Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė sako, kad be valstybės garantijos Lietuvos įmonės negalėtų užtikrinti „Rail Baltica“ projekto viešųjų pirkimų reikalavimų bei dalyvauti konkursuose.
„Tai projektas didžiulis – 10 milijardų, o mūsų įmonės nėra tokios didelės, kad sugebėtų tokioms didelėms sumoms gauti bankų garantijas ir jos tiesiog negalės dalyvauti valstybiniuose pirkimuose. Kad padėtume toms įmonėms banko garantiją gauti, būtent tokia priemonė būtų reikalinga“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė E. Čipkutė.
„Įmonės, kurios norės statyti „Rail Baltica“, jos dalyvaus valstybės viešuosiuose pirkimuose ir ten pagal europinius reikalavimus privaloma pateikti banko garantiją“, – aiškino LBA prezidentė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius patvirtino, kad be valstybės garantijų šalies įmonės nepajėgios dalyvauti ne tik „Rail Baltica“, bet ir Ukrainos atstatymo projektuose.
„Garantijos reikalingos ir atstatant Ukrainą. Atstatant Ukrainą reikalaujama Europos Sąjungos pinigų, kurių dabar jau yra priskirta beveik 380 milijardų (...) Mes neturime savo garantinių mechanizmų, ką turi lenkai, ką turi latviai, netgi estai ir jau nekalbu apie Vokietiją“, – komiteto posėdyje sakė V. Janulevičius.
LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius teigė, kad sudėtingų ir ypatingos rizikos projektų reikalavimai numato keleriems metams banke „įšaldyti“ 10 proc. darbų vertės sumą.
„Įmonė turi užstatyti, įdėti į banką savo 10 procentų nuo projekto įvykdymo vertės (...) maždaug dviem metams ir po to atgauti pusę to, nes dar dviem metams turi garantinį laikotarpį. Įmonė užšaldo pakankamai ilgam laikui didelę sumą pinigų“, – komitete trečiadienį sakė R. Sartatavičius.
Jo manymu, valstybės garantija būtų labai naudinga šalies pramonės įmonėms: „Jeigu toje vietoje mes galėtume kažką padaryti (...), tai būtų labai didelė paskata Lietuvos pramonei“.
V. Janulevičiaus teigimu, be valstybės garantijų įmonės Ukrainos atstatymo darbuose galėtų dalyvauti geriausiu atveju kaip subrangovės.
„Jeigu neturėsime tų garantijų, eiti po jų sparnu, o tai, be abejo, nustums mus, gamybines įmones, į ne pirmąsias gretas, nors esame arčiausiai Ukrainos ir galėtume padėti, į paprastų rangovų vietas“, – sakė V. Janulevičius.
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas sako, jog tokias garantijas galima gauti pasinaudojus įstaigos priemonėmis.
„Invegoje“ jau šiuo metu yra priemonė leisti garantijas bankams už vadinamą kredito liniją, iš kurios galima leisti visų tipų garantijas panašiems projektams finansuoti, ar tai būtų pasiūlymo garantija, ar sutarties vykdymo garantija, ar garantinio laikotarpio garantija. Galėtų įmonės akyviau kreiptis ir į bankus ir per bankus į „Invegą“, kad naudotųsi tuo instrumentu, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė D. Vilčinskas.
Jis BNS rugsėjį teigė, kad iki šių metų pabaigos konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas „Invegos“ valdomų lėšų portfelis sieks 2 mlrd. eurų, o per trejus–ketverius metus jis turėtų išaugti iki 5 mlrd. eurų.
