Lietuvos verslas

Lietuvos paukštienos eksportuotojai savo produkciją galės vežti į Pietų Korėją, o į Taivaną bus galima eksportuoti jautieną – tai patvirtino atsakingos šių šalių institucijos, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Taivano institucijos patvirtino kad šalies įmonės eksportuoti jautieną ir jos produktus gali nuo sausio 16 dienos.  „Matome didelį potencialą glaudesniam Lietuvos ir Pietų Korėjos bei Taivano verslo ryšių plėtojimui.

Airijos maisto technologijų bendrovė „ClonBio Group“ svarsto galimybę Lietuvoje statyti maždaug 250 mln. eurų vertės mėsos pakaitalo – augalinių baltymų – gamyklą. Jos atstovas teigia, kad sprendimas priklausys nuo Europos Sąjungos (ES) pozicijos.

Lietuva gali tapti atspirties tašku Pietų Korėjos įmonėms siekiant sparčiau plėsti savo rinką Europos Sąjungoje (ES), teigė šioje šalyje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, Lietuva yra saugi vieta investuoti bei siūlo paskatas didelės apimties investicijoms į gamybą“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime teigė ketvirtadienį su Pietų Korėjos prekybos ministru Dukgeunu Ahnu (Dukgjunu Anu) susitikęs G. Landsbergis.

Praėjusiais metais Lietuvoje pradėti diegti išmanieji elektros skaitikliai. Jie patys ne tik fiksuoja energijos suvartojimą, bet ir automatiškai perduoda duomenis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tačiau kartais šie duomenys yra tiesiog neįtikėtini. Tuo galėjo įsitikinti vienos privačios Kauno klinikos darbuotojai. Pastate, kurioje yra įsikūrusi įstaiga, neseniai buvo pakeistas elektros skaitiklis – vietoje įprastinio įdiegtas išmanusis.

Lietuvos inžinerinių sprendimų bendrovei „Fima“ vadovauti paskirtas Vytenis Pinaitis. Jis pakeitė įmonei laikinai vadovavusį Marių Puškorių. Šis pareigas laikinai ėjo nuo gruodžio, kai iš jų pasitraukė ankstesnis bendrovės generalinis direktorius Jonas Jablonskis, pranešė „Fima“. „Sveikiname Vytenį prisijungus prie „Fima“. Tikime, kad jo vertinga ankstesnė darbinė patirtis, lyderystė ir orientacija į žmones yra tai, kas padės užtikrinti darbuotojų gerovę ir tvarų bendrovės augimą“, – sako...

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija 2022 metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus 2023-ieji. Kaip išeisime iš krizės? Ar valdžia padės verslui įveikti sunkumus? Kokį planą turime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Airijos maisto technologijų bendrovė „ClonBio Group“ Lietuvoje ketina investuoti 200-250 mln. eurų į koncentruotų augalinių baltymų gamyklą bei žada sukurti 150–200 naujų darbo vietų, rašo portalas vz.lt. Preliminariais duomenimis, „ClonBio Group“ svarsto statyti gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje. Joje būtų perdirbama apie 300 tūkst. tonų miežių per metus ir pagaminama iki 60 tūkst. tonų itin aukštos vertės koncentruoto baltymo, kuris naudojamas mėsos pakaitalų gamybai.

Verslo asociacijoms prašant išaiškinimų, kaip joms atstovauti savo narių interesams po Konkurencijos taryba skirtos beveik 73 mln. eurų baudos vaistinėms, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad draudimas konkurentams tartis dėl kainos neriboja nei asociacijų laisvės, nei galimybės dalyvauti teisėkūroje.  „Vyriausybės politika ir siekis užtikrinti tvarią teisėkūrą visuomet remiasi prielaida, kad verslo ar kitų bendrų interesų atstovavimas turi būti integrali tokios teisėkūros dalis.

Metų pradžioje dažnai užsibrėžiame asmeninius tikslus: pasižadame daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, suplanuojame, kokias šalis aplankyti norėtume, ką pakeistume namuose ar ko naujo išmoktume. Planuojant metus, svarbu nepamiršti ir finansinių tikslų.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog dabartiniu metu svarstyti pensijos amžiaus didinimą būtų nemoralu. „Kilo šaršalas lygioje vietoje, niekas nei planavo, nei planuoja, nei planuos bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje svarstyti rimtai tokį klausimą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) privalo sumokėti 20 mln. eurų baudą už 2008 metais išardytą Rengės ruožą iš Mažeikų į Latviją, nutarė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Jis ketvirtadienį paliko nepakeistą 2020 metų ES Bendrojo Teismo sprendimą. Europos Komisija Lietuvos bendrovei 2017 metais skyrė beveik 28 mln.

Sankcionuotų rusiškos kilmės prekių įvežimą į Lietuvą pasinaudojus aplinkinėmis šalimis sustabdyti įmanoma, nors tai sudėtinga, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Įmanoma, bet tai yra gana sudėtingas procesas, čia yra keletas lygmenų, per kuriuos reikia veikti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė. Pasak jos, nustatyti, kad rusiškos kilmės prekės patenka į Lietuvą sudėtinga dėl to, kad jos gali būti įvežamos nebūtinai per tą pačią šalį, kurioje parduodamos.

Per pandemiją vienos iš labiausiai nukentėjusių apgyvendinimo ir maitinimo įmonių atsigauna, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, pernai sausį–rugsėjį paslaugas šiose srityse Lietuvoje teikė beveik 2,5 tūkst. įmonių – 4,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu priešpandeminiais 2019 metais. Per tą patį laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugo 60,5 proc., buvo įdarbinta 18,9 proc. daugiau tarnybos klientų.

Jeigu neprireiks visų valstybės biudžete numatytų kompensacijų energetinėms išlaidoms, tuomet mažės valstybės skola, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Gali būti, kad jeigu tos tendencijos išsilaikys, mums reikės mažesnio biudžeto šiam tikslui, mažiau kompensacijų. (...) Jeigu mums pavyks tą biudžetą sutaupyti, tai mes sumažinsime skolą, bus mažesnė skola ir mažesnės skolos aptarnavimo išlaidos ateityje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Per praėjusią parą nustatyti 249 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Per praėjusią parą pirmą kartą užsikrėtė 165, antrą – 72, trečią – 12 žmonių. Ligoninėse gydoma 115 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 162,8 atvejo.

Augantys pragyvenimo kaštai kelia nerimą 96 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Eurobarometro“ apklausos rezultatai. 40 proc. lietuvių atsakė, kad jų pragyvenimo lygis jau sumažėjo dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą ir pragyvenimo išlaidų krizės, 32 proc. teigia, kad „dažniausiai“ arba „kartais“ sunku susimokėti sąskaitas. Kad jų pragyvenimo lygis kol kas nesumenko, tačiau jie numato gyvenimo blogėjimą ir pesimistiškai žvelgia į 2023 metus nurodė 41 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pernai atleido apie 1,6 tūkst. darbuotojų, kuriems išmokėta apie 6 mln. eurų išeitinių išmokų.  Grupė BNS pranešė, kad iš krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atleista 800, iš infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ – kiek daugiau nei 500, o iš pagrindinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – beveik 300 darbuotojų. Tuo metu keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ darbuotojų neatleido.

Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (RFE/RL) prezidentas ir generalinis direktorius Jamie'is Fly (Džeimis Flai) sako, kad pastaraisiais metais matomas demokratijos nuosmukis bei autoritarinių režimų atgimimas žiniasklaidai kuria uždaresnę terpę veikti. „Manau, kad kiti iššūkiai daugiausia susiję su demokratijos atsitraukimu ir autoritarinių režimų atgimimu, kurį matėme pastaraisiais metais ir kuris prasidėjo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį skelbs galutinį sprendimą, ar Europos Komisija teisėtai skyrė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) milijoninę baudą už 2008 metais išardytą Rengės ruožą iš Mažeikų į Latviją  EK Lietuvos bendrovei 2017 metais skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, kurią ES Bendrasis Teismas Liuksemburge 2020 metais sumažino iki 20 mln. eurų atmetęs bendrovės prašymą panaikinti EK sprendimą dėl baudos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį su vietos gyventojais aptars planus dėl Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko steigimo. Susitikimai vyks Kudirkos Naumiestyje bei Vištytyje, juose laukiami Šakių, Vilkaviškio rajonų bei Kalvarijos savivaldybių gyventojai, pranešė Aplinkos ministerija. Ministerija yra paskelbusi, kad nepradės nacionalinio parko planavimo, kol pokyčių neaptars su vietos bendruomenėms, gyventojams nerimaujant dėl ūkininkavimo, statybų galimybių.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Dalis žmonių prasidėjus Naujiems metams pasižada sveikai gyventi. Tokio pažado pernai laikėsi ir vilnietė Miglė, tačiau narystė sporto klube jai atnešė ne gerą savijautą, bet galvos skausmą dėl skolų ir grasinimų antstoliais. Moteris tikina, kad sporto klubas klaidina klientus, keičia sutartis be jų žinios. Tuo metu sporto klubo vadovas tikina, kad patys klientai nesupranta sutarčių.

Norėdami pritraukti ne tik praeinančių bet ir tolėliau gyvenančių lankytojų, didieji prekybos centrai paprastai leidžia jiems ribotą laiką nemokamai parkuoti automobilį stovėjimo aikštelėje. Tačiau nekilnojamojo turto valdytojai imasi naujos praktikos – už automobilio statymą nemokės tik tie, kurie tikrai apsipirks prekybos centre.

Antrąją kadenciją baigiantis Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad itin sparčiai kylant maisto ir kitų prekių kainoms šiemet taryba daugiau dėmesio skirs konkurencijai mažmeninėje prekyboje bei darbo rinkoje. „Vienas iš dalykų, kuris dabar populiarus ir yra mūsų prioritetų sąraše – mažmeninė prekyba. Nes dabar, kai yra didelė infliacija, žmonėms kyla daug klausimų, įskaitant ir klausimus, ar čia nėra kažkokių pažeidimų.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus 67 713 gyventojų, kurie šiemet įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Jei jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai, galite būti vienas iš jų, rašome pranešime žiniasklaidai.  Pranešimai išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui.

Pragyvenimo išlaidų krizė kels didžiausią pasaulinę grėsmę per ateinančius dvejus metus, perspėjama trečiadienį paskelbto Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atlikto tyrimo išvadose, pristatytose artėjant kitą savaitę Davose įvyksiančiam susitikimui. Pasaulinė infliacija tebeišlieka labai aukšta, praėjusiais metais smarkiai išaugus energijos ir maisto kainoms, kai didžioji naftos ir dujų tiekėja Rusija įsiveržė į žemės ūkio galiūnę Ukrainą.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kurianti išmanųjį elektros tinklą, diegia naujos kartos apskaitos prietaisus. Bendrovei įdiegus pirmąjį šeštadalį išmaniųjų skaitiklių, ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorė Aurelija Židickytė-Orvydė pasakoja apie skaitiklio renkamų elektros vartojimo rodmenų kelią į ESO savitarnos ir tiekėjų sąskaitybos sistemas.

Susitarimus dėl bendrų projektų su Taivanu kitą savaitę Viliuje ketina pasirašyti ne tik Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“, bet dar dvi įmonės – aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ saulės modulių gamintoja „SoliTek“ ir biotechnologijų startuolis „Oxipit“. Apie pradedamą trijų Lietuvos įmonių – „Teltonika“, „SoliTek“ ir „Oxipit“ – bendradarbiavimą su Taivanu trečiadienį pranešė „Teltonikos“ grupės atstovas žiniasklaidai Tadas Markevičius.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra. „Manau, kad nėra tokio poreikio, kalbos apie pensijos amžių, tas skaičius 72, kuris dažnai minimas, neturi nieko bendro su realybe, nei poreikio nei planų, net diskusijų lygmenyje nėra“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė. „Kaip bus ateityje, matysime pagal situaciją, bet dabar poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra“, – pridūrė ji.

Šiemet sausio pradžioje 57 tūkst. Lietuvos įmonių turėjo 67 tūkst. registruotų skolų už bendrą 328 mln. eurų sumą, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė. Viena įmonė skolinga vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų, o vidutinis vienos skolos dydis siekė 4,9 tūkst. eurų. Per metus unikalių skolininkų skaičius sumažėjo vos 0,6 proc. arba 264 įmonėmis, kai prieš dvejus metus skolingų įmonių skaičius susitraukė 12,9 proc. arba 3 tūkst. įmonių.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad kai kurių valstybės valdomų įmonių pertvarka į akcines bendroves būtų pavėlinta. Lietuvos oro uostų pertvarkymas į akcinę bendrovę atidėtas iki rugsėjo (anksčiau buvo numatytas 2022 metų gruodis), nes dar reikia įvertinti įmonės turtą, o Registrų centro (RC) – vieneriems metams iki 2024-ųjų gruodžio.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su į Lietuvą atvyksiančia Taivano skaitmeninių reikalų ministre Audrey Tang (Odri Tang) aptars naujus galimus abipusio bendradarbiavimo projektus.

Nemažai Lietuvos gyventojų naudojasi ne valstybinių, bet privačių klinikų ar poliklininkų paslaugomis. Tačiau, pasirodo, jos kartais reikalauja sumokėti už tai, už ką ir taip sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuris finansuojamas iš kiekvieno dirbančio gyventojo įmokų. Valstybinė ligonių kasa pripažįsta, kad pacientai retai skundžiasi dėl galimai neteisėto gydymo įstaigų pasipinigavimo. Tačiau, kai jos patikrinamos, daugiau nei pusė skundų pasiteisina.

Prekybininkai dažnai vykdo akcijas, kurių metų su nuolaida siekia parduoti kuo daugiau vienų ar kitų prekių. Tačiau pirkėjai pastebi, kad akcijos Lietuvoje gali būti ir atvirkštinės – kaina su nuolaida gali būti ir didesnė už įprastinę. Pirkėjai vieni kitus ragina neapsigauti, o prekybininkai atsiprašo už „klaidą“. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Romas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Infrastruktūros statybos bei remonto grupė „Fegda grupė“ prašo leidimo įgyti ne mažiau nei 75,1 proc. tokio pat verslo restruktūrizuojamos bendrovės „Alkesta“ akcijų ir taip įgyti jos vienvaldę kontrolę. Konkurencijos taryba pranešė, kad prašymą gavo sausio 2 dieną.   Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje pasekmių finansinių sunkumų patyrusios „Alkestos“ vadovo ir akcininko Rimanto Morkūno prašymu Kauno apygardos teismas pernai lapkritį iškėlė įmonei restruktūrizavimo bylą.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės elektrinių plėtrą, o verslui siūlant atsisakyti ją stabdančios dviejų gigavatų (GW) ribos, Energetikos ministerija žada jau artimiausiu metu Vyriausybei pateikti siūlymą, kaip toliau plėtoti tokias elektrines.  „Sparčiai išaugus saulės elektrinių paklausai, suprantame vystytojų norą išnaudoti galimybę verslo plėtrai.

Sunkmetį jaučia ne tik gyventojai, bet ir verslininkai, jie skaičiuoja, kad sumažėjo eksportuojamų produktų kiekiai ir kaina. Gyventojai ėmė taupyti maistui, perka pigesnius produktus. Tai pajuto ir šalies pieno sektorius. Lietuvių perdirbėjai prognozuoja, kad sulauksime krizės. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa sakė, kad po gerų laikų ateina prastesni.  „Praėję metai pieno pramonei buvo geriausi per paskutinį dešimtmetį.

Buvęs koncerno „MG Baltic“, pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis Apeliaciniam teismui antradienį pradėjo teikti paaiškinimus pagal patikslintus prokuroro kaltinimus. Prokurorui Justui Lauciui anksčiau patikslinus kaltinimus, teisėjai pranešė suteikiantys galimybę duoti paaiškinimus dėl pareikštų kaltinimų. R. Kurlianskis sutiko duoti paaiškinimus.

Rekordinė infliacija, kylančios ne tik maisto, bet ir energetikos kainos – taip atrodė 2022-ieji Lietuvos gyventojams. Kad sumažintų finansinį skausmą lietuviams valdžia ėmė didinti minimalią algą, pensijas ir kitas išmokas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį Vilniuje susitiks su Taivano skaitmeninių reikalų ministre Audrey Tang ir aptars naujus bendradarbiavimo projektus, taip pat pažangą vykdant ankstesnius susitarimus, antradienį pranešė ministerija. Numatyta, kad vizito metu bus pasirašytas susitarimo memorandumas su Inovacijų agentūra dėl bendradarbiavimo ugdant Lietuvos regionų moksleivių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius bei dėl skaitmeninių technologijų diegimo versle.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje sausį siekia 9,23 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,8 proc. mažiau nei gruodį, bet 22,3 proc. daugiau nei pernai sausį (7,55 cento), rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų už sausio šilumą mažiausiai mokės Vilniaus, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Sausį šiluma sostinėje kainavo 7,87 cento (7,1 proc. mažiau nei gruodį), Šiauliuose – 8,84 cento (0,2 proc.

Latvijos susisiekimo ministras Janis Vitenbergas mano, kad Rygai reikėtų ieškoti galimybių sujungti Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ su Latvijos uostais. Interviu naujienų agentūrai LETA jis pažymėjo, kad „Rail Baltica“ yra ir didelis iššūkis, ir puiki galimybė Latvijos krovinių bei keleivių vežimui, tačiau tam, kad ši geležinkelio linija „veiktų ir duotų naudos Latvijos ekonomikai“, reikia jungčių.

Nepaisant dukart atpigusių gamtinių dujų, gruodį dėl aukštų jų kainų laikinai amoniako gamybą sustabdžiusi Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nekeičia plano gamybą atnaujinti vasarį.  „Niekas nesikeičia, laikomasi ankstesnio plano“, – antradienį BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.  Šiuo metu atostogaujantis „Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas artimiausius įmonės planus BNS žadėjo pakomentuoti trečiadienį.

Prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad senąsias lojalumo korteles galima pasikeisti iki vasario 28 d. Atnaujinto dizaino ir bekontaktės „Ačiū“ kortelės esą leidžia apsipirkti dar greičiau ir patogiau. To nepadarius, senoji kortelė nustos galioti, o joje sukaupti pinigai išnyks. „Kad taupyti būtų dar paprasčiau, senąsias oranžines korteles keičiame naujomis mėlynomis bekontaktėmis.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės elektrinių plėtrą ji stringa, sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas. Todėl Martynas Nagevičius siūlo atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, trukdančios šios atsinaujinančios energetikos rūšies plėtrai.

Dujų kainų „lubų“ įvedimas Europos Sąjungoje, baigtas tiesti dujotiekis tarp Lenkijos ir Norvegijos, taip pat keli pastatyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai reiškia, kad spekuliacinis spaudimas dujų kainoms baigėsi, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdybos pirmininkas Martinis Čakstė.

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gyventojus jau pasiekė naujausios sąskaitos už šildymą. Išlaidavusieji gruodį buvo pasiruošę taupymui ir didelėms sąskaitoms. Tačiau daugelio gyventojų sąskaitos siekė apie 100 eurų. Šilumos tiekėjai tikina, kad mažesnės kainas lėmė dujų pakeitimas mazutu ir šiltas gruodžio mėnuo.  Vilniaus miesto gyventojai su portalu tv3.lt dalijosi savo sąskaitomis už šildymą.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad visame „Airbus A220-300“ orlaivių parke įdiegs „SpaceX“ interneto ryšio sistemą „Starlink“. Nuo pat įlipimo į lėktuvą visi „airBaltic“ keleiviai galės naudotis nemokama sparčiojo interneto prieiga skrydžio metu be jokių rūpesčių ar papildomų veiksmų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už gruodžio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Siekiant suvaldyti drastiškai kilusias energetinių išteklių kainas, bendrovė įgyvendino sprendimą gamtines dujas laikinai pakeisti mažasieriu mazutu, todėl vilniečiams keturis mėnesius iš eilės šilumos kaina mažėjo.