Lietuvos verslas

„Maxima“ parduotuvėse pradėtos keisti prekių kainų etikečių spalvos, praneša bendrovė. Nuo šiol pirkėjų lentynose išskirtos įprastos prekių kainos, taip pat įprastos kainos su „Ačiū“ kortele bei specialių pasiūlymų ir akcijų metu taikomos kainos. Planuojama, kad atsinaujinusios etiketės per maždaug savaitę bus visiškai pakeistos visose tinklo parduotuvėse. Įprasta prekės kaina pirkėjams nuo šiol bus baltos arba baltos su mėlyna spalvos etiketėse.

Nuo šių metų pradžios prekybininkams Lietuvoje sudaryta galimybė saugų ir tinkamą vartoti maistą, kurio minimalus galiojimo terminas pasibaigęs, pardavinėti ilgiau. Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus, kurie nustato išsamią tokio maisto pardavimo tvarką ir reikalavimus pardavėjams. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas tokį maistą galima būtų leisti parduoti iki 45 dienų.

Greito maisto tinklas „McDonald’s“ Lietuvoje pristato naujieną – mėsainį „McPlant“ su augaliniu paplotėliu, kurį galima nusipirkti restoranuose Lietuvoje galima jau nuo sausio 10 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Maisto pristatymo programėlėje naujas mėsainis be mėsos įkainotas 4,7 euro, o didelis jo kompelsas su gėrimu ir keptomis bulvytėmis – 8,3 euro.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė Lietuvos savivaldybėms perduoti patikėjimo teise valdyti jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus. Sprendimo reikėjo įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reformą.

Verslui bei žemdirbiams piktinantis nuo sausio padidėjusiu suskystintų naftos dujų (SND) akcizu ir panaikinta dyzelino lengvata žemdirbių automobiliams, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada, kad ministerija iki pavasario persvarstys ir pateiks naujus siūlymus dėl šių mokesčių. „Po susitikimo su žemdirbiais mes svarstome, kokie galėtų būti racionalesni sprendimai, tai visų pirma dėl žaliojo dyzelino, kad ne tiktai gamyboje būtų galima naudoti, bet ir transportavimui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė patikina, kad įstatymo projektas, kuris įpareigotų kredito institucijas siūlyti ne tik kintamas, bet ir fiksuotas palūkanų normas, Seime bus svarstomas pavasario sesijos metu. Ji pabrėžė, kad klausimas išlieka aktualus dėl vis dar dažnos bankų praktikos, kreditą imantiems klientams nesiūlant konkurencingų fiksuotų palūkanų. „Lietuvos bankas šiuo metu pateikė savo pasiūlymus.

Trečiadienį Vyriausybė palaikė parlamentaro Jono Varkalio siūlymą leisti iš pensijų fondų išsiimti 10,8 tūkst. eurų. Tačiau Seimui siūloma toliau projekto nesvarstyti, kol Konstitucinis Teismas (KT) nepriėmė nutarimo dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė pirminius duomenys apie verslo centro „Yellowstone“ vystytojus ir naudos gavėjus, bet tam tikra informacija dar turi būti patikslinta. „Gavome pirminius atsakymus iš VSD, bet informaciją reikės pasitikslinti“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Skaistė.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 8,7 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (9,2 proc.), Lenkijoje (9,3 proc.) ir Kroatijoje (10,7 proc.), rodo trečiadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 3,2 proc., Estijoje – 3,8 procento.

Viena iš svarbiausių valstybės institucijų, nuo kurios priklauso daugelio gyventojų pajamos, susidūrė su netikėta problema. „Sodros“ skambučių centras liko be elektros. Dėl to aptarnauti klientų telefonu jos specialistai negali. Apie netikėtą gedimą trečiadienį „Sodra“ paskelbė savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Dėl elektros sutrikimų „Sodros“ skambučių centras šiuo metu negali teikti paslaugų. Atsiprašome už nepatogumus ir rekomenduojame kreiptis el. paštu info@sodra.

Kiek norėtumėte išleisti parduotuvėje? Mažai – o gal tik centus? Dešimtys tūkstančių lojalių „Iki“ pirkėjų jau džiaugiasi už savo pirkinius galiausiai kasoje sumokėję smarkiai mažiau nei planavo. Sausio mėnesį „Iki“ parduotuvėse visoje šalyje vyksta akcija „Sausio akcentas – viskas po centą“, kuri iš viso jau padėjo pirkėjams sutaupyti virš 335 tūkst. Eur.

Socialdemokratai dėl pasikartojančių incidentų, kai dėl traukinių gedimų keleiviai persodinami į autobusus ir gaišta laiką, raštu kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ (LG) ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį. „Vienas po kito pranešami atvejai rodo, kad dėl traukinių parko būklės laikas skambinti pavojaus varpais. LG vadovai, nesiskaitydami su priemonėmis, labiau rūpinasi pelnu (ir nuostoliais) nei keleivių interesais.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ iš viso pernai atmetė 3 836 prašymus gabenti 52 tūkst. vagonų. Trečdalis atmestų krovinių vežimo paraiškų buvo skirtos eksportui arba importui iš ir (ar) į Baltarusiją.  Skelbiama, kad nuo kovo 1 iki gruodžio 31 dienos bendrovė sulaukė 25 609 krovinių vežimo paraiškų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant plėsti alkoholio prekybą parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad būtų logiška apsvarstyti kai kurių ribojimų švelninimą. „Manau, kad būtų logiška, tarkim, pavasario sesijoje apsvarstyti ir pritarti kai kurių draudimų atšaukimams, kurie iš esmės jokio rezultato nedavė, o kai kurie iš jų tiesiog erzina žmones“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad gyventojai ir verslas nesirinks Rusijoje veiklą tęsiančios ir dėl to į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtrauktos Lietuvos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos bendrovės „Vičiūnų grupė“ produkcijos.

Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) planą, pasiruošimas ir pats pirmininkavimas turėtų atsieiti apie 100 mln. eurų. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmą pusmetį, nuo sausio 1 iki birželio 30 dienos, o bendrą pirmininkavimo programą ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po.

Gyventojai vos prasidėjus šildymo sezonui užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Daugelis kompensacijas už šildymą jau gavo. Tačiau žmonės nusivylė, kai pamatė, kad už šildymą savivaldybės jiems kompensavo vos kelis eurus. Gyventojai su nerimu laukia sausio ir vasario mėnesių sąskaitų. Už šalčiausius mėnesius mokėti reikės dar daugiau, todėl vos kelių eurų kompensacijos, anot jų, mažai tepadės.

Nuo sausio padidėjo dyzelino ir suskystintų naftos dujų akcizai. Verslininkai įspėja, kad tai didins infliaciją, o maisto kainos didės. Įžengus naujiems metams, pokyčių sulaukė ir ūkininkai – jeigu paaiškėtų, kad automobiliuose pilatės žymėtą dyzeliną, tokiu atveju grėstų riebios baudos. Ūkininkai dėl tokio įstatymo pakeitimo žeria kritiką valdantiesiems ir atrėžia, kad naštą pajustų ne tik gamintojai, bet ir pirkėjai.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonei „Revolut“ paskelbus, kad ji pradės teikti būsto paskolas, Lietuvos banko vadovas sako nemanantis, kad „Revolut“ padarytų didelį proveržį šioje rinkoje. „Revolut“ yra tas inovatyvus žaidėjas, kuris teiktų, kaip suprantu, labiau technologija pagrįstą būsto paskolų sprendimą. Ar vienas „Revolut“ padarytų didžiulį proveržį? Nemanyčiau. Nemanyčiau, kad tai vyktų labai greitu metu“, – interviu portalui 15 min“ sakė Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje.  „Gruodžio antroje pusėje buvo atvažiavusi į Lietuvą „Pekao“ banko vadovybė ir tai, manau, yra labai rimtas signalas apie jų ketinimus“, – interviu portalui „15min“ sakė G. Šimkus.  „Kaip Baltijos regionas, aš manau, esame pakankamai patraukli zona, kur galėtų ateiti naujas paslaugų dalyvis.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad keičiasi vienos populiariausių šalyje lojalumo kortelės „Ačiū“, kuria naudojasi daugiau nei 1,9 mln. klientų, naudos – jomis galės naudotis platesnis „Maximos" klientų ratas.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo paskirstyti šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks apie 873 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 130,5 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 41,8 mln. eurų, o dar 117 mln. eurų papildomos ES paramos skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje. Kaip teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte, 40 mln.

Lietuvos eksporto apimtims nuo 2023 metų kovo smunkant, ekspertai sako, kad tam įtakos turėjo pandemijos padariniai, karas Ukrainoje, augusi infliacija bei ekonominis neapibrėžtumas. Visgi dabar tikimasi pozityvesnių tendencijų – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį eksportas galėtų augti. Naujausia statistika rodo, jog praėjusių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais, Lietuvos prekių eksportas mažėjo 17,2 proc., o importas – 12,2 proc.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ valdybos pirmininkas Arnoldas Ūkeniekas traukiasi iš pareigų.  Jis pasitrauks nuo sausio 11 dienos dėl asmeninių priežasčių. LTG grupė netrukus skelbs naujo valdybos nario atranką, pranešė LTG.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir lapkritį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 104 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,7 punkto iki 13,3 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 6,1 proc.

Vilniečius netrukus pasieks sąskaitos už praėjusių metų gruodžio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas. Bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) teigia, kad pirmąjį žiemos mėnesį sąskaitos išliko panašiame lygyje kaip lapkritį, o lyginant su praėjusio šildymo sezono gruodžiu – šildymo kaštai gyventojams sumažėjo apie 18 proc. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 55 Eur, o sename, energetiškai neefektyviame – 94 Eur.

Lietuva svarsto galimybę įsigyti Latvijos oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Jau esu turėjęs du pokalbius su Latvijos susisiekimo ministru apie galimybę galbūt Lietuvai įsigyti dalį „Air Baltic“ akcijų. Aš manau, sąlygos tokiu atveju turėtų būti tokios, kad dalis lėktuvų turėtų stovėti ir bazuotis čia, rotuoti iš Lietuvos“, – antradienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė M. Skuodis. Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų.

Nuo sausio 9 d. „Sodra“ pradeda mokėti po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, netekto darbingumo pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Negalią turintiems senjorams šiais metais bus skirtos didesnės senatvės pensijos – jos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos. Kiek padidėjo pensijos? Visų rūšių pensijos, kaip ir kasmet, padidėjo dėl indeksavimo. 2024 metais vidutinis vidutinės pensijos augimas siekia 65 eurus.

Pirmadienį ūkininkams surengus laužų deginimo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į sektoriaus problemas, išryškėjo nesutarimai tarp dviejų skėtinių žemdirbių organizacijų – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT). Abi jos prisijungė prie visos šalies mastu vykdyto protesto, tačiau su politikais susitiko atskirai: taryba lankėsi Vyriausybėje pas premjerė, o rūmų vadovai viešėjo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose.

Lietuvos oro uostuose keleivių srautai auga. Žadama, kad po 25 metų keleivių skaičius trigubės, o į Vilniaus oro uostą jie galės atvykti traukiniais, keliauti ar atvykti į naujus išvykimo ir atvykimo terminalus. Taip pat keliautojai galės rinktis ir naujas kryptis, žadama, kad po 5 metų gyventojai galės skristi ir į JAV. Susisiekimo ministras Marius Skuodis kvietė įsivaizduoti, kad po dešimtmečio į Vilniaus oro uostą atvyksime „Rail Baltica“ arba požeminiu traukiniu.

Šiemet naktinių traukinių iš Vilniaus į Varšuvą ir Rygą kol kas nebus. Anot bendrovės atstovų, toks sprendimas priimtas matant, kad keleivių poreikio naktinėms kelionėms šiomis kryptimis nėra, rašo portalas „Made in Vilnius“. Visgi, kaip portalui teigė „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos specialistė Kotryna Dzikaraitė-Misiūnė, naktiniai reisai galėtų atsirasti ateityje, įgyvendinus projektą „Rail Baltica“. „Naktiniai traukinių reisai įprastai yra aktualūs keliaujant ilgesniais tarptautiniais...

Infliacija grįžta prie įprastų tendencijų, tačiau sausį ar dar kelis artimiausius mėnesius dėl padidėjusių akcizų, minimalios algos bei išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maitinimo verslui ji, tikėtina, vėl šoktels į viršų, sako ekonomistai. Pasak jų, labiausiai turėtų brangti paslaugos, todėl sausį defliaciją, tikėtina, keis 0,5 proc. infliacija.

Rusijoje veiklą tęsianti ir dėl to į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta Lietuvos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos bendrovė „Vičiūnų grupė“ įstatymų nepažeidžia, bet galėtų priimti moralinį sprendimą, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Anot jos, grupės veiklos Rusijoje tęstinumą galima vertinti pagal teisinį ir moralinį apsektą.

Skuode ir Mažeikiuose, kuriame dauguma gyventojų būstą šildo suskystintomis naftos dujomis (SND), šildymas dėl nuo šių metų taikomo akcizo turėtų brangti.  Skuodo rajono meras Stasys Butautas sako, kad gyventojai dėl to skundžiasi, bet alternatyvų neturi, nes gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra čia neišvystyta.   „Skundžiasi gyventojai, bet ką mes galime padaryti, žmonės irgi supranta, kad ne savivaldybė uždėjo tuos akcizus.

Klaipėdos senamiestyje rengiamasi kapitaliai remontuoti Biržos tiltą per Danę – norima pakeisti susidėvėjusias jo detales, kad tiltą būtų galima dažniau kilnoti dėl upėje intensyvėjančios laivybos.  Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas sako, kad ateityje upėje laivyba tik gausės, todėl būtina  suremontuoti tiltą.

Gyventojai kaupimo pensijai atsisakyti negali, tačiau gali įmokas sustabdyti bent metams. Dalis tai ir planuoja padaryti, o sutaupytus pinigus skirti šildymo sąskaitoms apmokėti ar tiesiog maistui. Tačiau kaupimo bendrovių ir bankų atstovai pataria to nedaryti. Antroje pensijų pakopoje kaupianti Irena skaičiuoja paskutinius penkerius metus iki pensijos. „Vis dar dirbu, tačiau atlyginimas nedidelis, gyvenu viena. Sunkiausia išgyventi žiemos mėnesius, kai išauga sąskaitos už šildymą.

Pirmadienį su premjere ir žemės ūkio ministru susitikusių protestuojančių ūkininkų atstovai pasiektu rezultatu patenkinti, teigia jų delegacijos vadovas. Pasak Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininko Igno Hofmano, Ingrida Šimonytė užtikrino, kad spręs keliamas problemas dėl pakeltų kuro akcizų, daugiamečių pievų atkūrimo, saugomų teritorijų plėtros.

Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradėjus protestus ir visoje šalyje deginant laužus, akcijos iniciatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos narys Jonas Vilionis sako, kad laužą norėta deginti priešais Vyriausybės pastatą Vilniuje, tačiau negauta leidimo, todėl žada čia atvažiuoti su traktoriais. „Ten neleidžia, bet mes su traktoriais ten atvažiuosim“, – BNS pirmadienį Tilto gatvėje, kur deginamas laužas, sakė Pieno gamintojų asociacijos prezidentas J. Vilionis. Čia susirinko apie dešimt ūkininkų.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ nuo vasario 1 d. keičia kai kurių paslaugų ir planų įkainius, tokį peržiūrėjimą pagrįsdama investicijų į kokybės gerinimą poreikiu. Tuo metu „Telia“ ir „Tele2“ praneša, kad nors jaučia sudėtingesnių ekonominių sąlygų spaudimą, kainų kelti nesiruošia. Savo klientams išsiųstame laiške „Bitė“ pranešė, kad skambučių, namų interneto, nešiojamojo interneto ir „Bitės“ televizijos namams „Go3“ planų kainos kils po 1,88 euro per mėn.

Nuo šių metų įsigaliojusi Akcizų įstatymo pataisa apribojo ūkininkų galimybes naudotis lengvata už įsigyjamus degalus – jie gali būti pilami tik į traktorių bakus. Žemdirbių atstovai prašo tvarką tikslinti, ministerija teigia tai svarstanti. Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Algis Baravykas BNS sako, kad akcizo lengvata dabar taikoma tik traktorių kurui – taip įstatymo pataisą išaiškino Mokesčių inspekcija.

Pasaulyje ne vieną dešimtmetį populiari pinigų už prekes susigrąžinimo (angl. cashback) paslauga, tik kiek kita forma, pradedama teikti ir prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse – tam bus pasitelkta tinklo turima „Lidl Plus“ programėlė. Ją turintys ir tam tikras prekes įsigiję pirkėjai gali susigrąžinti už jas išleistus pinigus, ir taip sutaupyti kasdienių apsipirkimų metu.

Į Lietuvos rinką žengia dar vienas Lenkijos prekybos tinklas. Pirmosios prekinio ženklo „HalfPrice“ drabužių parduotuvės netrukus įsikurs Vilniuje, praneša portalas „Made in Vilnius“. Anot portalo, informacija apie naują prekybos tinklą Lietuvoje viešai niekur neskelbiama. Pirmoji Baltijos šalyse „HalfPrice“ parduotuvė buvo atidaryta pernai balandį Latvijoje, Rygos „Akropolyje“. Kur Vilniuje bus atidaryta pirmoji parduotuvė, kol kas skelbiama nėra.

Nuo sausio maitinimo verslui nebetaikant lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM), padidinus alkoholio akcizus ir minimalią algą, dalis kavinių, restoranų ir kitų maitinimo įmonių ketina didinti kainas, kiti ieško būdų, kaip dar sumažinti išlaidas ir išgyventi. Vis dėlto kai kurie verslo atstovai ketina kurį laiką pažiūrėti, kaip seksis, ir neatmeta uždarymo galimybės.  Įmonių atstovai kartoja, kad vėl grąžinti 21 proc.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ tapo keturių Vokietijos SGD terminalų komercine valdytoja. Bendrovė pirmadienį pranešė laimėjusi Šiaurės jūros pakrantėje esančių dviejų Vilhelmshafeno, Brunsbiutelio bei Štadės SGD terminalų komercinio valdytojo konkursą ir pasirašiusi dvejų metų sutartį su juos valdančia valstybine bendrove „Deutsche Energy Terminal GmbH“ (DET). „Klaipėdos nafta“ iki šiol buvo vieno iš dviejų Vilhelmshafeno bei Brunsbiutelio term...

Dėl šalčių, išaugusio elektros vartojimo, elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje bei padidėjusios brangios elektros gamybos šiluminėse jėgainėse, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei keturis kartus – nuo 45 iki 201 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji siekė 242 eurus už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.&nbs...

Maisto atliekų rūšiavimui skirti maišeliai ir kibirėliai sutraukė eiles – per pirmąją dalinimo savaitę „Maximos“ parduotuvėse atsiėmė arti 3 tūkst. butų ūkių, rašoma bendrovės pranešime. Iki pat balandžio mėnesio 23-jose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse Vilniuje klientai gali nemokamai atsiimti specialius maisto rūšiavimui skirtus maišelius ir kibirėlius.

Į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta Lietuvos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos bendrovė „Vičiūnų grupė“ per dvejus metus galėjo pasitraukti iš Rusijos, nepaisant galimų nuostolių – Lietuvoje yra tokių pavyzdžių, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) narys Jonas Jarutis. To paties komiteto narys Arvydas Pocius sako, kad grupė elgiasi nesąžiningai kitų iš Rusijos pasitraukusių Lietuvos verslų atžvilgiu.

Gerokai atšalus orams, ne vienas gyventojas susiduria su netikėta problema – ryte neužsivedančiu užšalusiu automobiliu. Dėl to dalis pavėluoja ir į savo darbus.  Specialistai pastebi, kad neįspėjus apie vėlavimą ar vėluojant dėl nepateisinamos priežasties, darbuotojas gali sulaukti rimtų nemalonumų. Tokiu atveju darbdavys gali ne tik paprašyti raštu pasiaiškinti, bet ir atleisti iš darbo.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija. Anot Finansų ministerijos, už ją bus mokama 3,6 proc. metinių palūkanų. Skelbiama, kad taupymo lakštų emisija bus platinama sausio 8–22 d., o išperkama 2025 m. sausio 23 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke.