Patys gyventojai skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia mažiausiai 100 eurų. Taip pat žmonės atskleidžia, kada geriausia vykti į Lenkija, kad netektų stumdytis eilėse su kitais pirkėjais.
Kada geriausia vykti į Lenkiją?
„Suvalkuose apsipirkinėja labai daug lietuvių, nuvykus ten apsipirkti savaitgalį dažniau tenka išgirsti netgi ne lenkų kalbą, o lietuvių. Kartais tenka ir eilėse pasistumdyti.
Tačiau pagaliau radome būdą, kaip išvengti grūsčių. Įprastai sekmadieniais Lenkijoje parduotuvės nedirba, išskyrus paskutinįjį mėnesio sekmadienį. Taigi praėjusį savaitgalį apsilankę Lenkijoje nustebome, kad Suvalkų parduotuvėse neradome daugybės žmonių. Matyt, ne visi žino, kurį sekmadienį Lenkijoje dirba parduotuvės“, – pasakojo Rasa iš Kauno.
Ji nurodė, kad Lenkijoje dažniausiai stengiasi apsipirkti mėnesiui.
„Daugiausiai pinigų išleidžiame pieno produktams ir mėsai. Pavyzdžiui, vištienos filė kilogramas ten kainuoja 2,5 euro. Todėl mėsos perkame tiek, kiek telpa į šaldytuvą“, – juokavo moteris.
Tuo metu Jolanta iš Alytaus tikino radusi kitą būdą ramiai ir be eilių apsipirkti Lenkijoje.
„Geriausia vykti apsipirkti ryte, bet darbo dieną, tada parduotuvėse – mažiausiai žmonių“, – patarė moteris.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad daugiausiai žmonės išlaidauja mėnesio pradžioje, kuomet gauna atlyginimus.
„Taigi mėnesio pabaigoje parduotuvėse irgi galima sutikti mažiau žmonių. Dažniausiai Lenkijoje apsiperkame tam tikromis progomis, pavyzdžiui, prieš šventes.
Šiemet Velykos bus anksti, jau kovo pabaigoje. Todėl joms apsipirkti su šeima vyksime vasario pabaigoje, kai dar nebus ten didelių grūsčių. Juk prieš šventes parduotuvėse daug ne tik lietuvių, bet ir lenkų“, – pasakojo moteris.
Išlaidos Lenkijoje priklauso nuo sezono
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, apžvelgdama banko klientų išlaidas atsiskaitant mokėjimų kortelėmis, komentavo, kad išlaidų suma dažniausiai svyruoja priklausomai nuo metų sezono.
„Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebime, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais ir tai tikriausiai yra natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti“, – komentavo ekonomistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti ten apsipirkti.
„Tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro apie 1 proc. nuo bendros banko atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos.
O pati tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė. Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo metu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje“, – pastebėjo G. Ilekytė.
Išleido milijonus eurų
Ekonomistė skaičiavo, kad praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7–8 milijonų eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais beveik dvigubai daugiau – apie 14–15 milijonų eurų.
„Gruodį išlaidos siekė kiek daugiau nei 7 milijonus eurų. Didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį – degalams. Remiantis banko duomenimis, vidutinė vieno atsiskaitymo suma šiuo metu siekia apie 50 eurų“, – skaičiavo G. Ilekytė.
Anot jos, nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus.
„Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – patarė ekonomistė.
