Tuo metu Energijos skirstymo operatorius (ESO) ir elektros tiekimo bendrovė „Ignitis“ tikina, kad įsivėlė klaida, kurią žada ištaisyti gruodžio mėnesio sąskaitoje.
Kur dingsta saulės elektra?
Portalo tv3.lt skaitytojas Nerijus (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) piktinosi, kad net įsirengus saulės elektrinę, sąskaitos už elektrą nemažėja.
„Eilinį kartą tenka įsitikinti, kad gyvename anarchinėje valstybėje, kurioje nėra tvarkos. Valstybės valdomos kontoros elgiasi kaip nori, jiems jokie įstatymai negalioja.
Dar rugpjūčio 11 d. ESO pridavėme saules elektrinę. Džiaugėmės generuojama elektra, bet neilgai. Rugsėjo mėnesio „Ignitis“ sąskaitoje pamačiau, kad sugeneruotos ir atiduotos į tinklą elektros energijos nėra. Dar svarbu paminėti, kad nepriklausomu tiekėju ir esu pasirinkęs „Igničio“ įmonę“, – pasakojo vyras.
Pasak Nerijaus, ESO monotoringo sistemoje puikiai matosi sugeneruotos saulės energijos kiekis.
„Parašiau ESO, tačiau nesulaukiau jokios reakcijos. Per rugsėjo mėnesį parašiau gal 10 elektroninių laiškų, kuriuose išdėsčiau problemą. Tačiau nesulaukiau jokios reakcijos.
Nusiunčiau net jų pačių monitoringo duomenis, vėl jokios reakcijos ar atsakymo. Spalio mėnesį gavau sąskaitą už rugsėjį. Vėl ta pati situacija – elektrinės kaip nebūta“, – piktinosi vyras.
Jis tikino, kad ESO galiausiai pažadino įmonė, kuri statė ir pridavė saulės elektrinę.
„Jie atvyko, nurašė skaitiklio duomenis ir patvirtino, kad sugeneruota ir į tinklą atiduoda daugiau kaip 2300 kWh, t.y. apie 800 eurų. Jau maniau, kad viskas bus sutvarkyta. Deja, vėl gavau naują „Ignitis“ sąskaitą. Joje – jokių duomenų apie sugeneruotą elektros energijos kiekį.
ESO vis dar į laiškus neatsako ir problemos nesprendžia. Šiuo metu esu apvogtas 800 eurų, tačiau niekam tai neįdomu, niekas nesiruošia padėti“, – skundėsi vyras.
Tikina, kad įsivėlė klaida
ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas apgailestavo, kad minimu atveju atsirado sisteminė ir žmogiškoji klaida. Tačiau specialistas užtikrino, kad klientas dėl to nuostolių jokių nepatirs.
„Atsiprašome už susidariusią situaciją ir galimai sukeltus nepatogumus.
Minimas klientas turėjo nutolusią saulės elektrinę iš kito objekto gaminančio elektrą, vėliau tapo gaminančiu vartotoju (ant objekto įsirengė elektrinę). Apdorojant šiuos pokyčius sistemoje, nebuvo uždėtas požymis, kad klientas jau pats gaminasi elektrą, todėl nebuvo laiku perparametruotas skaitiklis.
Dėl to nebuvo skaičiuojama į tinklą patiekta elektros energija. Sutvarkius požymį sistemoj ir skaitiklį, turėjo būti atliktas perskaičiavimas, bet čia atsitiko jau žmogiškoji klaida. Todėl klientas gavo blogą sąskaitą iš tiekėjo“, – komentavo P. Kalmantas.
Jis teigė, kad su klientu buvo susisiekta ne kartą.
„Tiesiog problemos buvo ieškoma ne ten. Dėl paprastos žmogiškosios klaidos perskaičiavimas nebuvo atliktas, todėl klientas gavo blogą sąskaitą iš tiekėjo.
Dėl mokėjimo reikėtų kreiptis pas tiekėją, duomenis tiekėjui bendrovė ESO atidavė, perskaičiavimas atliktas, perskaičiuotą sąskaitą ir kiekius klientas gaus iš tiekėjo gruodžio mėnesį“, – tikino P. Kalmantas.
Bendrovės „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė irgi atsiprašė dėl klaidos ir patikslino, kad teisinga sąskaita klientą pasieks iki gruodžio 10 d.
Kainas sumažins, tik sava elektra?
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, sparti atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienintelis tvarus kelias, siekiant didinti vietinę elektros energijos generaciją ir taip didinti elektros kainų atsparumą energijos išteklių kainoms tarptautinėse rinkose.
„Tuo tikslu Seimas dar pavasario sesijoje priėmė įstatymų pataisas, kuriomis pašalintos biurokratinės kliūtys saulės ir vėjo energetikai, sutrumpintas pasirengiamųjų darbų laikotarpis bei pagreitintos procedūros teritorijų planavime.
Viena svarbiausių aukštų elektros kainų Lietuvoje priežasčių ir esminis iššūkis Lietuvos energetikos sistemai buvo ir yra savo elektros energijos gamybos trūkumas. Tačiau jau šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje įrengtoji galia Lietuvoje sudarys 3,6 GW, o 2030 m. – virš 7 GW instaliuotos atsinaujinančios energijos galios Lietuvoje ir būsime elektrą eksportuojanti valstybė“, – teigė ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu į atsinaujinančią energiją nukreiptos lėšos viršija bet kokias anksčiau buvusias valstybės investicijas: Lietuvoje taikoma atsinaujinantiems energijos ištekliams skirta parama gyventojams ir verslui yra viena didžiausių tarp ES šalių pagal BVP gyventojui.
Atsinaujinančios energijos plėtrai ir energijos efektyvumui ši Vyriausybė skirs 2 mlrd. eurų – 1 mlrd. subsidijoms ir 1 mlrd. paskoloms. Subsidijų pakete numatyta beveik 400 mln. eurų parama gyventojams, 50 mln. energetinėms bendrijoms, 234 mln. verslui ir 300 mln. viešajam sektoriui. Paskolų pakete numatyta 700 mln. eurų verslui, 187 mln. eurų energetinėms bendrijoms, 113 mln. eurų savivaldos poreikiams.
„Taigi, vien per 2022–2023 metus iš įvairių šaltinių bus skirta beveik keturis kartus daugiau paramos atsinaujinančiai energetikai nei per 2014–2020 metų laikotarpį. Priminsiu, kad 2014-2020 m. periodu tam buvo skirta 275 mln. eurų“, – sakė ministras.
