus trukdo biurokratinės kliūtys, antradienį skelbia portalas LRT.

Antradienį Vyriausybėje bus pristatytos Lietuvos kapitalo rinkos plėtros gairės, kuriomis siekiama palengvinti įmonių galimybes galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą, taip pat didinti taupymo ir investavimo priemonių įvairovę šalies gyventojams. Anot Finansų ministerijos, gairės apima skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinką, mažmeninių investuotojų investavimą į vertybinius popierius, investicinių ir pensijų fondų rinką bei sutelktinį finansavimą.

Kartais mėgstama skųstis, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, tačiau iš tiesų yra priešingai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš prasčiausių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojų ar gydytojų atlyginimai yra nedideli, kodėl tokios mažos pensijos.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų nėra sukaupę būtinojo pensijų stažo. Nemažai ir tokių, kurie uždirbo mažus atlyginimus ir dabar gauna mažas pensijas. Jeigu jos nesiekia nustatytos ribos, prie pensijų mokamos specialios priemokos. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio būna šios priemokos ir kam, kada mokamos. Kiek reikia pinigų pragyvenimui? Svarbiausias dydis, nuo kurio priklauso, ar žmogus gaus priemoką prie pensijos, yra vadinamas minimalių vartojimo poreikių dydžiu.

Šį pirmadienį fiksuoti e. sveikatos sistemos sutrikimai yra pašalinti, ir sistema veikia pilnu pajėgumu be trikdžių, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime spaudai. Apie tai ministeriją informavo e. sveikatos priežiūros funkciją atliekanti valstybės įmonė Registrų centras (RC). Pranešama, kad e. sveikatos sistema sutriko dėl didžiulio duomenų užklausų kiekio iš vienos iš išorinių sistemų, turinčių integraciją su e. sveikata.

„Nord Pool“ biržoje trijų Baltijos šalių zonose vidutinė paros elektros kaina antradienį  sieks 380,85 euro už megavatvalandę (MWh), arba 0,38 euro už kilovatvalandę (kWh), rodo kitos paros prekybos biržoje (angl. day-ahead) duomenys. Palyginti su pirmadieniu (272,75 euro), antradienį elektra brangsta beveik 40 procentų.   Tai didžiausia vidutinė paros elektros kaina nuo rugsėjo 30 dienos, kai Lietuvoje ir Latvijoje ji siekė 415,16 euro, o Estijoje – 376,44 euro už MW.

Vienai didžiausių Lietuvoje statybos ir metalo apdirbimo įmonių „Montuotojas“ per teismą nepavyko atgauti konstrukcijų, skirtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybai, arba gauti už jas beveik 95 tūkst. eurų kompensaciją. Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 24 dieną atmetė įmonės skundą ir paliko galioti jai nepalankų balandį Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą.

Lapkričio pabaigoje iškritus gausesniam sniegui, vairuotojai skundžiasi, kad nemažai gatvių valomos ir barstomos per retai. Tačiau kelininkai sako, kad daugelyje vietų yra paruošę druskos ir smėlio mišinio konteinerius. Esą vairuotojai jais matys noriai naudojasi ir patys barsto slidžius ruožus. Kaip portalą tv3.lt informavo bendrovės „Grinda“ Komunikacijos departamento vadovas Egidijus Steponavičius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra apie 2 tūkst.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 9 proc. iki 261 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 21–27 dienomis buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad atšalus orams elektros kainos auga visoje Europoje, tai lemia brangstančios gamtinės dujos.

 Valstybė 2023 metų pradžioje skirs 67 mln. eurų paramos įsirengti nuosavą ar įsigyti nutolusią saulės jėgainę, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas. Anot Virgilijaus Poderio, parama bus skiriama energetinėms bendrijoms, ūkininkams, smulkiesiems verslams. „Paramos gavėjai – mažieji juridiniai asmenys, mažas ir super mažas verslas, energetinės bendrijos.

Valstybės kompensacijoms už dujas ir elektrą 2023 metams reikalinga suma bei visuomeninė elektros kaina ir dujų tarifai galutinai turėtų paaiškėti gruodžio viduryje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateikti skaičiavimai yra ne galutiniai – tai darbinis dokumentas.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Vartotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika lapkritį, palyginti su spaliu, didėjo 6 procentiniais punktais – nuo minus 15-kos iki minus 9 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Anot jo, tam įtakos turėjo teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius metus vertinimas. Lapkritį, palyginti su spaliu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 9 iki 16 proc.

Sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos toliau „valgo“ gyventojų pajamas. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per pastarąjį ketvirtį padidėjo. Tačiau įvertinus infliaciją, jis buvo mažesnis. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1799 eurus ir, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje spalį siekė 1,563  mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) ir palyginti su rugsėju sumažėjo 1 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 1,5 proc. (palyginamosiomis kainomis), ne maisto prekėmis – 1,8 proc., automobilių degalų – padidėjo 1,3 proc.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 56,5 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. „Klaipėdos naftos“ konsoliduoti nuostoliai siekė 29 mln. eurų – dukart mažiau nei pernai tuo pat metu (57,5 mln. eurų), tuo metu koreguotas grynasis pelnas – 6,3 mln. eurų (46,9 mln. eurų nuostolių), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Lapkritį atidarytos Lietuvos prekybos atstovybės Taivane vadovas Paulius Lukauskas sako, kad Lietuvos verslas bendradarbiavimo su šia Azijos rinka galimybes labiausiai turėtų išnaudoti technologijų srityje.

Lietuva, Nyderlandai, Slovakija, Ispanija, Bulgarija ir Kipras perdirbo daugiau kaip pusę plastikinių pakuočių atliekų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ naujai skelbiami 2020 metų duomenys. Priešingai, Maltoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje, Airijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Austrijoje perdirbta mažiau nei trečdalis plastikinių pakuočių atliekų. Apie tai rašo naujienų portalas „Made In Vilnius“. Nors rezultatai pozityvūs, tobulėti dar yra kur.

Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.  Tačiau kartu su lėšomis, kurias tiekėjams dėl kainų skirtumų būtina padengti už 2022 metus, bendra kompensacijų suma pirmąjį 2023-ųjų pusmetį siektų 719 mln.

Ventiliacijos ir kondicionavimo įrangos gamintoja bendrovė „Systemair“ planuoja plėstis Ukmergėje.  Nugriovusi kelis sandėlius įmonė planuoja pastatyti apie 14 tūkst. kvadratinių metrų naują gamyklą su administracinėmis patalpomis, keliolika kartų didinti gamybą ir priimti dukart daugiau darbuotojų. Projektiniuose dokumentuose įmonė nurodo, kad naujos gamyklos pajėgumai išaugs beveik 18 kartų – pavyzdžiui, vietoj 1,3 tūkst. ventiliacinių kamerų jų turėtų būti pagaminama beveik 23 tūkst.

Gyventojai jau ruošiasi šventėms, perka dovanas ir netgi šventinio stalo vaišes. Šiuo laikotarpiu didžiausius srautus tenka atlaikyti prekybininkams, siuntų pristatymo įmonėms. Daugelis jų nebeišsiverčia su turimais darbutoijais, todėl ieško naujų. Jiems siūlo iki 1200 eurų algas į rankas.

Daugelis žino, kad viešasis transportas yra puikus pasirinkimas – ekologiškas, pigus ir atsparus spūstims. Vis dėlto pasitaiko ir nemalonių situacijų, kai autobusų vairuotojai sugalvoja savo taisykles, o keleiviai, neturėdami pasirinkimo, turi prie jų taikytis. Savo patirtimi pasidalinęs jaunuolis papasakojo, kad kai kuriems vairuotojams nuvažiuoti 5 minutėmis per anksti arba neleisti į autobusą įsinešti vandens yra norma. Ir kad tokių atvejų pasitaiko ganėtinai dažnai.

Kasmet vis anksčiau prasidedanti prekyba kalėdinėmis prekėmis didžiuosiuose prekybos centruose jau įsibėgėjo, tuo metu smulkus verslas dėl per pandemiją apnykusių kalėdinių mugių tradicijų pirkėjų antplūdžio kol kas nejaučia. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, prekybą kalėdinėmis prekėmis parduotuvėse jau įsibėgėjo, o šiuo metu populiariausios prekės – kūčiukai ir advento kalendoriai.

Lietuviai vis dažniau būsto dairosi svetur, o populiariausia kryptis – Ispanija. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai neslepia: jeigu anksčiau užsienyje būstą žmonės pirkdavo dėl žemesnių kainų, tai dabar tą daro dėl saugumo. Pasak brokerių, nesaugu antrą ar trečią būstą pirkti Lietuvoje, investicijas būtina paskirstyti. Be to, prasidėjus karui, būtų, kur pabėgti.

Vilniuje, Ukmergės g., kitais metais turėtų iškilti naujas el. prekybos miestelis, praneša naujienų portalas „Made In Vilnius“. 22 tūkst. kv. m. ploto „stock office“ tipo projektą planuojama įgyvendinti iki ateinančių metų pabaigos. Jame prekių ir paslaugų teikėjai vienoje vietoje turės prekybai, logistikai ir klientų aptarnavimui pritaikytas patalpas. Čia taip pat bus žaliosios erdvės, maitinimo įstaigos, elektromobilių krovimo infrastruktūra.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) paskelbė konkursą Melnragėje stovinčiam avarinės būklės Klaipėdos švyturiui sutvarkyti, tai vėliau leis jį atverti lankytojams.  „Atlikus pastato detalią ekspertizę, ekspertai nustatė, kad švyturio būklė yra avarinė, nes įtrūkusi siena, todėl švyturiui būtinas kapitalinis remontas“, – BNS informavo LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė. Anot jos, šiuo metu švyturys dėl savo būklės nėra pritaikytas lankymui.

Augant elektros sąskaitoms, tiekėjai, valdžios atstovai tikina, kad elektrą būtina gaminti patiems. Tada, anot jų, sąskaitos sumažės. Panašių patarimų paklausęs Kauno miesto gyventojas įsirengė saulės elektrinę, tačiau sąskaitos taip ir nesumažėjo. Vyras piktinasi, kad elektros jau pagamino už 800 eurų, tačiau ji kažkur dingo.

Ginčai tarp nuomininkų ir nuomotojų kyla nuolatos. Pavyzdžiui, būna taip, kad laikinai butą besinuomojančiam žmogui šeimininkai liepia mokėti už stogo, vandentiekio remontą ir apskritai už ilgametį namo atnaujinimą. O nesutikus ima šantažuoti, kad kils nuomos kaina. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis ieškojo atsakymų socialiniuose tinkluose ir supratęs, kad namo remonto darbų išlaidos priklauso ne jam – stengėsi tartis su šeimininkais.

Šiomis dienomis visame pasaulyje ir Lietuvoje vyksta įvairios „Juodojo penktadienio“ akcijos. Tačiau ar kaina su nuolaida pas mus yra tikrai geras pasirinkimas, leidžiantis lietuviams sutaupyti? Sprendžiant iš daugybės komentarų ir pasidalijimų, kurių sulaukė radijo stoties „Power Hit Radio“ įrašas socialiniame tinkle, taip nėra.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į Ukrainą siunčia 250 galios transformatorių. „Ukrainos elektros tinklas yra agresoriaus taikinys, todėl darome viską, kad galėtume prisidėti prie jo atstatymo ir nenutrūkstamo elektros tiekimo nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Tai galime padaryti teikiant įrenginius, kurie padės atstatyti elektros tiekimo infrastruktūrą“, – šeštadienį išplatintame ESO pranešime sako bendrovės vadovas Renaldas Radvila.

Pasirodo, yra bendrovių, kurios neįgalaus žmogaus savarankiškumą mato kaip trukdį. Į tokią situaciją pakliuvo Lietuvoje gyvenantis neregys, kuriam dėl neįgalumo buvo tiesiog užblokuota sąskaita. Jis negalės atsidaryti sąskaitos, jei nesuras žmogaus, kuris už jį tą sąskaitą valdys. Esą kitaip pinigais kaipmat pasinaudos sukčiai. Vaikinas nuo gimimo yra aklas ir puikiai susitvarko su savo negalia: baigė mokslus, dirba, gyvena vienas ir iki šiol be jokių problemų naudojosi bankų paslaugomis.

Kaip tik šiuo metu siaučiantis „Juodasis penktadienis“ pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti, šturmuoja parduotuves. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina gyventojus išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms. Mat už dalies nuolaidų pasiūlymų slypi verslininkų gudrybės. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai net pažeidinėja įstatymus: vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti. Vilnietė Audronė penktadienio popietę leidžia parduotuvėse.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 22,2 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje brango 10 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje lapkričio 18–24 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 252 eurus, arba 22,2 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 206,2  euro. Identiškos elektros megavatvalandės kainos buvo Latvijoje ir Estijoje, ten jos per savaitę atitinkamai pabrango 22,2 proc.