Lietuvos verslas

Lietuva prisijungs prie Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD). Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė. Anot Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos dalyvavimas IFAD veikloje suteiks daugiau galimybių prisidėti prie paramos žemės ūkiui Lietuvai prioritetinėse srityse ir regionuose bei padėtų stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis.

Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Vyriausybė tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus ir automatiniais skambučiais informavo per tūkstantį būsimų pensininkų, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 metų, bet dar nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tai padaryti jie gali bet kada, nelaukdami, kol sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad po rekordiškai brangaus praėjusio šildymo sezono, artėjantį 2023/2024 metų sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau. Šių metų spalio mėn. formuojasi 7,5 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra apie 15 proc. mažesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina, siekusia 8,68 ct/kWh.

Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus.  Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės pasiūlymui, kuris kiek skiriasi nuo Vyriausybė projekto.  Pagal M. Lingės pasiūlymą savivaldybės galėtų pačios nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio tarifus, jų „žirklės“ būtų nuo 0,05 proc.

Japonijos įmones Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Japonijoje viešinti ministrė šios šalies verslo bendruomenei pristatė Lietuvos verslo aplinką ir investicijų galimybes, pakvietė aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis inžinerijos, informacinių technologijų ir kitose srityse, pranešė ministerija.

Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Didžiausią grūdų derliaus dalį sudarė kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos – maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad derlių gelbėjo žieminiai pasėliai.

Socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti kompanija „Meta“ planuoja vartotojams Europos Sąjungoje (ES) pasiūlyti galimybę už mėnesinį mokestį naudotis platformomis be reklamų. Numatomas bazinis 10 Eur mokestis suteiktų galimybę mėgautis „Facebook“ ir „Instagram“ versijomis be reklamų savo kompiuteriuose. Žiniasklaidoje teigiama, jog šis pasiūlymas sukurtas siekiant atitikti griežtus ES asmens duomenų privatumo bei konkurencijos reguliavimus.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos degalais tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ išmokėjo 35 mln. eurų dividendų už pastaruosius finansinius metus, prasidėjusius 2022-ųjų gegužę iki pasibaigusius 2023-iųjų balandį.  Dividendai išmokėti iš sukaupto 93,3 mln. nepaskirstytojo pelno, ankstesniais metais bendrovė jų nemokėjo, rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.  Bendrovė per praėjusius finansinius metus uždirbo 14,2 mln. eurų grynojo pelno – 25 proc.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketą, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą.  „Siekiama spartinti investicijas ir statybos procesus, mažinti administracinę naštą, didinti statybos procesų skaidrinimą,didinti formuojamos aplinkos kokybę, palengvinti ir trumpinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, didintipasitikėjimą statybos dalyviais“, – nurodoma Aplinkos ministerijos pažymoje.

Lietuva ketina prisijungti prie Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD). Dėl to trečiadienį pasitarime spręs Vyriausybė. Anot Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos dalyvavimas IFAD veikloje suteiktų daugiau galimybių prisidėti prie paramos žemės ūkiui Lietuvai prioritetinėse srityse ir regionuose bei padėtų stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis.

Lietuvai siekiant pritraukiant daugiau užsienio investicijų Vyriausybė trečiadienį svarstys  siūlymą sukurti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris pasiūlytų išvystytų didelių teritorijų naujoms gamybos investicijoms. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, naujasis modelis palengvintų bei pagreitintų sklypų pasiūlą gavus konkretaus investuotojo užklausą – jis leistų investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų sklypų sąrašo.

Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcijų paketą perėmus naujam akcininkui, įmonės valdyba nuo spalio 4 dienos atšaukė Mindaugą Sologubą iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų – laikinai eiti šias pareigas nuo spalio 5-oios paskyrė vykdomąjį direktorių Ruslaną Lugoviką. Naujoji įmonės akcininkė ir jos kreditorė – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojama įmonė „EDS Invest 3“, už 500 tūkst. eurų neseniai įsigijusi  91,1 proc.

Siekiant kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, skatinti darbo našumą ir tiesiogines užsienio investicijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo plėsti pelno mokesčio lengvatą didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms. Dėl to Vyriausybė spręs trečiadienį. Šiuo metu tokios įmonės gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio. Dideliais projektais laikomi tie, kurie sukuria bent 150 (Vilniuje – bent 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai trečiadienį apsispręs dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifo nuo 2025 metų. Komitetai balsuos dėl Vyriausybės teikiamo varianto ir parlamentarų siūlymų.  „Bus Seimui išvada, kaip dėl tų pasiūlymų“, – BNS teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Seime projektas bus svarstomas kitą antradienį, o tada liks vienas balsavimas iki priėmimo.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad Lietuvoje būsto pirkėjai tapo labai atsargūs, jie ilgai galvoja, svarsto, prašo nuolaidų. Pardavėjai tikina, kad bet koks prekių ar paslaugų brangimas atbaido gyventojus ir nuo būsto įsigijimo. Todėl kai kurie statytojai sutinka pirkėjams padaryti ir nuolaidų. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pastaruoju metu kylančios kuro kainos daro netiesioginę įtaką ir NT rinkai.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį – vien dėl šio susitarimo nuo trečiadienio grūdų gabenimo tempai nepasikeis, sako žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Anot jo, reikia gerinti geležinkelių infrastruktūrą bei siekti europinio finansavimo, nes dabar šis kelias yra labai brangus.

Turto banko organizuotame aukcione Naujojoje Vilnioje, Genių gatvėje esančios bendrabučio patalpos parduotos už pradinę 2,4 mln. eurų kainą. Pastatas Genių g. 13A, Vilniuje, kuriame yra parduotos patalpos, – kvartalo viduryje, ramioje vietoje, šalia Naujosios Vilnios turgavietė, prekybos centrai, tad puikiai tinkamas gyvenamosios paskirties projekto vystymui. Objektu domėjosi statybos ir nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės, privatūs asmenys.

Technologinė pažanga ne tik palengvina ir paspartina kasdienių darbų atlikimą, tačiau kelia ir tam tikrų rūpesčių. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo socialinių tinklų gali lemti ne tik per menką fizinį aktyvumą, bet ir sumažėjusią savivertę. Dėl to kai kurios valstybės imasi riboti prieigą prie telefonų ir kitų įrenginių, pvz., iki 40 minučių per dieną.

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ pratęs tris pernai sudarytas 334 mln. eurų bendros vertės kreditavimo sutartis. Paskolų, kurios bus naudojamos apyvartinio kapitalo poreikiams, gražinimo terminų pratęsimui antradienį pritarė grupės valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Pernai rugpjūtį sudarytos dviejų metų trukmės sutartys – 150 mln. eurų kreditavimo sutartis su Lietuvos ir Estijos SEB bankais bei 74 mln.

Daugiau nei 130 veiklių visuomenės ir verslo atstovių, savo srities eksperčių, profesionalių bei vadovių Lietuvoje vienijanti asociacija „Lyderė“ dalijasi naujienomis. Nuo šiol asociacijai vadovaus teisininkė Agneta Skardžiuvienė.  Naujajai asociacijos vadovei A. Skardžiuvienei visuomet rūpėjo žmogaus teisės, todėl dar prieš 8 metus ji ėmėsi vadovauti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius.  „Europoje turime išlaikyti lyderystę tose technologijų srityse, kuriose jau turime pranašumą, kaip vandenilis ir šilumos siurbliai. Privaloma didinti investicijas į šias sritis ir imtis panašių priemonių, kokių imasi JAV su Infliacijos mažinimo įstatymu“, – antradienį ministerijos pranešime cituojamas D. Kreivys.

Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore antradienį naujai kadencijai perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, įstaigai vadovavaujanti nuo 2018 metų. Apie tai pranešė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Ši LRT vadovo atranka buvo trečioji šiemet. Ankstesni konkursai baigdavosi lygiosiomis, M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos specialistui Aisčiui Zabarauskui surinkdavus po pusę tarybos narių balsų. Šioje atrankoje A. Zabarauskas nedalyvavo.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029-ųjų rugpjūčio, o tam reikės išpirkti daugiau nei 200 beveik privačių žemės sklypų ir daugiau nei 300 pastatų, numato projekto specialusis planas, kurį turės patvirtinti Vyriausybė.

Suslėgtų biodujų pildymo viešųjų punktų įrengimui numatyta skirti 6,9 mln. eurų paramos. Tikimasi, kad bus įrengta ne mažiau kaip 30 punktų su stotelėmis, pranešė Susisiekimo ministerija. Pasak viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, norima, kad būtų naudojama mažiau taršių transporto priemonių.

Nuosavo būsto neturintys gyventojai jį nuomojasi iš savo kišenės. Tačiau taip daro ne visi. Kai kurių institucijų pareigūnams ar kariams nuoma yra kompensuojama butpinigiais, mokamai iš valstybės biudžeto lėšų, kurios surenkamos iš mokečių mokėtojų. Butpinigių suma gali siekti ir daugiau nei 600 eurų. Tačiau  Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo butpinigius naikinti, pavyzdžiui, vietoje jų kompensuoti kelionę į darbą.

Tranzitu per Lenkiją į trečiąsias šalis gabenamų ukrainietiškų grūdų kontrolę iš Ukrainos–Lenkijos pasienio perkėlus į Klaipėdos uostą bus palengvintas sienos kirtimas, sako Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Antradienį vyksta treti šiemet LRT generalinio direktoriaus rinkimai, juose varžosi trys kandidatai. Per pastaruosius du konkursus perrinkimo siekianti nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinkdavo po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių, todėl direktorius nebuvo išrenkamas.

Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (10,7 proc.) ir Kroatijoje (13,7 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 5,6 proc., Estijoje – 5 procentais. Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pimuoju – būsto kainos Lietuvoje išaugo 2,4 procento.

Prezidento patarėjas Paulius Baltokas sako, kad Lietuvai skiriamos europinės investicijos regionų plėtrai įgyvendinamos per lėtai. Vyriausybės atstovai sako, kad procesas buvo sutrikdytas dėl ministerijų ir savivaldybių vėlavimo, tačiau patikino, jog iki metų pabaigos bus suplanuotas 35 proc. lėšų panaudojimas. Finansų viceministrė pabrėžia, kad lėšas svarbu ne įsisavinti, o investuoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banko (angl. „Japan Bank for International Cooperation“, JBIC) vadovu aptarė banko galimybes investuoti į Lietuvos startuolius, pranešė ministerija.  „Lietuvos įmonės turi didelį potencialą ir kuria pažangius technologinius sprendimus daugelyje sričių, tad Japonijos investicijos padėtų šioms įmonėms augti ir būti konkurencingomis tarptautiniu mastu.

Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste. Tai pirmas žingsnis sprendžiant Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl grūdų. Šis susitarimas reiškia, kad ukrainietiški grūdai, visų pirma skirti Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, bus gabenami tiesiai per Lenkiją, išvengiant jų sustojimo pasienyje su Ukraina.

Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos narys ir vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane‘as (Filipas Leinas) sako, kad būtina išlaikyti pasiektą infliacijos lygį, o palūkanų normos bus stabilizuotos, kai Bendrija priartės prie 2 proc. infliacijos tikslo. „Noriu pabrėžti, kad mes esame priklausomi nuo duomenų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko, kompromisiniai siūlymai nėra įgyvendinami, derybos toliau tęsis trečiadienį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Šiandien tikėjomės diskusijos kompleksinės apie visus pateiktus reikalavimus, tačiau žadėto kompleksinio požiūrio iš profesinės sąjungos nesulaukėme“, – žurnalistams antradienį sakė ministras. „Dėl darbo užmokesčio didinimo pirminis siūlymas buvo 56 proc.

Pirmadienio rytą prekybos tinklas „Lidl“ atidarė naują parduotuvę Kauno rajone, Ringauduose. Adresu Obelynės g. 1 duris atvėrusi 1400 kv. metrų standartinio dydžio parduotuvė kasdien dirbs nuo 7 iki 22 valandos. Įrengdamas parduotuvę, prekybos tinklas taip pat prisidėjo ir prie Ringaudų bei aplinkinių gyvenviečių bendruomenių naudojamos infrastruktūros gerinimo, tam buvo skirta daugiau nei 630 tūkst. eurų. Greta parduotuvės įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. (120 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (697 mln. eurų). Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.    Tai numato Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Jį ketvirtadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kaip ir kiekvieną rudenį, išleido įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos tikslų kitiems metams – 2024-aisiais šalies ekonomika turi augti 3,8 proc. – tiek pat kiek ir šiemet, o infliacija neviršyti 6 procentų. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turi būti 3,9 proc. solidesnės nei šiais metais, prekių ir paslaugų eksportas didėti 7,6 proc.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ atnaujino ilgiau nei metus sustabdyto antrojo amoniako gamybos cecho veiklą, BNS patvirtino įmonės komunikacijos vadovė Jolita Macelytė. Pasak jos, antrasis cechas veikia nuo praėjusios savaitės.  „Taip, paleidome antrą cechą praėjusią savaitę“, – BNS antradienį sakė J. Macelytė. Antrasis amoniako gamybos cechas neveikė nuo 2022 metų rugpjūčio.

Spalio mėnesį nepasiturinčius Lietuvos gyventojus pasieks šiais metais penktoji parama maisto produktais, ją gaus apie 209 tūkst. žmonių, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Mažas pajamas gaunančius gyventojus spalio mėnesį pasieks devynių skirtingų rūšių maisto produktų krepšelis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimui teikiant kitų metų biudžeto projektą,  neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, kai kurių lengvatų pratęsimas bus „iškirpti“ ir mokesčių reformos ir teikiami su biudžetu.  „Vienas įstatymo projektas jau pateiktas, tas, dėl kurio vyksta daug diskusijų.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už juos nuomojasi butą iš savo sūnaus, antradienį pranešė portalas „15min“. Kaip nurodoma V. Rupšio privačių interesų deklaracijoje, butą jis nuomojasi nuo 2021 metų. Generolas teigia, kad moka sūnui už nuomą ne rinkos kainą, o perpus pigiau.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinei bendrovei „LTG Infra“ galutinai nepavyko sumažinti tiltų rekonstrukcijos rangos sutarčių su bankrutuojančia įmone „Terebro“ vertės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 28 dieną galutinai atmetė įmonės skundus ir paliko nepakeistus Lietuvos apeliacinio teismo šių metų sausio ir balandžio sprendimus.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba antradienį trečią kartą šiemet bandys išrinkti įstaigos generalinį direktorių. Per pastaruosius du konkursus perrinkimo siekianti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinkdavo po vienodą balsų skaičių, todėl direktorius nebuvo išrenkamas.

Lietuvoje artėjant šildymo sezonui gyventojai vėl dairosi darbo užsienyje. Tačiau įdarbinimo specialistai pastebi, kad dirbti svetur apsimoka ne visada. Anot jų, ten algos tik šiek tiek didesnės, o pragyvenimui išleisti tenka kur kas daugiau nei Lietuvoje. Vidutiniškai užsienyje nekvalifikuoti sandėlio darbuotojai uždirba apie 2000 eurų popieriuje. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo ir skaičiavo, kad Lietuvoje uždirba dvigubai mažiau nei užsienyje.

Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinė rangovė – Vokietijos kapitalo Estijos įmonė „Leonhard Weiss“ vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ turi sumokėti daugiau nei 120,6 tūkst. eurų už atliktus, bet neapmokėtus darbus bei 6 proc. metų palūkanas. Apeliacinis teismas rugsėjo 27 dieną iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo šiemet kovą priimtą sprendimą ir patenkino „Autokaustos“ prašymą priteisti 6 proc.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,03 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 cento). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė tokią viršutinę ribą.

Pirmadienį paskelbtas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vadovo konkursas. Kaip pranešė Vyriausybė, kandidatų prašymų per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą laukiama iki spalio 16 dienos.