Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją.
„Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.
Valymo įmonė ieško valytojų vaistinių patalpų valymui 5 ar 6 darbo dienų savaitei. Atlyginimą siūlo 100 eurų „ant popieriaus“!“ – rašė I. Ruginienė.
Tokias darbo sąlygas vadina darbuotojų išnaudojimu
I. Ruginienei detaliai išanalizavus darbo skelbime pateikiamą informaciją, pasak darbuotojų atstovės, klausimų sukėlė ne tik tai, kodėl darbdavys nekvalifikuoto darbo atlikimui ieško tik valytojos, o ne valytojo, bet ir tai, kaip darbuotojas sugebėtų per vieną valandą išvalyti visas patalpas.
„Jei turėtumėme omenyje, kad net ir mažiausia mūsų įsivaizduojama ar lankytina vaistinė turi dar nemažai nematomų patalpų, tokių kaip sanitarinis mazgas, sandėlis ir kt., sunku įsivaizduoti, kad tokias patalpas su pasiruošimu darbui įmanoma išvalyti per vieną valandą.
Bet tiek to, tarkim, valytoja kiekvieną dieną dirba tik po 1 valandą, tai reikštų mažiausiai 20 valandų per mėnesį (dirbant 5 d.d.)“, – rašė darbuotojų atstovė.
I. Ruginienė taip pat priminė, kad Lietuvoje minimali alga šiais metais už pilną darbo krūvį (160 val. per mėnesį) siekia 924 eurus, o minimalus atlygis už 1 valandą – 5,65 euro.
Tad darbo skelbime, pasak jos, pateikta informacija kelia įtarimų, ar darbdavys laikosi visų nustatytų reikalavimų, koks minimalus atlygis turi būti mokamas už nekvalifikuoto darbo atlikimą.
„Mano pateiktuose skelbimuose, jei imtumėme minimalų darbo valandų skaičių per mėnesį (20 valandų), siūloma kaina už valandą išeina 5 eurai „ant popieriaus“.
Jei manytume, kad šis darbdavys nepažeidinėja įstatymo ir visgi už darbą moka minimalų nustatytą valandinį tarifą, tuomet reikštų, kad valytoja/as vaistinę turi išvalyti per apytiksliai 50 minučių“, – sakė ji.
I. Ruginienė sako, tokių skelbimų viešojoje erdvėje yra ir daugiau, o išvados, pamačius tokią realybę darbo rinkoje, kyla įvairios.
„1. Ar adekvatu vienos vaistinės išvalymui su visoms priklausančioms patalpoms skirti 50 minučių? Greičiausiai, darbuotojas užtruks ilgiau, bet akivaizdu, kad jam nebus už tai sumokėta.
2. Eidamas kiekvieną dieną į darbą darbuotojas už gana didelį plotą ir sunkų darbą uždirbs į rankas tik 4,55 eurų per dieną.
3. Šis atvejis yra akivaizdus atsakymas, kodėl darbuotojai nenori dirbti tam tikruose sektoriuose.
4. Kol darbdaviai ras darbuotojų, sutinkančių dirbti tokiomis sąlygomis, tol nebus jokio progreso nei ekonominėje, nei socialinėje srityje.
Tokius darbuotojų išnaudojimo atvejus gali užkardyti tik viešumas“, – reziumavo I. Ruginienė.
Vidutinis darbo užmokestis perkopė 2 tūkst. eurų
Valstybės duomenų agentūros informacija rodo, kad penai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (iki mokesčių) padidėjo 12,6 proc., arba 225 eurų ir siekė 2 014 eurų.
vidutinis mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius siekė 1249,1 euro – 11,4 proc. arba 128 eurais daugiau.
Dėl pernai vis dar aukštos infliacijos realusis darbo užmokestis per metus didėjo 2,1 proc. – vartotojų kainų indeksas pernai siekė 9,1 procento.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis ir kitos priežastys.
Pernai atlyginimas iki mokesčių sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis augo 13 proc. iki 2116,4 euro, o privačiame sektoriuje padidėjo 12 proc. iki 1973,8 euro.
Atlyginimas iki mokesčių didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose. Didžiausią algą gavo informacijos ir ryšių (apie 3684 eurus, finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 3349,3 euro).
Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (apie 1354,6 euro), nekilnojamojo turto operacijų (apie 1587,2 euro), kito aptarnavimo veiklos (apie 1604 eurus) įmonių darbuotojai.
