Lietuvos verslas

Šeškinės gyventojų grupėse nemažai dėmesio susilaukė itin brangaus lifto remonto atvejis – po vandalizmo atvejo, buvo pakeistas lifto mygtukas. Liftą administruojanti įmonė „Baltijos liftai“ iš kiekvieno gyventojo už mygtuko pakeitimą prašė virš 32 eurų. Į šią problemą dėmesį atkreipė viena Šeškinės gyventoja, socialiniame tinkle Facebook pasidalinusi jai išrašytos sąskaitos nuotrauka.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad palaikytų Vyriausybės parengtas Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą iki 41 euro už toną, sako partijos lyderė.  „Aš Vyriausybės (siūlymą – BNS) palaikyčiau“, – sekmadienį BNS sakė Seimo pirmininkė.

Kai valstybinių slėptuvių šalyje beveik nėra, o priedangų įrengimas stringa, Lietuvos architektų rūmai siūlo gyventojams patarimus kaip patiems namuose įsirengti priedangą sau ar bent pasirūpinti, kad užpuolus Rusijai ar atsitikus kitai nelaimei žmonės būtų saugesni. Architektai siūlo gyventojams patiems įsirengti tokią patalpą savo rūsyje, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose. Tūkstančiai ukrainiečių kas dieną slepiasi slėptuvėse ir priedangose nuo rusų bombų ir raketų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nustatyti ilgesnį terminą, per kurį nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Nors Europos Komisija (EK) praeitų metų pabaigoje „atrakino“ dalį – beveik 9 mln. – iš įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų, tačiau dar nėra aišku, ar Lietuva gaus likusią jų dalį.

Daugėja senjorų, norinčių savo gyvenimo saulėlydį pasitikti ne savo, o senelių namuose. Vieni prisipažįsta, kad sveikatos stoka ir liūdesys veja iš savo namų, kiti grįžta iš emigracijos, pavyzdžiui, JAV ar Vokietijos, ir nori čia pasilikti apsigyvendami senjorų namuose. Valdiškos institucijos sako, kad per metus laukiančiųjų savo eilės į senjorų namus daugėja. Daiktus į nediduką lagaminą baigia krauti 78-erių vilnietė Regina.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad norint reikšmingai sustiprinti šalies saugumą, krašto apsaugai reikėtų skirti 3,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Politikas teigia, kad susimokėti už savo saugumą turi visi, tačiau norinčių ir galinčių svariau prisidėti gyventojų grupių indėlis galėtų būti ir didesnis.  „Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc.

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Įmonių automobiliais namo važinėjantiems ir pajamų natūra gaunantiems vadovams ar darbuotojams – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kirtis. Paaiškėjus, kad nesilaikote atnaujintos tvarkos, gresia nemalonumai, už kuriuos tektų susimokėti. Inspektoriai įspėja, kad pasislėpti nepavyks, mat jau ir dabar yra stebima, kur keliaujate su įmonių automobiliais. Be to, paaiškinama, kiek pinigų reikėtų mokėti, jei važiuojate su įmonės automobiliu namo.

Lietuvos verslo atstovai mano, kad daugiabučių renovacijos procesas yra išsikvėpęs – jis vyksta per lėtai, procedūros klampios ir gyventojams nesuprantamos, be to, namų renovavimui trūksta finansavimo. Dėl to Lietuvos verslo konfederacija (LVK) po diskusijų su ekspertais ir verslo atstovais paruošė siūlymus, kurie artimu metu bus teikiami Aplinkos ministerijai.

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Neeilinis inicidentas Vilniaus oro uoste – iš Milano į Vilnių skridęs orlaivis nuslydo nuo pakilimo tako ir galiausiai nusileido ant žolės. Visas lėktuvas pasidengė purvu, pro jo langus keleiviai nieko nematė. Oro uosto tarnybos pradėjo tyrimą ir aiškinasi, dėl ko galėjo kilti incidentas. Lėktuvo iš Milano į Vilnių keleivių užfiksuoti vaizdai liudija – visi orlaivio langai apsinešę purvu, pro juos nieko nematyti. Lėktuvas popietę nuslydo nuo pakilimo tako ir galiausiai nusileido ant žolės.

Valdančiojoje koalicijoje kyla nesutarimų dėl parlamente svarstomo Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto. Praeitų metų pabaigoje Seime buvo pritarta Finansų ministerijos projekto korekcijomis ir naujoje redakcijoje numatyti privalomi Lietuvos turto ir verslo vertintojų rūmai, kurių būtų reguliuojama įstatymu. Pagrindiniai šio siūlymo autoriai yra valdantieji – Eugenijus Gentvilas, Kazys Starkevičius.

Vilniaus apygardos teismas yra sustabdęs Lietuvos ieškinio energetikos grupės „Veolia“ įmonėms nagrinėjimą, nes nėra išspręstos tarptautinės arbitražo bylos. Kaip rodo Tarptautinio investicinių ginčų sprendimų centro duomenys, šiuo metu dar laukiama Vašingtono arbitražo verdikto dėl „Veolia“ reikalaujamo 79 mln. eurų vertės žalos atlyginimo už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Vis daugiau gyventojų apsiperka Lenkijoje, žmonės skaičiuoja, kad ten apsimoka pirkti ne tik maisto produktus, bet ir buitinę techniką, statybos ir remonto prekes, drabužius ir batus. Banko atstovai skaičiuoja, kad pernai gyventojai Lenkijoje išleido milijonus eurų. Tačiau tikina, kad ten apsipirkti ne visada apsimoka. Patys gyventojai skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia mažiausiai 100 eurų.

 Vilniaus oro uostas 17 val. atnaujino veiklą po to, kai šeštadienio popietę nuo kilimo–tūpimo tako nuslydo užsakomųjų skrydžių avialinijų kompanijos „Avion Express“ orlaivis, BNS informavo Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. Lietuvos oro uostai pranešė, kad skrydžiai toliau vyks įprastai, o incidento metu nukentėjusių nėra. Lėktuve buvo 179 keleiviai Apie 14.20 val.

Joniškio rajono savivaldybė planuoja viešąjį transportą padaryti nemokamą. Dėl to savivaldybės taryba žada spręsti kitą savaitę. Sprendimo projekte numatyta, kad nuo šių metų kovo 1 dienos visi keleiviai, važiuojantys Joniškio rajono savivaldybės vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, vykdomais bendrovės „Joniškio autobusų parkas“, bus vežami nemokamai.

Pernai palūkanoms pasiekus rekordines aukštumas, šiemet ekonomistai vis garsiau prabyla apie tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins bazines palūkanų normas. Dėl to palaipsniui sumažėtų mėnesinės gyventojų įmokos už būsto paskolas. SEB prognozuoja, kad šiemet palūkanų normos galėtų kristi vienu procentu – o tai reikštų, kad 600 eurų už būsto paskolą kas mėnesį mokanti šeima per mėnesį sutaupytų pusšimtį eurų.

Matant užsieniečius Lietuvoje neretai galima pagalvoti, kad iš ypač tolimų kraštų atvykusiems, visiškai svetimų kalbų ir kultūrų žmonėms čia turėtų būti itin sunku – tiek dėl kalbos barjero, tiek netgi dėl oro. Tačiau vis daugiau įmonių įdarbina, pavyzdžiui, Afrikos piliečius, o šiems čia, apart šaltų orų, labai patinka. Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.

Verslininkui Ilja Laursui teigiant, kad dėl griežtėjančio finansinių technologijų („fintech“) reguliavimo, iš Lietuvos trauksis šio sektoriaus įmonės, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė atsako, kad nauji apribojimai veiks tik kriptoturto bendroves. Anot jos, tokios įmonės pasitrauks, nes didžioji dalis, nuo 2024 m. gruodžio 30 d. įsigaliojus reikalavimui turėti licencijas, jų negaus ar net nepateiks paraiškų.

Vyriausybė pradeda vykdyti protestavusiems ūkininkams duotus pažadus: mažina ūkininkavimą draudžiančias upių ir ežerų apsaugos juostas, ruošiasi sumažinti suskystintųjų naftos dujų akcizą. Tačiau ūkininkus šokiruoja nauji aplinkos ministro projektai. Jis siūlo naftos akcizą kone dvigubai didesnį nei per protestus pasiūlė vyriausybės kanceliarija, ūkininkus gąsdina ir naujos vandens telkinių apsaugos juostos.

Metų pradžioje su pilnais maišais smulkių monetų į bankus suplūdo taupyklių turėtojai. Žmonės neša keisti ir metus taupytus centus, ir atsitiktinai gatvėje surinktas monetas. Vienas vilnietis ir eksperimento ėmėsi – į taupyklę vyras meta gatvėje besimėtančias monetas. Vilnietis pasakoja, jog per metus centų galima prisirinkti tiek, kad užtenka net ne vienam kavos puodeliui, ar paaukoti kilniam tikslui.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė ragina verslą prisidėti prie šalies gynybos finansavimo. „Gerbiami verslo atstovai, prašau jūsų ir kviečiu papildomai prisidėti prie krašto gynybos finansavimo. Dabar, kai to gyvybiškai reikia mūsų visų valstybei, ir jūs tai galite padaryti“, – šeštadienį per LSDP konferenciją Vilniuje sakė politikė.

Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas. Bet tam nepritaria Nausėda – sako mažiausiai uždirbantiems tai būtų papildoma našta ant pečių.  2009-aisiais prie Seimo atėjusi pikta minia sukėlė riaušes ir susigrūmė su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais.

Nuo pirmadienio sostinėje keičiasi maisto atliekoms rūšiuoti skirtų priemonių dalijimo tvarka, numatanti, kad vilniečiai galės iš karto atsiimti tris oranžinių maišelių ritinėlius ir talpą. „Kadangi šiuo metu maisto atliekų rūšiavimui skirtų priemonių esame sukaupę pakankamai, nusprendėme gyventojų patogumui suteikti galimybę iš karto atsiimti 3 maišelių ritinėlius. Tokį kiekį vidutiniškai namų ūkis turėtų sunaudoti per 9 mėn.

Šiemet sporto federacijoms paskirstyta 20 mln. eurų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Šiemet, kaip ir praėjusias metais, federacijoms paskirstyti 20 mln. eurų. 16,6 mln. eurų skirta olimpinėms sporto šakoms, ne olimpinėms – 1,4 mln. eurų“, – šią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo ministras. Anot G. Jakšto, sportininkų su negalia organizacijoms skirta 2 mln. eurų. Iš viso finansavimą gavo 66 federacijos.

Lietuvos gyventojai jau nuo šiandien gali pildyti paraišką ir vėliau pasiimti 726 eurus. Už šiuos pinigus jiems bus leista nusipirkti ir elektrinę viryklę. Visai neseniai viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų nugriaudėjo sprogimas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

Buriuotojai skundžiasi, kad Lietuvos uostuose bei uosteliuose nebetelpa jų laivai. Iš viso mūsų šalyje yra užregistruoti 27 000 laivų, o vietų jiems per visus pajūrio uostus – kiek daugiau nei tūkstantis. Tad buriuotojai priversti savo jachtas bei kitus laivus laikyti užsienyje ir taip rinkliava pildyti ne mūsų šalies, o Lenkijos ar Latvijos biudžetus. Palangos valdžia žada greitu metu pradėti tobulinti Šventosios uostą. Už 15 milijonų eurų ten nusidrieks nauji molai.

Jei ruošti slides žiemai lietuvių liaudies išmintis ragina vasarą, tuomet planuoti vasaros atostogas reikėtų šaltajam sezonui dar nepasibaigus. Tinkamiausias tam metas – vasario mėnuo – šis laikotarpis keliautojams dosnus palankiomis sąlygomis. Savarankiškas keliones planuoti padedanti informacinių kelionių paketų platforma patssaugidas.lt išskiria pagrindinius principus, kurie neleis išleisti pinigų vėjais ir užtikrins kokybišką poilsį pagal kiekvieno poreikius.

Seksualinės paslaugos už pinigus Lietuvoje yra draudžiamos. Tačiau menka paslaptis, kad jos vis tiek yra teikiamos – įvairiuose skelbimuose ar tinklapiuose galima rasti daugybę eskorto, intymių pažinčių ar erotinių masažų pasiūlymų. Ši sfera ir kasdienybė joje daugeliui yra nežinoma, mat kalbėti apie nelegaliai teikiamas paslaugas mažai kas išdrįsta. Vis tik šioje industrijoje jau nuo 2004 metų besisukanti lietuvė tv3.lt portalui sutiko papasakoti, kaip viskas atrodo iš tiesų.

Netrukus gyventojams bus pateiktos preliminarios deklaracijos ir jie galės deklaruoti savo pajamas, gautas per 2023 m. O tuomet laukti, kada Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sugrąžins jiems priklausančias mokesčių permokas. Tačiau daugybė gyventojų dar gali atsiimti pinigus ir už ankstesnius metus. Kaip skaičiuoja VMI, jiems priklauso ne vienas milijonas eurų. Iš viso 12,8 tūkst. Lietuvos gyventojų dar nepasiėmė jiems priklausančių 4,9 mln. eurų.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.

Penktadienį paskelbus, kad Nacionalinio stadiono projektą iš „BaltCap“ perima nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas tvirtina, kad projekto indeksavimo suma gali siekti apie 30 mln. eurų. Tačiau, pasak jo, kaina gali didėti dėl numatyto didesnio vietų skaičių stadione bei krepšinio arenos statybų. „Pagal tai, ką teigia meras, išvertus procentus, indeksavimo suma, nekalbu apie papildomų objektų atsiradimo kainą, galėtų būti apie 30 mln. eurų.

Pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pernai pasinaudojo rekordinis kino projektų skaičius – 101, penktadienį pranešė Lietuvos kino centras. Lengvatą gavo 70 nacionalinių, 14 užsienio ir 17 bendros gamybos kino projektų. 2022 metais iš viso finansuotas 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

Gyventojai norėtų greitesnių pašto paslaugų, tačiau už tai daugiau mokėti nesutiktų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikta apklausa. Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per dvi dienas, į Europos Sąjungos šalis – per 5 dienas. Tačiau už greitesnį jų pristatymą daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) nesutiktų, pranešė RRT. Daugiau nei pusė (58 proc.

Nacionalinio stadiono arba daugiafunkcinio komplekso Vilniuje statybų konkursą yra laimėjusi investicijų bendrovė „BaltCap“. Tačiau įtariama, kad iš jos atleistas Šarūnas Stepukonis pralošė milijonus eurų svetimų pinigų. Penktadienį paaiškėjo, kad „BaltCap“ pardavė projektą verslininko Arvydo Avulio vadovaujamai „Hanner“ grupei. Apie 160 mln.

Pernai Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 14 tūkstančių uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų. Kurti bendrovės pavadinimą yra dalykas rimtas, bet kai kurie naujų įmonių vadovai nusiteikę linksmai ir linkę smagiai pokštauti, skelbia Valstybinė kalbos inspekcija.

Siekdami sumažinti strateginę priklausomybę ir ištaisyti prekybos disbalansą, neturime kito pasirinkimo, kaip tik skatinti tiekimo grandinių diversifikaciją ir didinti ekonominį atsparumą, penktadienį Briuselyje vykstančioje diskusijoje teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Lietuva, susidūrusi su ekonomine prievarta, išmoko karčią istorinę pamoką.

Lietuvos geologijos tarnybai nuo penktadienio pradėjo vadovauti direktoriaus konkursą laimėjęs teisininkas Egidijus Viskontas. Jis šias pareigas eis penkerius metus, pranešė Aplinkos ministerija. „Tikiuosi, kad naujasis tarnybos vadovas įkvėps komandą toliau modernizuoti įstaigą, plačiau atverti aktualius geologinius duomenis gyventojų poreikiams, mokslui ir verslui.

„Luminor“ banko praėjusių metų grynasis pelnas pernai padidėjo 56 proc., iki 194,7 mln. eurų. Vien tik ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį „Luminor“ bankas uždirbo 51,7 mln. eurų ikimokestinio pelno, arba 10,7 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas, pasak banko, dėl Lietuvoje ir Latvijoje įvestų didesnių mokesčių buvo 59,3 proc. mažesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir sudarė 16,4 mln. eurų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) imasi strateginės reikšmės Krunos tilto rekonstrukcijos – sausio antroje pusėje paskelbtas darbų viešojo pirkimo konkursas, rekonstrukciją pradėti tikimasi pavasarį. Pagal LAKD sausio 24 dieną paskelbtą tarptautinio pirkimo konkursą, ieškomas rangovas tilto per Kruną rekonstrukcijai ir laikino tilto statybai automagistralės Vilnius–Kaunas 87 kilometre. Rekonstrukcijos pasiūlymus rangovai gali teikti iki vasario 27 dienos.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centrui Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ vadovaus Kimas Leanderssonas.  Jis pakeis pernai spalį bendrovę palikusį Marių Ivanauską.  K. Leanderssonas įmonei vadovaus nuo vasario 5 dienos, pranešė įmonė. Anot pranešimo, K. Leanderssonas paskutinius šešerius metus vadovavo technologijų kompanijos „Cognizant“ IT paslaugų centrui Rygoje, taip pat užėmė regioninio Baltijos šalių paslaugų centro vadovo poziciją.

Kanados bendrovės „Alimentation Couche-Tard“ valdomo degalinių tinklo „Circle K“ bendrovei Lietuvoje „Circle K Lietuva“ už klaidinančią degalų reklamą pagrįstai skirta maksimali – 100 tūkst. eurų bauda, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 31 dieną patenkino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skundą ir pakeitė pirmosios instancijos teismo 2022 metų gruodžio sprendimą, kuriuo bauda buvo sumažinta iki 50 tūkst. eurų.

JAV technologijų bendrovė „Apple“ ketvirtadienį pranešė pirmuoju gruodžio 30 d. pasibaigusiu ketvirčiu uždirbusi beveik 34 mlrd. JAV dolerių pelno – tam įtakos turėjo išmaniųjų telefonų „iPhone“ pardavimo apimtys. Keturis ketvirčius mažėjusios pajamos pagaliau 2 proc. išaugo ir pasiekė 119,6 mlrd. JAV dolerių. Kinijos segmente, apimančiame bendrovės „Apple“ veiklą Taivane ir Honkonge, JAV bendrovės pajamos sumažėjo maždaug 13 proc.

Vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių gynybos technologijų gamintojos „Anduril“ atstovais ir pristatė šalies planus stiprinti gynybos sektorių ir palankias sąlygas gynybos įmonėms kurtis Lietuvoje. „Gynybos sektoriaus augimas yra vienas iš prioritetų. Vystome savo gynybos pramonę ir kviečiame įmones iš NATO šalių plėstis į Lietuvą.

2023 m. Lietuvos banke buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 1289 vienetai padirbtų eurų – 873 banknotai ir 416 monetų. Pernai Lietuvoje rasta 6 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir per 1,5 karto daugiau monetų nei 2022 m. Padirbtų pinigų vertė sudarė 64,5 tūkst. eurų, iš jų monetomis – 819,5 euro. Per 2022 m. buvo rasti 1 073 vienetai padirbtų eurų – 822 banknotai ir 251 moneta.

 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis gynybos reikmėms siūlo skolintis iš gyventojų, pasiūlius priimtinas palūkanas.  „Jei pasiūlysime šešis procentus Lietuvos gyventojams, manau, daug žmonių atsiras, kas norės investuot į tas obligacijas“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.  Jo teigimu, šalies gyventojai turi sukaupę apie 15 mlrd.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė norėtų, kad Lietuvos intensyvus bendradarbiavimas su JAV kosmoso bendrove „SpaceX“ augtų ir tvirtėtų.  „Lietuvos įmonės jau dabar bendradarbiauja su šia kosmoso bendrove, „Starlink“ startavo Lietuvoje. Norime, kad šis intensyvus bendradarbiavimas nuolat augtų ir tvirtėtų.

 „Auga Tech“ sukurto biometanu ir elektra varomo traktoriaus, skirto dirbti dideliuose ūkiuose, „Auga M1“ konstrukcija patentuota Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Auga group“ netiesiogiai kontroliuojama bendrovė yra pateikusi paraiškas patentams gauti ir kitose strateginėse rinkose. „Auga Tech“ vertinimu, tai dar vienas svarbus žingsnis, siekiant pasauliniu mastu komercializuoti Lietuvoje išvystytą technologiją.