Lietuvos verslas

Pasipiktinę Vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai visoje šalyje šalia kelių uždegė šimtus laužų. Žemdirbiai piktinasi Vyriausybės vykdomu žaliuoju kursu, naujais ekologiniais ribojimais ir mažomis tiesioginėmis išmokomis. Žemės ūkio ministras šį protestą sieja su šiemet vyksiančiais valdžios rinkimais. Lietuvos ūkininkai –yra kantrūs žmonės, bet jei jau trūksta žemdirbio kantrybė, gero nelauk.

Šių metų sausį skaičiuojame ketvirtus metus, kai prokuratūra pranešė apie didelio masto taršą Kuršių mariose ir vykdomus tyrimo veiksmus prieš Klaipėdoje įsikūrusią kartono gamintoją „Grigeo Klaipėda“. Dėl gamtai padarytos žalos bendrovė sulaukė rekordinio daugiau nei 48 milijonų eurų ieškinio. „Grigeo Klaipėda“ prisiėmė atsakomybę dėl iš dalies biologiškai apvalytų nuotekų išleidimo į Kuršių marias ir teisme davė pažadą visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti jai inkriminuojamą taršą.

Utopija ar realybė? Kaunas nori lygiuotis į užsienio miestus ir svarsto įsirengti tramvajų. Tiesa, ar toks transportas apsimoka, atsakys galimybių studija. Tokia studija taip pat nepigi – jai miestas išleis beveik du šimtus tūkstančių eurų. Preliminariai skaičiuojama, kad vienos tramvajaus linijos įrengimas atsieitų apie 50 milijonų eurų. Vieni gyventojai naujo transporto idėją palaiko, kiti peikia, o treti rėžia, kad Kaunui reikia metro.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Ne paslaptis, kad viskas pamažu tampa skaitmenizuota: tiek nuolaidų kortelės, tiek čekiai, net ir produktų paruošimas nuo etikečių perkeliamas į virtualią erdvę. Vis tik tokiomis naujovėmis džiaugiasi ne visi. Lietuviai piktinasi, kad prekybos tinkle „Lidl“ nėra fizinių nuolaidų kortelių – akcines prekes pigiau galima įsigyti tik turint programėlę ir aktyvuojant tam tikrus kuponus.

Pavasarį planuojamą pradėti pėsčiųjų tilto per geležinkelį Kaišiadoryse rekonstrukciją numatoma atlikti iki spalio.  Po jos traukinių bėgių atskirtas miesto dalis jungiantis prastos būklės tiltas bus pritaikytas neįgaliesiems.  Už rekonstrukciją atsakingos „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūrą valdančios įmonės „LTG Infra“ Remontų projektų valdymo vadovas Vytautas Balevičius sako, kad pastarąjį kartą tiltas kapitaliai remontuotas 1995-aisiais.

Kol šaltukas Lietuvoje žnaibosi vis stipriau, daugelis lietuvių žvarbų orą ir sniegą skuba keisti į saulėtus paplūdimius ir šilumą – renkasi Egipto kurortus, Tenerifę, Tailandą. Kelionių agentūrų atstovai tikina, kad lietuviai kasmet keliauja vis daugiau, o ir kelionėms į egzotišką šalį žiemą negaili pakloti ir kelių tūkstančių eurų.

Neringos savivaldybė siekia, kad jos uostuose ir prieplaukose galiotų vietos valdžios nustatyta rinkliava už laivų stovėjimą. Ji pakeistų dabartinį šios paslaugos apmokėjimą pagal sutartis.  Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad įvedus rinkliavą paslaugos kaina nesikeistų, tačiau palengvėtų atsiskaitymas už ją.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų. Matydami lietuvių susidomėjimą NT Ispanijoje, ten plėtra vykdyti užsimojo ir lietuvių NT vystytojai.

Marijampolės kaimiškoje teritorijoje suplanuota pastatyti 35 vėjo elektrinių parką. Nors savivaldybės administracija tam pritarusi, žemdirbiai tokį progresą vertina atsargiai, o kai kurie į savo žemę vėjo jėgainių statytojų įsileisti net ir neketina. Jėgainių parkas iškils Sasnavos ir Igliaukos seniūnijų teritorijose – arčiausi kaimynai bus Baraginė, Kuktai, Gudinė, Smilgiai, Lapiškiai, Bajarskai ir kiti kaimai ar gyvenvietės.

Ketvirtadienio vakarą sostinėje surengti „Vilnius TechFusion Startup Awards“ apdovanojimai, kuriuose buvo įvertinti daugiausia per 2023-iuosius metus pasiekę startuoliai, kylančios ir klimatui draugiškas technologijas plėtojančios įmonės. Renginio metu dėmesys skirtas ne tik kompanijoms, bet ir startuolių ekosistemai nusipelniusiems projektams ar lyderiams.

Naujus metus gastronomijos sektoriaus atstovai pasitiko su panaikinta PVM lengvata. Tai reiškia, kad, siekiant kompensuoti lengvatos panaikinimą, dalis restoranų ir kavinių gali pakelti maisto ir gėrimų kainas. Taip, kaip praneša „Made in Vilnius“, padarė vienas žinomiausių kavos tinklų Lietuvoje – „Caffeine”. Visų kavų kainos čia pakilo iki 10 proc. Į kavos kainų pasikeitimą dėmesį atkreipė portalo skaitytoja, kuri pastebėjo, kad jos mėgiama kava pabrango 0,40 eur.

Žmogui priklausančias išmokas „Sodra“ paprastai perveda ilgiausiai per mėnesį. Tačiau kartais užtrunka ir ilgiau nei metus. „Sodros“ aiškinimu, gyventojai turi tiek laiko laukti pinigų dėl to, kad patys blogai pateikia prašymus ar dokumentus, reikalingus pinigams pervesti.

Vieną didžiausių šalyje vėjo parkų Anykščių rajone statyti planuojanti bendrovė „Vašuokėnų vėjas“ teisme neįrodė, kad jos planus sujaukė neteisėtas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir įmonės „Anykščiai renew“ ketinimų protokolas, kuriuo pastarajai rezervuota dalis linijos.

Gyventojai, kurie neturi nuosavo būsto, pernai gavo savivaldybių kompensaciją nuomai. Prasidėjus naujiems 2024 metams, savivaldybių specialistai primena, kad būtina iš naujo teikti prašymus kompensacijai, nes pasikeitė kompensacijų skyrimo tvarka, dalis gyventojų kompensacijos nebegaus. „Vilniaus miesto būsto“ komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė komentavo, kad nuo šių metų sausio 2 d. pasikeitė ir įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške gruodį, palyginti su lapkričiu, atpigo 18 proc., tuo metu biokuro kaina Lietuvoje praėjusio mėnesio pradžioje buvo beveik 12 proc. didesnė nei lapkritį. Dyzelinas gruodį Lietuvoje atpigo dviem, o benzinas – penkiais centais, penktadienį skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė gamtinių dujų kaina TTF gruodį sumažėjo iki 38,6 euro už megavatvalandę (MWh), kai lapkritį ji siekė 47 eurus.

Lietuvos bankas (LB) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sieks stiprinti vartotojų interesų apsaugą ir ugdyti vartotojų finansinį raštingumą. Tai numatantį susitarimą penktadienį pasirašė abi institucijos. „Suvieniję pastangas ir kompetencijas galėsime efektyviau padėti vartotojams, toliau ieškoti konstruktyvių sprendimų su finansų rinkos dalyviais“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Nepaisant 2023-aisiais netrūkusių iššūkių dėl kilusių kainų ir infliacijos, viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų „Kalnapilio-Tauro grupė“ sėkmingai tęsia prieš beveik dvejus metus pradėtą ilgametės tvarumo strategijos įgyvendinimą. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Marijaus Valdo Kirstuko, per praėjusius metus pavyko pasiekti ne vieną tvarumo strategijos tikslą, kad įmonė iki 2025 metų taptų maksimaliai neutralia klimatui.

Generalinės prokuratūra atliko tyrimą dėl elektros vartotojų teisių vienašališkai nutraukti ar pakeisti sudarytas sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais ir priėmė sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tyrimo metu prokurorai aiškinosi aplinkybes, susijusias su nepriklausomų elektros energijos tiekėjų buitiniams vartotojams ir mažoms bei labai mažoms įmonėms taikoma akcijų ir nuolaidų politika.

Vengrijai Blokuojant Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Kyjivui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paragino Bendriją skubiau rasti išeitį ir be Budapešto, taip siekiant išvengti socialinės krizės Ukrainoje.

Šią savaitę Lietuvos oro uostams (LOU) pristačius ilgalaikį tinklo plėtros planą iki 2052 m., bendrovės generalinis direktorius Simonas Bartkus tvirtina, kad pagrindiniai prioritetai yra sukoncentruoti iki 2030 m., ypač kalbant apie Vilniaus oro uostą. Pasak jo, per artimiausius kelerius metus numatoma sostinėje pradėti atvykimo terminalo statybą. „Yra numatyta pradėti vidurinės dalies rekonstrukciją, dabartinės registracijos salės, kuri turės visai kitą funkciją po 2025-ų metų.

Didžiausia bankroto rizika išlieka apgyvendinimo ir maitinimo, statybų, transporto bei saugojimo bendrovėse, mažiausia – finansinės ir draudimo veiklos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įmonėse, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. 2022 metų finansinių ataskaitų duomenimis, iš viso Lietuvoje į aukštą ir aukščiausią bankroto klases vidutiniškai patenka 8 proc. įmonių, tačiau atskirų sektorių rizikingumas gali skirtis keletą kartų.

Per aštuonerius metus suaugusių Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas sumažėjo 10 proc. iki 56 balų (2015 metais – 62 balai), rodo naujausias tyrimas. Lietuvos banko (LB) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių liko 31 vietoje. 2015 metais Lietuva buvo 11 vietoje tarp 30 šalių.

Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė pernai išaugo 13 proc. ir dabar siekia apie 187 mlrd. eurų, iš kurių statinių vertė siekia 146 mlrd. eurų, žemės sklypų – 41 mlrd. eurų, skelbia Registrų centras. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus augo apie 10 proc., komercinių statinių – 9 proc., kitų paskirčių statinių – 9–12 procentų. Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus augo maždaug dešimtadaliu. Gyvenamųjų teritorijų ir sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc.

Praėjusį lapkritį Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, leidusias Lietuvos prekybininkams pardavinėti maisto produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Dėl to Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė rekomendacijas, kiek laiko skirtingi produktai taip gali būti pardavinėjami ir kaip nustatyti, ar pirkėjams juos galima siūlyti.

Bendras kelių finansavimas šiemet augs 9 mln. eurų iki 882 mln. eurų – papildomos lėšos bus skiriamos iš bankų solidarumo įnašo, BNS nurodė Susisiekimo ministerija.  Iš viso iš bankų solidarumo įnašo keliams ketinama skirti 139,8 mln. eurų vietoj anksčiau planuotų 130,5 mln. eurų. Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, korekcijos numatytos ir iš kitų šaltinių.

Miškų savininkai dėl, anot jų, prastėjančių ūkininkavimo sąlygų kitos savaitės pradžioje surengs protesto akciją Kauno apskrityje. Pasak privačių miškų savininkų asociacijos, šie piktinasi privačiose miškų valdose atsiradusiomis naujomis saugotinomis buveinėmis bei įsigaliojusia nauja ūkininkavimo tvarka miškuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas.

Po gaisro Viršuliškių daugiabutyje visuomenėje iškilus klausimui, ar turėtų būti įvestas privalomasis būsto draudimas, socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tokio poreikio nemato. Pasak jos, žmonės turėtų būti skatinami drausti savo nekilnojamą turtą, bet ne verčiami. „Taip, ne kiekvienas yra apsidraudęs ir dėl to žmonės išmokų negaus. Bet aš nemanau, kad dėl to reikia įvesti visuotinį ir privalomą draudimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad šioje kadencijoje prie Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo nebus grįžta, nes projektas netinkamas ir jam nėra palaikymo. Tuo tarpu apie galimybę grįžti prie šio klausimo kitoje Seimo kadencijoje, anot jos, kalbėti dar per anksti.

Šilutėje ūkininkų protesto dalyviai nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir bandė įvažiuoti į miestą, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis,ketvirtadienį nuo 10 iki 14 val. Šilutėje, Ramučių g., įvyko nesankcionuotas ūkininkų protestas, kurio metu jo dalyviai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir su sunkiasvore technika bandė įvažiuoti į Šilutės miestą. Dėl įvykio pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Darbuotojai nuolat tikisi atlyginimo kilimo, tačiau kartais gali nustebinti ir atvirkštinis procesas – netikėtai mažesnė alga. Kaip žinia, taip paprastai uždarbis negali sumažėti, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, priedai. Į tokią situaciją pakliuvusi darbuotoja skundėsi, kad be jokio išankstinio perspėjimo gavo 200 eurų mažesnę algą. Ir teiravosi, ar darbdaviai gali taip daryti. Specialistai aiškina, kad mažinant atlyginimą reikalingas darbuotojo sutikimas.

Ketvirtadienį Šilutėje ir Šilalėje lankęsis bei vietos ūkininkų protestais pasitiktas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad dalis žemdirbių nenori girdėti valdžios argumentų ir yra nusiteikę protestuoti toliau.

Prezidentūra teigia, kad nuo šių metų smarkiai padidinusi suskystintų naftos dujų (SND) akcizą Vyriausybė klydo vartotojų atžvilgiu, todėl ragina šį sprendimą nedelsiant peržiūrėti. Anot prezidento Gitano Nausėdos, staigus akcizo pakilimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams.

Per metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 mln. bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Operatorius užblokavo apie du kartus daugiau tokių svetainių nei metais prieš tai. „Vaikų apsauga „Tele2“ yra viena iš prioritetinių sričių. Turime daugiausiai klientų Lietuvoje, todėl dar atsakingiau vertiname savo klientų, ypač vaikų, saugumą.

Nuo sausio 11 dienos rūšiuojant tekstilę specialiuose tam skirtuose konteineriuose bus galima prisidėti ne tik prie gamtos saugojimo, tačiau ir pagalbos žmonėms. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) bendradarbiaudamas su „Ecoservice“ pastatė tekstilės rūšiavimo konteinerius ir kviečia visuomenę juose palikti nebenešiojamus drabužius ir batų poras. Kituose miestuose specialūs konteineriai atsiras palaipsniui.

Programinę įrangą verslui gaminanti informacinių technologijų (IT) įmonė „Aiva sistema“ neigia informaciją, kad iš jos duomenų bazės buvo nutekinti 260 tūkst. vartotojų duomenys. Bendrovės vadovo teigimu, ji tiek duomenų neturi, o turimi yra gerai apsaugoti.  „Aiva sistemos“ vadovas Robertas Šertvytis BNS sakė, kad bendrovės duomenų bazė yra saugi.

Užfiksuota, kad sausio 7 dieną buvo nutekinta vienos seniausių Lietuvos IT įmonių „Aiva sistema“ duomenų bazė. Viešai prieinamuose programišių forumuose aptikta apie 260 tūkstančių vartotojų duomenų – vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai. Nutekintus duomenis sausio 11 dieną viešai prieinamuose programišių forumuose aptiko „Baltimax“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis. „Aiva sistema“ apie užfiksuotą kibernetinę ataką nedelsiant informuota.

Siūloma naujiems darbuotojams nuo trijų iki vieno mėnesio sumažinti Darbo kodekse numatytą bandomąjį laikotarpį. Tai numatančias kodekso pataisas įregistravęs Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas teigia, kad dažniausiai piktnaudžiavimą trijų mėnesių išbandymo laikotarpiu patiria jauni, dar darbo patirties neturintys darbuotojai.

Bendrovė „Ignitis“ pasirašė sutartį su Estijos bendrove „OG Elektra“, kurioje numatoma, kad 25-iose mažmeninės prekybos tinklo „Grossi“ parduotuvių automobilių stovėjimo aikštelėse bus įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos. „Niekam jau nekyla abejonių, kad elektra yra ateities transporto varomoji jėga. Visame mūsų įkrovimo tinkle ir naujose „Ignitis ON“ įkrovimo vietose naudojama elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Vienas iš Lietuvos degalinių tinklų nusprendė gyventojams priminti, kodėl nuo Naujųjų Metų už dujų balioną gyventojai moka beveik 8 eurais daugiau. Štai „Jozita“ čekiuose pradėjo rašyti, kad kaina už dujas padidėjo dėl konservatorių kaltės. Tačiau Aplinkos ministras ragina nedaryti skubotų išvadų ir suprasti, kas kritikuoja valdžią.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams atmetus „Piletilevi Group“ skundą, Estijos bendrovė, Lietuvoje valdanti bilietų platinimo platformą „Bilietai.lt“, praneša sprendimą skųsianti Lietuvos aukščiausiajam administraciniam teismui.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotoja „Unique Properties“ gavo statybą leidžiančius dokumentus gyvenamajam ir administraciniam kompleksui „Vilniaus Džiazas“ Senamiestyje, K. Vanagėlio g. 11 ir 18. Į projektą planuojama investuoti apie 23 mln. Eur. Kompleksą sudarys dviejų korpusų daugiabutis su 66 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas unikalus tarpukario statybos 1,2 tūkst. kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės.

Kaip elgiatės su padėvėtais, purvinais ar suplyšusiais batais? Iš karto išmetate ir perkate naujus, ar visgi ieškote galimybių, kaip juos sutaisyti? Kūrybinės sportbačių studijos „Sneaker Spot“ įkūrėjas Laimis Lomonosovas jau šį šeštadienį TV3 laidoje „Tylūs geradariai“ pasidalins kitokia nuomone. Anot jo, du dešimtmečius Lietuvoje vyravusi masinio vartojimo tendencija keičiasi – žmonės vėl atranda daiktų restauravimo privalumus.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį ketinant paskelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą, rinkos reguliuotojas ketvirtadienį patvirtino jo sąlygas.  Parkas bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv.

Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ Lietuvoje nuo sausio pradėjo priimti iki 100 tūkst. eurų taupomuosius, vėliau – ir terminuotuosius gyventojų bei įmonių indėlius.  „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas sako, kad paslauga pradedama teikti siekiant konkuruoti su kitais bankais.

Pastaruoju metu ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas – per įvairias pokalbių programėles siunčiamose žinutėse siūloma užsidirbti, peržiūrėjus „Youtube“ vaizdo įrašus, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. „Atsitiktiniais numeriais žinutes siunčiantys sukčiai žada 2–5 eurų dydžio atlygį už „Youtube“ vaizdo įrašų žiūrėjimą ir patiktukų uždėjimą. Žinutės gavėjui sutikus, sukčiai nurodo peržiūrėti ir pamėgti 3–4 pavyzdinius vaizdo įrašus bei atsiųsti ekrano nuotraukas.

Lietuvos žemės ūkio taryba nusprendė tęsti pirmadienį vykusius šalies žemdirbių protestus, naują jų etapą planuojama surengti sausio pabaigoje.  „Lietuvos žemės ūkio taryba vykdydama savo narių valią neturi kito pasirinkimo, kaip pradėti antrą protestų akcijos etapą, kai su žemės ūkio technika bus važiuojama į Vilnių. Ši akcija pareikalaus iš mūsų žemdirbių bendruomenės maksimalaus susitelkimo ir pastangų“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

Prieš kelis metus karantinas beveik visus darbuotojus privertė dirbti namuose. Dabar darbdaviai darbuotojus bando susigrąžinti į biurus, nes nori stebėti jų darbą. Be to, tikina, kad namuose darbui sunkiau susikaupti. Portalo tv3.lt skaitytoja Viktorija pasakojo, kad šiuo metu ieškanti darbo finansų srityje. „Neseniai gavau pasiūlymą, tačiau man iš karto buvo pasakyta, kad dirbti nuotoliu negalėsiu. Darbdavys nori, kad visi darbuotojai dirbtų biure. Ši sąlyga sukėlė daug įtarimų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kaskart pateikia nesaugių maisto produktų sąrašą, o skirtingi pažeidimai nustatomi kone kiekvieną savaitę. Štai skelbiama, kad kai kuriuose maisto produktuose buvo rasta chemikalų, salmonelių ar netgi aptikta pelių.  VMVT kaskart savo internetiniame puslapyje atnaujina informaciją apie tai, kokie maisto produktai, daiktai ar gyvūnų pašarai, kurie neatitinka keliamų saugumo standartų, atsiduria prekybos vietose.