Lietuvos verslas

Vis daugiau lietuvių apsiperka Lenkijoje. Kad tai daryti būtų lengviau ir paprasčiau, organizuojami ir nemokami seminarai, padedantys rasti didžiausias ir pigiausias parduotuves, apskaičiuoti atsisiuntimo kainas. Prekes iš Lenkijos parvežančios įmonės pastebi, kad gyventojai prekes Lenkijoje perka ne tik sau, bet jomis prekiauja Lietuvoje. Įmonės, siunčiančios prekes iš Lenkijos, „We pack“ vadovė Indrė sakė, kad labai dažnai sulaukia klientų skambučių ir klausimų.

Vilniaus oro uoste nusidriekusios eilės supykdė gyventojus – kai kurie vos spėjo įlipti į lėktuvą, o dalis jau pateikė ir skundus, kad galėtų susigrąžinti prarastus pinigus. Tiesa, Lietuvos oro uostų atstovai ramina, kad situacija netrukus turėtų pagerėti. Tačiau Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) kalba kitaip – nesiėmus reikiamų priemonių, keliaujantiems apie atvykimą į oro uostą likus 20 ar 30 minučių teks pamiršti.

Vyriausybės patvirtintą ir Seimui teikiamą 2024 metų biudžeto projektą vadina realistiniu, sdarytu pagal valstybės galimybes, o pozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities.     Opozicija įspėja, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas nusiteikęs palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei. Tačiau abi pusės vieningai pasigenda didesnio kelių priežiūros finansavimo.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, dabar projektai keliaus į Seimą. Naujienų agentūra BNS pateikia 15 svarbiausių šių projektų finansinių rodiklių ir dydžių. 17,009 mlrd. eurų – planuojamos valstybės biudžeto pajamos, 9,4 proc. didesnės nei patvirtintos šiems metams. 14,522 mlrd. eurų – planuojamos pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 7,4 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Granadoje su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą plėtros galimybes. Jie taip pat kalbėjosi apie paramą Ukrainai, spaudimo didinimą Rusijai. „Esame pasirengę su Europos Komisija aptarti konkrečias finansines paramos priemones, kurios leistų padidinti Lietuvos transporto sektoriaus ir uosto pajėgumus“, – sakė prezidentas.

Vyriausybės parengto kitų metų valstybės biudžeto projekto stiprybė yra tai, kad jis suplanuotas griežtai laikantis Mastrichto kriterijų, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė. „Instituto požiūriu, labai svarbi fiskalinė drausmė, kai turime sugrįžtančius Mastrichto kriterijus: 3 procentų BVP deficito ribojimą ir 60 procentų BVP skola. Žiūrint į metų biudžetą džiugu, kad kriterijai išliko griežtu orientyru.

Vyriausybei 2024 metų biudžeto projekte numačius didesnį nei numatomas šiemet – 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad biudžetas yra „gana“ subalansuotas, o ekonomiką skatinti būtina.  „Kuomet ekonomika žemiau potencialo, reikia skatinti ekonomiką ir šiuo laikotarpiu manom, kad pateiktas biudžeto projektas yra optimalus dabartinei situacijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė.

Daugelis pastebi, kad pastaruoju metu degalų kainos Lietuvos degalinėse kiekvieną savaitę po truputį kyla. Vis tik dyzelinas už 3 eurus iš tiesų stebina, mat tai yra net dvigubai brangiau, nei įprasta šiomis dienomis. Lietuvos energetikos agentūra neseniai skelbė, kad šią savaitę benzinas Lietuvoje brango 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 proc. Anot agentūros, vidutinė benzino kaina Lietuvoje dabar yra didžiausia šiemet, t. y. 1,61 Eur/l. Tiek pat vidutiniškai atsieina ir dyzelinas.

Įmonės, naudojusios automobilius asmeniniams tikslams ar pirkusios privačias keliones už įmonės lėšas, turės papildomai sumokėti daugiau nei 11,7 mln. eurų mokesčių, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atlikusi 2022-2023 metais įsigytų verslo kelionių analizę.  VMI Kontrolės departamento vyriausiasis patarėjas Rolandas Puncevičius sako, jog privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejai stebimi jau ne pirmus metus, nors situacija gerėja.

Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Juose yra numatoma, kiek mokesčių Lietuvoje bus surinkta ir kam kiek pinigų atiteks. Planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo ketvirtadienį paskelbtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai. Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.

Biokuro, anglies ar kito iškastinio kuro katilų keitimui į penktos klasės biokuro įrenginius ar šilumos siurblius skirta 14,2 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos – ne daugiau kaip 50 proc. išlaidų – bus mokamos prie centralizuoto šilumos tiekimo neprijungtų namų gyventojams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi teisę gauti ligos, motinystės bei vaiko priežiūros išmokas. Kad išmokos jiems nereikėtų laukti kelis mėnesius, svarbu pasirūpinti, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido „Ignitis grupės“ partnerei – pasaulinei jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijai „Ocean Winds“ vystyti pirmąjį Lietuvoje vėjo parką Baltijos jūroje.   Tai BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Transporto infrastruktūros projektavimo  įmonės „SRP projektas“ bei „Kelprojektas“ už daugiau nei 1,8 mln. eurų projektuos karinių ir civilinių krovinių krovos aikšteles bei siaurąją europinę vėžę Palemone.  „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ ir įmonės pasirašė sutartis, pranešė įmonė.

Strategiškai svarbų Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį (GIPL) stačiusiai energetikos objektų statybos bendrovei „Alvora“ neleista statyti maždaug 100 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinio atliekyno.  Rangovo konkursą laimėjusios įmonės sandoriui su IAE nepritarė vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vyriausybei ketvirtadienį ruošiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nemažai diskusijų gali kilti dėl kelių finansavimo. „Iš tokių bendrų didelių diskusijų, aš manau, kad bus diskusija dėl kelių finansavimo. Girdisi čia visokios sumos, ko kam trūksta, kažkas nori papildomų 150 milijonų“, – žurnalistams Rukloje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Lietuvos vartojimo paskolų portfelis pirmąjį pusmetį išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje parduota 84,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai jų įregistruota 98,7 tūkst., pranešė Registrų centras. Vien rugsėjį parduota 9,3 tūkst. butų, namų, žemės sklypų – 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.

Nuo 2017 m. už kasdienes bankininkystės paslaugas daugelis lietuvių moka fiksuotą mėnesinį mokestį. Jo kaina keičiasi visai nežymiai. Tačiau, nepaisant to, kasmet bankams sumokame vis daugiau, net jei norime patenkinti tokius pačius paprasčiausius savo poreikius. Kiek grynųjų atiduoda be papildomo mokesčio Praėjusią savaitę Lietuvos bankas (LB) paskelbė apskaičiavęs didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą.

Laiškininkų tinklo pertvarką pradedantis Lietuvos paštas lapkritį atleis 52 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, bendrovė apie atleidimą jau įspėjo 30 laiškininkų Vilniuje ir 22 laiškininkus Kaune, jie bus atleisti lapkričio 1–30 dienomis. Lietuvos paštas ir Užimtumo tarnyba praėjusią savaitę pranešė, kad traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams bendrovė iki 2024 metų pavasario numato atleisti 400 laiškininkų.

Po praėjusių metų akcijų rinkų nuopuolio kai kuriems investuotojams šie metai galėjo atrodyti kupini galimybių ir vilties. Tačiau pirmojo pusmečio euforija blėsta, o artimiausius metus, tikėtina, daug geresnį rizikos ir grąžos santykį pasiūlys ne iki šiol blizgėjusios akcijos. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius JAV technologinių akcijų indeksas pakilo daugiau nei 25 proc., o S&P500 indeksas – maždaug dešimtadaliu.

Bankrutuojanti lietuviškos kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ valdytoja „Dermofaktorius“ numatė atleisti visus 24 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnyba, įmonei pradėta bankroto procedūra, todėl bus atleisti šeši pardavėjai, po tris kosmetikus bei vadybos ir organizavimo analitikus, du technologijų profesijų darbuotojus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė Japonijos korporacijas „Hitachi“ ir „Panasonic“ bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis – anot jos, abi bendrovės suinteresuotos plėstis Europoje. „Abi įmonės yra suinteresuotos plėstis ir investuoti Europos regione. (...) Pristatėme šioms kompanijoms sąlygas kurtis Lietuvoje, mūsų šalies pranašumus.

Vienos didžiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių Klaipėdos mėsinė apie atleidimą įspėjo 80 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Restruktūrizuojamoje įmonėje šiuo metu iš viso dirba 88 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys. Klaipėdos mėsinė darbuotojus apie atleidimą įspėjo rugsėjo pabaigoje.  Rugpjūtį Konkurencijos taryba leido vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo grupių „Biovela group“ įmonei „Biovela-Utenos mėsa“ įsigyti restruktūrizuojamą Klaipėdos mėsinę.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu nėra numačiusi paramos ukrainietiškų grūdų tranzitui per Lietuvą, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. „Europos Sąjungos finansinės paramos čia nėra numatoma (...) Šiandien dienai tokios paramos nėra numatyta“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Danijos elektroninių mokėjimų bankas „Nets Denmark“ Druskininkuose veikiančiai Baltarusijos sanatorijai „Belorus“ neturi grąžinti „įšaldytų“ lėšų, galutinai nusprendė teismas. Bankas 2022 metais nutraukė sutartį su „Belorus“ dėl jos sąsajų su Minsko režimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 27 dieną galutinai nutarė, kad Danijos bankas 2021 metų lapkritį teisėtai atsisakė pervesti „Belorus“ klientų kortelėmis sumokėtus 12,4 tūkst.

Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ naujajai akcininkei – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamai įmonei „EDS Invest 3“ – pranešus apie ketinimą supirkti likusias akcijas, „Nasdaq“ Vilniaus biržos sprendimu įmonei taikoma papildoma stebimojo statuso suteikimo priežastis. „Stebimojo statuso suteikimo tikslas yra atkreipti rinkos dalyvių dėmesį“, – pranešė birža.  „EDS Invest 3“ neseniai  už 500 tūkst.

Dviejų informacinių sistemų kūrimui ir pavaldinių atlyginimų priedams daugiau nei pusantro šimto tūkstančių eurų skyręs buvęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovas Sigitas Puodžiukas žalos įstaigai nepadarė, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 27-ąją atmetė centro prašymą priteisti iš buvusio vadovo beveik 165 tūkst. eurų žalos. „Nenustačius neteisėtų veiksmų nenustatyta sąlygų visumos, būtinos deliktinės civilinės atsakomybės taikymui.

Vyriausybė ketvirtadienį turėtų patvirtinti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimo Lietuvoje atidėjimą iki 2025 metų vidurio. Tai numatančią Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą parengusi Susisiekimo ministerija aiškina, kad atidėti terminą būtina dėl teismuose užtrukusių ginčų, susijusių su sistemos kūrimu, pirkimu ir diegimu. Vyriausybei pritarus, pataisos bus teikiamos Seimui.

Vyriausybė ketvirtadienį ketina svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė interviu BNS trečiadienį teigė, kad valdžios deficitas kitąmet didės iki 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais, premjerės teigimu, jis bus apie 2 proc. vietoj planuotų 4,9 proc.

Didėjantis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir apsinuodijimai tarp vaikų neramina visus. Ne paslaptis, kad prieigą prie nelegalių preparatų vaikams ypač palengvina technologijos ir internetas – rasti, kur jų įsigyti, gali kone kiekvienas. Specialistai įvardijo, kokios programėlės narkotikų disponavimui Lietuvoje naudojamos dažniausiai, kaip jos veikia ir kaip tėvai jas gali užblokuoti.

Specialistai pastebi, kad šiemet per savaitę degalų kainos Lietuvoje vidutiniškai vis pakildavo po 0,01 ar 0,02 euro už 1 litrą. Šiuo metu kuras kainuoja 1,63–1,65 euro, o tai yra apie 30 centų brangiau, nei Lenkijoje. Žmonės socialiniuose tinkluose piktinosi, kodėl Lietuvoje viskas tik brangsta, kai kitur neva pinga. Ekspertai irgi neslėpė, kad kuras Lietuvai ir Lenkijai yra pardavinėjamas skirtingomis kainomis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas.    „Tikimės, kad tas kompromisas galėtų būti priimtas (Seime – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministrė.  „Pats karkasas išlieka tas pats, kurį pasiūlė Finansų ministerija – kad būtų apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas, o ne sumuojamas turtas, kaip būdavo anksčiau.

Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Premjerė teigia, kad valstybės pajamų ir išlaidų planas rengtas atsargiai, turint omenyje kitąmet vėl pradedančias galioti europines fiskalinės drausmės taisykles, pagal kurias valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlo tobulinti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti dalį lėšų. Tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas G. Nausėda trečiadienį pateikė Seimui, pranešė Prezidentūra. Siekiant didinti paskatas dalyvauti pensijų kaupime, šalies vadovas siūlo suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimo laiką gauti iki 25 proc. jo sukaupto pensijų turto dydžio išmoką.

Norint, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybose ir Ukrainos atstatymo projektuose dalyvautų kuo daugiau Lietuvos įmonių, valstybė turėtų padėti joms užtikrinti garantijas, teigia bankų ir verslo atstovai. „Invegos“ vadovas sako, jog įstaiga gali teikti tokias garantijas. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė sako, kad be valstybės garantijos Lietuvos įmonės negalėtų užtikrinti „Rail Baltica“ projekto viešųjų pirkimų reikalavimų bei dalyvauti konkursuose.

Norint paskatinti pranešti apie pažeidimus darbo vietoje, pradeda veikti tam skirtas interneto tinklalapis, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Kaip nurodoma pranešime, interneto tinklalapyje pranesktiesa.lt paaiškinama, kas ir apie kokius pažeidimus gali pranešti, kokiu būdu tai padaryti ir ką reikia pateikti. Jame taip pat pateikti istorijų pavyzdžiai, pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių taikymo atvejai.

Nuo spalio 1 d. daugelis notarų teikiamų paslaugų tapo brangesnės. Tai numato įsigalioję Teisingumo ministerijos parengti nauji notarų atlyginimo įkainiai, kuriems yra pritarusi Vyriausybė. Pasak ministerijos pranešimo, nauji įkainiai buvo apskaičiuoti įvertinant notarų veiklos sąnaudas pagal Vyriausybės patvirtintą Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką. Pavyzdžiui, parašo tikrumo dokumentuose paliudijimas (per pirmą šių metų pusmetį tokį veiksmą notarai atliko 27 tūkst.

Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet didės, tačiau atitiks europines taisykles, numatančias 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito ribą, interviu BNS paskelbė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Deficitas, kaip mes planuojame, bus 2,9 procento BVP. (...) Realiai didesnis nei šiemet, bet reikia suprasti, kad šiemet tas deficitas yra mažesnis nei planuotas dėl daugelio aplinkybių, kurios kitais metais nepasikartos“, – trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.    „Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15-20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – BNS trečiadienį sakė Valdas Lukoševičius.

Per karantiną galioję galimybių paso ribojimai Konstitucijai neprieštaravo, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Anot jo, su galimybių paso įvedimu susiję Vyriausybės nutarimo punktai neprieštaravo nei Konstitucijai, nei Civilinės saugos įstatymui. Ištirti Vyriausybės nutarimo normų atitikimą Konstitucijai paprašė Kauno ir Vilniaus apygardos teismai, sustabdę baudžiamąsias bylas dėl svetimu galimybių pasu pasinaudojusių žmonių.

Vilniaus oro uoste dėl praėjusią savaitę sustiprintos patikros piko metu išaugusios keleivių eilės jau trumpėja, pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas. Tadas Vasiliauskas sako, kad situacija gerėja pasitelkus papildomas priemones.   „Situacija Vilniaus oro uoste dėl besiformuojančių eilių būtent piko laikotarpiais jau pastebimai gerėja ir tai vyksta dėl papildomų priemonių, kurių buvo operatyviai imtasi.

Dėl trečiadienio naktį šalyje praūžusio stipraus vėjo 13 val. elektros dar neturėjo beveik 4 tūkst. vartotojų, daugiausiai jų – Vilniaus regione, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės teigimu, trečiadienio rytą elektros tiekimas buvo sutrikęs 8 tūkst. vartotojų, o didžiąją dalį dar esamų gedimų planuojama pašalinti iki vidurnakčio.  ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS teigė, kad Vilniaus regione elektros dar neturi apie 2 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketui, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą. Tam dar turės pritarti Seimas. Pasak aplinko ministro Simono Gentvilo, pakeitimais peržiūrimas statybos leidimų išdavimo procesas, atsisakoma daugelio perteklinių funkcijų.

Lietuva prisijungs prie Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD). Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė. Anot Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos dalyvavimas IFAD veikloje suteiks daugiau galimybių prisidėti prie paramos žemės ūkiui Lietuvai prioritetinėse srityse ir regionuose bei padėtų stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis.

Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Vyriausybė tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus ir automatiniais skambučiais informavo per tūkstantį būsimų pensininkų, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 metų, bet dar nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tai padaryti jie gali bet kada, nelaukdami, kol sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.