Susisiekimo ministras Marius Skuodis kvietė įsivaizduoti, kad po dešimtmečio į Vilniaus oro uostą atvyksime „Rail Baltica“ arba požeminiu traukiniu.
„O išvyksime nebe iš senojo, bet naujojo išvykimo terminalo, kuris šiuo metu jau statomas. O vietoje „Oro navigacijos“ pastatų turėtų atsirasti naujas atvykimo terminalas“, – žadėjo ministras.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas irgi kalbėjo apie Vilniaus oro plėtrą bei kodėl tai yra svarbu miestui.
„Bendradarbiaujame, kad turėtume kuo daugiau skirtingų krypčių, pritrauktume turistų, atvykstančių į mūsų miestą.
Tačiau taip pat siekiame, kad žmonėms būtų kuo patogiau ir greičiau iš oro uosto pasiekti miesto centrą“, – komentavo meras.
Pokyčiai iki 2025 metų, žada skrydį į JAV
Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus pristatė ilgalaikį visų Lietuvos oro uostų Vilniaus, Kauno, Palangos plėtros planą, kuris bus įgyvendintas iki 2052 metų. Jis skaičiavo, kad keleivių srautas Lietuvos oro uostuose gali išaugti iki 17 mln.
Oro uostų vadovas vis tik didžiausią dėmesį skyrė Vilniaus oro uostui.
„Šiuo metu Vilniaus oro uoste statomas naujasis išvykimo terminalas. Planuojame, kad atvykimo terminalas turėtų persikelti dešinėje pagrindinio fasado pusėje. Išplėtus terminalus, Vilniaus oro uostas galėtų aptarnauti 13 mln. keleivių.
Taip pat Vilniaus oro uosto plėtrai padės ir integracija „Rail Baltica“ geležinkeliu, juo gyventojai galės atvykti į Vilniaus oro uostą“, – komentavo oro uostų vadovas.
Anot jo, bus vykdoma ne tik infrastruktūros plėtra.
„Taip pat didės naujų krypčių skaičius į įvairius Vokietijos miestus, atsiras nauja kryptis į Portugaliją.
Į ilgo nuotolio kryptis oro linijų bendrovės žiūri atsargiai. Pavyzdžiui, tiesioginį skrydį š JAV galime turėti, kai pasieksime didesnį keleivių srautą, vyksiančių šia kryptimi. Šiuo metu kiekvieną dieną į įvairius JAV miestus su persėdimais skrenda apie 60 keleivių, šis skaičius turėtų padidėti bent iki 100 keleivių. Tada ir turėtume tiesioginį skrydį į JAV. Tikėtina, kad tai nutiks po 5–6 metų“, – prognozavo oro uostų vadovas.
Priešakyje – atvykimo terminalo statybos Vilniuje
Pasak S. Bartkaus, šiuo metu vykdomos naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos yra tik pradžia.
Jį atidarius 2025 metų pirmąjį ketvirtį, ne tik bus pradėti rekonstruoti senieji terminalai, tačiau iš karto planuojama imtis kito svarbaus projekto – naujojo atvykimo terminalo (T5) statybų projekto. Šis sprendimas leis užtikrinti 7–8 mln. keleivių pralaidumą ne tik išvykimo, bet ir atvykimo dalyje. Šiuo sprendiniu, net tik bus užtikrintas patogus bagažo pasiėmimas, tačiau ir sprendžiamas dar vienas jautrus keleiviams klausimas – dabartiniai nepatogūs atvykimo koridoriai, bus ženkliai sumažintas perteklinis keleivių judėjimas tarp terminale esančių aukštų.
Atvykimo terminalo projektas Vilniuje turėtų būti parengtas atsižvelgiant į modulinę plėtros logiką, kuri pritaikyta ir statant naują išvykimo terminalą. Numatoma, kad esama terminalų infrastruktūra bus plėtojama lygiagrečiai peronui ir kilimo–tūpimo takui.
Taip pat bendrovė šiemet skelbs seniausio atvykimo terminalo integracijos architektūrinį konkursą, kad rekonstrukcijos darbai prasidėtų jau 2025 metais. Planuojama šio pastato nebenaudoti atvykimo funkcijai, tačiau jame išsiplėsti paslaugų ir prekybos vietų erdvės bei pačią infrastruktūrą padaryti patogesne keleiviams.
Veiksmų rekomendacijos – kiekvienam oro uostui
Plėtros planas ne tik nubrėžia gaires dabartinės infrastruktūros pritaikymui 10 mln, keleivių per metus bei pasiruošimui aptarnauti 17 mln. keleivių srautą, tačiau pateikia ir siūlymus, kaip dar galima įveiklinti infrastruktūrą.
Pavyzdžiui, visuose trijuose oro uostuose yra numatytos teritorijos saulės jėgainių parkams vystyti. Tiek Vilniaus oro uoste, tiek Kauno oro uoste numatoma įveiklinti teritorijas, esančias kitoje kilimo-tūpimo tako pusėje nei terminalai, jose plėtojant krovinių
pervežimo ir orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas. Palangos oro uoste komercinių ir bendrosios aviacijos zonų plėtra numatyta lygiagrečiai kilimo–tūpimo tako, dabartinio terminalo pusėje.
Planuojama, kad nuo 2025 metų, pabaigus dabar statomą sostinės oro uosto išvykimo terminalą, į esamų terminalų rekonstrukciją ir naujų statybą iki 2052 metų investicijos gali siekti apie 180 mln. Eurų.
Kauno oro uoste, pabaigus artimiausiais mėnesiais pradedamą terminalo plėtrą, tolimesnės investicijos į naujus terminalus nuo 2025 iki 2052 metų preliminariais skaičiavimais gali siekti apie 50 mln. eurų.
Investicijos į Palangos oro uosto terminalus iki 2052 metų gali siekti apie 20 mln.
Pernai 6 mln. keleivių
Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Fiksuojama, kad skrydžių skaičius per 2023 metus taip pat augo – buvo 4,5 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo 53 tūkstančius.
„Jei lygintume ne bendrą skaičių, o 2023 metų keleivių srautus specifiškai į Vakarų šalis su tais, kurie ta pačia kryptimi buvo 2019 metais – mes jau esame pralenkę prieš pandemiją buvusias apimtis. Aviacijos bendras vaizdas per pastaruosius kelerius metus mūsų regione yra stipriai pasikeitęs, skrydžiai Rytų kryptimis nebevyksta, todėl tapo sudėtinga lyginti pernykštę situaciją su, pavyzdžiui, 2019 metų padėtimi ir jos bendrais rodikliais. Kalbant bendrai – augimo tempas tikrai matomas ir tik stiprės 2024 metais“, – sako Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.
Viena iš svarbiausių 2023 metų tendencijų – tradicinių oro bendrovių veiklos apimčių augimas Lietuvos oro uostuose. Keletas pavyzdžių: bendrovė „Finnair“ žiemos sezonu jau vykdo po keturis skrydžius per dieną Vilnius-Helsinkis, „Lufthansa“ skrydžius į Frankfurtą vykdo dukart per dieną, kompanija SAS vykdo 19 skrydžių per savaitę tarp Vilniaus ir Kopenhagos, į Stokholmą per savaitę jau vykdoma 12 skrydžių. Oro bendrovė „Austrian Airlines“ skrydžius tarp Vilniaus ir Vienos rengia tris kartus per savaitę. Belgijos bendrovė „Brussels Airlines“ skrydžius į Briuselį vykdo keturis kartus per savaitę. Lenkijos oro vežėja „LOT Polish Airlines“ vykdo iki 32 skrydžių per savaitę į Varšuvą.
Didžiausiu pernykščiu proveržiu ekspertas vadina rekordinius Kauno oro uosto rezultatus – 1,3 mln. aptarnautų keleivių, tai - maždaug 12 proc. daugiau net lyginant su 2019 metais.
Pasak T. Zitikio, kryptingo augimo požymiai atsispindi ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bei Palangos oro uostų rezultatuose, todėl tikėtina, jog šiemet pagreitis bus išlaikytas ir aviacijos sektoriaus indėlis į šalies ekonomiką bus dar svaresnis. Aviacijos ekspertas prognozuoja, jog, paklausai keliauti orlaiviais pasaulyje augant rekordiniu tempu, šiemet bendri keleivių srautai Lietuvos oro vartuose jau bus panašūs į 2019 metų, kai siekė apie 6,5 milijono.
Keleivių srautai augo sparčiau už skrydžius
2023 m. per Lietuvos oro uostus keliavo daugiau kaip 6 mln. keleivių. Palyginimui, 2022 metais skrido 5,35 mln., 2021 m. – 2,47 mln. keleivių.
Daugiausiai aptarnauta Vilniaus oro uoste - 4,4 mln. keleivių, kai 2022 metais buvo 3,9 mln. keleivių. Kauno oro uostas praėjusiais metais aptarnavo 1,3 mln., o 2022 metais – 1,16 mln. keleivių. Palangos oro uoste aptarnauta 307 tūkst. keliautojų, kai 2022 metais – 275 tūkstančiai.
Pasak T. Zitikio, skrydžių apimtys Lietuvos oro uostuose augo nuosaikiau negu keleivių srautai, o tai lėmė globalus orlaivių trūkumas, kuris bus juntamas ir šiemet.
Bendrovės duomenimis, skrydžių srautas 2023 m. buvo beveik 4,5 proc. didesnis negu 2022 metais. Iš viso pavyko atstatyti 85 proc. skrydžių srauto, fiksuoto 2019 metais. Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 53 tūkst. skrydžių. 2022 m. šis skaičius siekė beveik 51 tūkstantį.
Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 38,7 tūkstančio. Užpernai čia aptarnauta 36,7 tūkst. skrydžių. Kauno oro vartai aptarnavo 10,7 tūkst. skrydžių – apie 2 proc. daugiau negu prieš metus. Panašus (1,3 proc.) augimas fiksuotas ir Palangoje, kur pernai aptarnauta per 3,7 tūkst. skrydžių.
