Žmonės socialiniuose tinkluose piktinosi, kodėl Lietuvoje viskas tik brangsta, kai kitur neva pinga. Ekspertai irgi neslėpė, kad kuras Lietuvai ir Lenkijai yra pardavinėjamas skirtingomis kainomis.
Vis tik jie atkreipė dėmesį, kad kainos to paties tinklo degalinėje, bet kitoje šalyje, skiriasi ne šiaip sau – tą lemia skirtingi akcizai, taršos, degalų, pridėtinės vertės mokesčiai (PVM).
Verslininkai pabrėžia ir tai, kad kainos gali skirtis netgi ir tame pačiame mieste, nes tai priklauso nuo vietovės aplinkybių, ten vyraujančios konkurencijos.
Pasipiktino kainų skirtumu
Socialiniame tinkle degalinės kasos kvito nuotrauka su dyzelino kainomis Lenkijoje pasidalinęs lietuvis sulaukė nemažai reakcijų.
Jo čekyje matyti, kad 1 litras dyzelino „Orlen“ degalinėje pas kaimynus kainuoja 6,02 zloto, kas yra 1,31 euro. Tuo metu „Orlen“ degalinėje Lietuvoje 1 litras dyzelino atsieina 1,63 euro.
Vyriškis už 66,44 litro dyzelino Lenkijoje sumokėjo 399,97 zloto, t. y. 86,8 euro.
Už 66,44 litro dyzelino Lietuvoje tektų pakloti 108,3 euro, kas yra 21,5 euro daugiau.
„Pas mus gi sparčiausiai augantys atlyginimai ir ekonomika Europoje, tai ir kuras turi būti brangus“, – ironizavo vienas iš komentatorių.
Kiti rašė, kad Lietuva – „gerovės valstybė“ ir kainos kyla tik Lietuvoje.
„Kaip įdomiai čia gaunasi, Lietuvoj stipriai pabrango, o ten netgi ir atpigo“, – svarstė vyriškis.
„Nes kylant naftos kainai pas mus iškart brangsta. Naftai pingant prasideda kalbos, kad naftos kaina sudaro nedidelę kuro kainos dalį, todėl nėra preteksto piginti kurą“, – filosofavo kitas vyras.
Komentaruose žmonės dėl aukštesnių degalų kainų kaltino valdžią, šalyje prieš 7 metus įvestą eurą: „Malačiai lenkai, neįvedė to euro ir gerai gyvena.“
Buvo ir tokių, kurie paminėjo Rusijoje 50 centų arba Vokietijoje 2,22 euro kainuojantį dyzeliną. Tačiau kiti jiems atrėžė, kad tai – nesulyginami dalykai: „Algų irgi nelyginam.“
Degalus abiem šalims parduoda skirtingomis kainomis
Degalinių tinklo „Orlen Baltics Retail“ Komunikacijos ir marketingo specialistė Audinga Kasteckaitė-Kubilienė nurodė, kad mažmeninės prekybos tinklas taiko nepriklausomą mažmeninių kainų politiką ir apie Lenkijoje veikiančių degalinių tinklų taikomą kainų politiką informacijos neturi.
Tačiau „Orlen“ koncernas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Energetikos duomenų analizės centro analitikų teigimu, savo produkciją Lenkijoje ir Lietuvoje parduoda skirtingomis kainomis.
Anot pašnekovų, praėjusią savaitę 1 litras A95 benzino Lietuvoje be mokesčių kainavo 0,87 Eur/l, o Lenkijoje – 0,7 Eur/l.
Taigi Lenkijoje 1 litras šio benzino, neskaitant mokesčių, kainavo 17 ct pigiau nei Lietuvoje.
1 litras dyzelino Lietuvoje be mokesčių kainavo 0,96 Eur/l, Lenkijoje – 0,73 Eur/l;
Taigi Lenkijoje 1 litras dyzelino, atmetus mokesčius, kainavo 23 ct pigiau nei Lietuvoje.
Kodėl Lenkijoje kuras – pigesnis?
LEA atstovai atkreipė dėmesį, kad skirtingos kainos šalyse nėra kažkokia savivalė – jų skirtumus lemia akcizai, PVM, degalų ir taršų mokesčiai.
Specialistai įvardijo, kad benzino akcizas Lietuvoje siekia 0,46 Eur/l, Lenkijoje – 0,33 Eur/l. Taigi Lenkijoje 1 litro akcizas yra 13 ct mažesnis.
O dyzelino akcizas Lietuvoje – 0,372 Eur/l, Lenkijoje – 0,25 Eur/l. Taigi Lenkijoje 1 litro akcizas – 12 ct mažesnis.
„Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad PVM Lietuvoje yra 21 proc., o Lenkijoje – 23 proc. Be to, Lenkijoje papildomai renkamas degalų mokestis.
Jis, pagal š. m. rugsėjo 25 d. valiutų kursą, buvo 4 ct už litrą benzino ir 8 ct už litrą dyzelino. Taip pat į kainą įskaičiuojamas taršos mokestis – apie 2 ct už litrą abiejų rūšių degalams“, – dėstė agentūra.
O bendrovės „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė atkreipė dėmesį, kad degalų kainos gali skirtis net degalinėse, esančiose tame pačiame mieste.
Jos aiškinimu, taip yra todėl, kad tokiu būdu reaguojama į konkurencinę aplinką, esančią aplink degalinę, mikrorajone ar visame mieste.
Kaip keitėsi dyzelino ir benzino kainos
LEA atstovai įvardijo, kad per rugsėjo mėn. (rugpjūčio 28 d.–rugsėjo 25 d.) benzino vidutinė mažmeninė kaina padidėjo 0,02 Eur/l, dyzelino – 0,08 Eur/l.
O didmeninės degalų kainos, remiantis „Orlen Lietuva“ duomenimis, per šį laikotarpį pakito taip: benzino kaina sumažėjo 0,02 Eur/l, o dyzelino kaina padidėjo 0,06 Eur/l.
Pašnekovų teigimu, dyzelino vidutinės mažmeninės kainos padidėjimą didele dalimi lėmė didmeninės dyzelino kainos augimas, o benzino vidutinės (mažmeninės) kainos padidėjimą galėjo nulemti padidėjusi pardavėjų prekybinė marža.
Jie pridūrė, kad dėl žaliavinės naftos kainos padidėjimo rugsėjį galutinė degalų kaina mažmeninėje rinkoje galėjo padidėti 0,02–0,03 Eur/l.
Degalinių „Orlen Baltics Retail“ atstovė nurodė, kad 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu benzino kaina buvo apie 1,65 Eur/l, dyzelino – apie 1,75 Eur/l.
O šiandien, anot A. Kasteckaitės-Kubilienės, benzino kaina yra ta pati, o dyzelino – mažesnė ir svyruoja apie 1,63 euro (atpigo 0,12 ct už litrą).
Kainos kyla dėl Saudo Arabijos sprendimų ir ne tik
A. Kasteckaitės-Kubilienės teigimu, didžiausią įtaką kainų didėjimui galėjo turėti vienašališkas Saudo Arabijos naftos gavybos apimčių mažinimas: „Per pastarąjį mėnesį kainos vidutiniškai padidėjo 4 cnt/l.
Mažai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais degalų kainos galėtų reikšmingai sumažėti. Saudo Arabijos naftos gavybos mažinimas žadamas iki naujų metų, o tai artimiausiu metu gali turėti įtakos tolesniam naftos kainų kilimui.“
„Neste Lietuva“ generalinė direktorė papildė, kad degalų kainų augimą dar lemia naftos produktų užpirkimo kaina, mokesčiai, vietinė konkurencinė aplinka ir kt.
J. Matisonės teigimu, didelę įtaką degalų kainoms daro globalūs įvykiai, didžiausiose pasaulio ekonomikose vykstantys procesai. Pavyzdžiui, prieš metus dyzelino kainos buvo pakilusios dėl pradėto karo Ukrainoje.
Pašnekovė paminėjo, kad dyzelino kainai įtakos turės ir artėjantis žiemos sezonas.
Jos aiškinimu, žieminis dyzelinas technologiškai skiriasi nuo vasarinio, nes jame dedami brangesni priedai, užtikrinantys atsparumą šalčiui.
Anot J. Matisonės, kainai įtakos turės ir šiai degalų rūšiai nuo sausio 1 d. įsigaliosiantis didesnis akcizas.
Kitą savaitę kainos kils iki 0,03 Eur/l?
LEA specialistai pastebi, kad šiais metais per savaitę degalų kainos vidutiniškai padidėdavo 0,01–0,02 Eur/l.
Todėl, anot jų, didelė tikimybė, kad kitą savaitę, jei nekils neprognozuojamų įvykių, degalų kaina skirsis nuo šios savaitės kainų ne daugiau kaip 0,02–0,03 Eur/l.
Pašnekovai įvardijo ir tai, kad šiemet degalų kainos per mėnesį vidutiniškai padidėdavo 0,03–0,06 Eur/l. Todėl šį lapkritį vidutinė degalų kaina gali būti tiek didesnė už spalio mėn. vidutinę kainą.
„Degalų kainos priklauso ir nuo žaliavinės naftos kainų. Pagal Brent naftos kainų ateities sandorius, prognozuojama, kad naftos kainos iki metų pabaigos išliks panašaus lygio – 90–95 USD/bbl (JAV doleriai už barelį, t. y. apie 85–90 eurų) ribose.
Tiesa, pagal naujausius ateities sandorius, metų pabaiga matoma šiek tiek pozityviau: kainos prognozuojamos apie 1 USD/bbl (apie 0,95 euro už barelį) mažesnės“, – nurodė agentūros atstovai.
Vis tik jie neslėpė, kad šiek tiek pozityvesnė Brent naftos ateities kainos prognozė didelės įtakos galutinei degalų kainai neturės arba darys jai labai neženklią įtaką. Todėl degalų kainų mažėjimui ateityje prielaidų kol kas nėra.
