Per tą patį laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugo 60,5 proc., buvo įdarbinta 18,9 proc. daugiau tarnybos klientų. Be to, sektorius pernai buvo vienas pirmaujančių pagal išaugusį laisvų darbo vietų skaičių, palyginti su 2021 metais.
Vis dėlto pernai rudenį, „Sodros“ duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių skaičius sumažėjo 4,4 proc. (2019 metais – 1,8 proc.), o nuo liepos iki spalio jų darbuotojų skaičius sumažėjo 15,4 proc. Rugsėjį, palyginti su vasaros sezonu, 38,3 proc. šiose įmonėse sumažėjo darbuotojų paklausa.
„Tokio pokyčio priežastys galimai susijusios su šių įmonių ir jų darbuotojų skaičiaus mažėjimu. Siekdamos išsilaikyti, įmonės, optimizuoja savo veiklą ir dėl įprasto sezoniškumo, ir dėl neapibrėžtos energetinės situacijos, kurią aiškiau bus galima vertinti tik šiais metais“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Pernai apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje daugiausia darbo pasiūlymų – 65.4 proc. – buvo skirta kvalifikuotiems darbininkams, 28,3 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams, 6,3 proc. – specialistams.
Daugiausiai laisvų darbo vietų pernai sausį–rugsėjį buvo virėjams (8,3 tūkst.), kepėjams ir konditeriams (3,4 tūkst.), valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams (20,1 tūkst.).
Įdarbintų virėjų skaičius pernai sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, augo 20,9 proc., barmenų – 19,6 proc., padavėjų – 17,5 proc.
2021–2022 metais apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje darbo užmokestis labiausiai augo vyriausiems virėjams (48,8 proc.), virėjams (24,3 proc.), kepėjams konditeriams (22,7 proc.), mažiausiai – padavėjams (13,4 proc.).
Vidutinės draudžiamosios pajamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje dirbančių padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių, virtuvės pagalbininkų grupėse 2021–2022 metais nesiekė minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio.
