Portalo tv3.lt skaitytoja Viktorija pasakojo, kad šiuo metu ieškanti darbo finansų srityje.
„Neseniai gavau pasiūlymą, tačiau man iš karto buvo pasakyta, kad dirbti nuotoliu negalėsiu. Darbdavys nori, kad visi darbuotojai dirbtų biure.
Ši sąlyga sukėlė daug įtarimų. Pirmiausia manau, kad darbas nuotoliu yra vienas iš pliusų. Smagu, kuomet bent porą dienų per savaitę nereikia gaišti kamščiuose. Be to, tikriausiai darbą man siūlęs darbdavys nori darbuotojus kontroliuoti. O su tokiu žmogumi dirbti būtų sunku. Todėl darbo pasiūlymo atsisakiau“, – sakė moteris.
Jos įsitikinimu, dabar Lietuvos darbdaviai turėtų būti lankstesni dėl siūlomo darbo pobūdžio.
„Juk daugelis priprato dalį laiko dirbti namuose. Be to, ar ne darbo rezultatai turėtų būti svarbiausi? Dabar atrodo, kad darbdaviai tiesiog nori biure sekti savo darbuotojus“, – svarstė Viktorija.
Geriausias – hibridinis darbo modelis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, remdamasi atliktais tyrimais, tikino, kad geriausias yra hibridinio darbo modelis.
„Darbas tik biure nebetenkina darbuotojų. Jie nori laisvesnio darbo modelio. Vis dėlto dirbdami vien tik nuotoliu darbuotojai irgi nėra laimingi.
Tačiau pastebime tendenciją, kad darbdaviai nori darbuotojus susigrąžinti dirbti biuruose. Tą lemia darbdavių nepasitikėjimas darbuotojais. Tačiau taip pat tai yra susiję ir su blogu darbdavių darbo organizavimu.
Reikėtų orientuotis į darbo rezultatą, o ne darbuotojų stebėjimą nuo ryto iki vakaro. Koks skirtumas, kaip darbuotojas dirba, svarbu, kad jis atneštų gerus darbo rezultatus“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Anot I. Ruginienės, atrodo juokingai, kai darbdavys stebi, kiek puodelių kavos darbuotojas išgeria ar kiek laiko plepa su kolegomis.
„Tačiau yra ir daugiau priežasčių, kurios lemia darbdavių norą į biurus susigrąžinti darbuotojus. Dalis jų beveik visiškai nebesirodo biure. Jame apsilanko kartą ar dvi dienas per mėnesį.
Darbdaviai pastebi, kad tokie darbuotojai praranda bendravimo įgūdžius. Darbuotojai praranda tapatumą su įmone. Darbuotojas turi jaustis įmonės dalimi, jeigu jis atsiriboja to ryšio nebelieka“, – pastebėjo darbuotojų atstovė.
Drausti dirbti namuose negali
I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad apskritai jausdami darbuotojų trūkumą, darbdaviai juos stengiasi prisivilioti įvairiais būdais.
„Darbas nuotoliu gali būti vienas iš pliusų. Ir darbdavys negali uždrausti darbuotojui dirbti namuose. Jis gali parašyti prašymą, leisti dirbti nuotoliu ir remdamasis Darbo kodeksu darbdavys privalo jį priimti arba motyvuotai atsakyti, kodėl darbuotojas turi dirbti biure.
Vis tik reiktų nepamiršti, kad ne visų profesijų žmonės gali dirbti namuose. Pavyzdžiui, chirurgas dirbti nuotoliu negalės“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Namuose darbuotojams sunkiau susikaupti?
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas remdamasis užsienio įmonių patirtimi svarstė, kad hibridinis darbo modelis yra geriausias.
„Dirbant dalį laiko namuose ir biure darbuotojams lengviau suderinti darbo ir šeimos reikalus. Be to, toli nuo darbo gyvenantys darbuotojai daug laiko sugaišta, kol iki jo atvyksta.
Tačiau ne visų profesijų žmonės gali dirbti namuose. Tai priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai turėtų dirbti biure“, – komentavo darbdavių atstovas.
Anot jo, darbuotojai norėdami dirbti iš namų, jie turi būti koncentruoti ir disciplinuoti.
„Namuose dažnai susikoncentruoti sunku, ypač gyvenant daugiabutyje, kai šalia dar būna ir vaikai.
Tačiau vieno atsakymo nėra, darbdaviai patys turi nuspręsti, koks darbo modelis geriausias jų darbuotojams. Sunku pasakyti, kiek dienų per savaitę darbuotojai turėtų dirbti biure ir namuose. Kiekviena įmonė turi savo taisykles“, – pažymėjo D. Arlauskas.
Nuotolinis darbas – privalumas
Personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė pastebėjo, kad darbas nuotoliu gali būti didelis privalumas, jeigu norima sutaupyti laiko ar finansinių kaštų kelionėms į darbą, maistui pietų metu, kadangi gamintis šiuo atveju galima namuose, ir pan.
„Nuotoliu dirbantis darbuotojas taip pat įgyja daugiau autonomijos, gali dirbti iš jam patogių vietų, užsienio ar mažesnių miestelių, o tai jį įgalina susikurti karjerą didmiestyje, jame net negyvenant. Be to, didelei daliai žmonių tai yra galimybė puoselėti geresnę pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio.
Visgi šiandien žmogiškųjų išteklių ekspertai rekomenduoja rinktis hibridinį darbo modelį, kai leidžiama dirbti tiek iš namų, tiek iš biuro. Natūralu, kad ne visiems dirbti iš namų yra patogu (galbūt nepavyksta įsirengti darbo vietos namuose, kartais trukdo šeimos nariai, kaimynai), iššūkių gali kilti ir ekstravertiškoms asmenybėms, kurioms stinga realaus bendravimo su kolegomis, o nuo to gali nukentėti socialiniai ryšiai, emocinė savijauta“, – pažymėjo specialistė.
Suvarius darbuotojus į biurus, šie taps demotyvuoti
Anot A. Meškinytės, tyrimai atskleidžia ir tai, kad dirbant tik nuotoliu padidėja rizika perdegti, nes neturintys galimybės matyti darbuotojo gyvai vadovai kartais nebesureguliuoja darbo krūvių ir užkrauna daugiau ar per mažai užduočių arba pats darbuotojas, bijodamas pasirodyti, kad „nieko neveikia“, dirba viršvalandžius.
„Tačiau darbo formos lankstumas kandidatams (ypač jaunosioms kartoms) vis dar tebeišlieka svarbus kriterijus renkantis darbovietę. Mūsų 2022-ųjų metų viduryje atliktas tyrimas atskleidė, kad hibridinį darbo modelį labiausiai vertina Y (gim. 1981–1996 m.) ir Z kartos (gim. 1997–2012 m.). Beje, pastaroji palankiausiai iš visų vertino nuotolinį darbo modelį.
Tad darbdaviams, kurie nori pritraukti daugiau jaunųjų kartų kandidatų, hibridinis darbo modelis turėtų būti aktualus
O darbdavių požiūris į darbą nuotoliu pakito po pandemijos pamačius, kad darbas gali vykti produktyviai ir iš namų. Kai kurie čia net atrado ir progą sutaupyti kaštų – žinome ne vieną atvejį apie sumažintus biurus, nes pasirinkimą dėl ėjimo į biurą turėję darbuotojai čia lankėsi vis mažiau, ir didelės erdvės tapo nebereikalingos“, – komentavo specialistė.
Pasak jos, be abejonės, tikrai rasime ir tokių darbdavių, kuriems dėl įvairiausių priežasčių hibridinis modelis nepasiteisino.
„Kodėl darbdavys skatina dirbti iš biuro, gali būti įvairių – nuo to, kad bendraujant nuotoliu kai kurioms komandoms nepavyksta išlaikyti stiprių socialinių ryšių ar darbo kokybės, iki nepasitikėjimo darbuotojais – kai baiminamasi, kad būdami namuose jie darbo metu gali užsiiminėti buities ar papildomais darbais.
Vis dėlto jeigu vadovas po ilgo laiko darbavusis iš namų siūlo dirbti tik iš biuro, tai gali signalizuoti daugiau nepasitikėjimą darbuotojais. Tikėtina, kad „suvarius“ darbuotojus atgal į biurus problemos neišsispręs, o situacija galbūt net ir pablogės: darbuotojai jausis demotyvuoti, kad darbdavys jais nepasitiki, atima naudas, o tai darbdavio įvaizdį darys prastesnį, dalis gali pradėti žvalgytis patogesnių galimybių“, – komentavo A. Meškinytė.
