Lietuvos verslas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina verslus bendradarbiauti su valstybės institucijomis, aktyviau įsitraukti į krašto gynybos sistemą ir imtis lyderystės įvedant gynybos mokestį. „Visuotinumas yra vienas iš labai svarbių atgrasymo ramsčių“, – diskusijoje Seime ketvirtadienį kalbėjo NGSK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Per savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,05 proc., o dyzelino kaina 0,9 proc. sumažėjo, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak LEA, Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – jos kilo 0,2 proc., o dyzelino kainos 0,7 proc. sumažėjo. Lietuvoje degalai vėl yra pigiausi Baltijos šalyse. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,5 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc.

Prisitaikymui prie klimato kaitos skirta daugiau kaip 99 mln. eurų. Už šias lėšas planuojama mažinti potvynių riziką bei jų sukeliamą žalą, didinti Baltijos jūros kranto atsparumą, plėsti hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, įsigyti daugiafunkcinį laivą taršos grėsmėms valdyti. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022–2030 metų pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad Konstitucinio teismo (KT) sprendimas dėl Pensijų kaupimo įstatymo įneša aiškumą. Pasak jo, įstatymo reguliavimas turės būti keičiamas, tačiau dar reikia įsigilinti į KT vertinimą bei koncentruotis į apibrėžimą, kas būtų laikytina svarbiomis aplinkybėmis norint išsiimti sukauptas lėšas. „Gerai, kad turime tam tikrą aiškumą.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus išaiškinimą dėl galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartis gyventojų pasitikėjimas šia sistema turėtų padidėti.

Lenkijos ūkininkai baigė praėjusį pentadienį pradėtą protestą pasienyje su Lietuva – kelyje transporto priemonės nebetikrinamos, BNS pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas.  „Tokia ta žinutė, kad pasibaigė ten akcija“, – BNS sakė Giedrius Mišutis.   Pasak protesto organizatorių, jis turėjo trukti savaitę.  Anot G. Mišučio, beveik savaitę vykusios akcijos metu Lietuvos pasienyje jokių problemų nebuvo.

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dabartinė tvarka, kai pensijai kauptų pinigų negalima atsiimti, pavyzdžiui, net mirtinai sergant, prieštarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, įstatymas turi numatyti atvejus, kada tai būtų galima padaryti nelaukiant pensinio amžiaus. Už pensijų politiką atsakinga Socialinės apsaugos ministerija. Surengtoje spaudos konferencijoje jai vadovaujanti Monika Navickienė pakomentavo nutarimą.

Konstituciniam teismui (KT) nusprendus, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją, opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojanti antrosios pensijų pakopos sistema yra ydinga, o pokyčiai joje – būtini. „Gyvenimas parodė, kad automatinis arba prievartinis žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Galų gale visi mato, kad net ilgai kaupus gaunama vos 2–4 proc.

Vizito JAV metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su technologijų bendrovių „EPAM Systems“ bei IBM atstovais ir aptarė tolesnius šių įmonių planus Lietuvoje, praneša ministerija. „Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus stiprinimas yra vienas iš mūsų prioritetų.

Konstitucinio teismo (KT) sprendimas, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją patvirtina šalies vadovo poziciją, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, žmonės turi teisę į pensijų fonduose sukauptas lėšas, nes tai sietina su nuosavybes teise.

Ketvirtadienį ties Molėtais pradėtas A14 kelio atkarpos tarp Molėtų ir Utenos remontas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad darbai 30 kilometrų atkarpoje turėtų būti baigti iki Kalėdų. „Pradedame realius darbus maždaug 30 kilometrų atkarpoje, Utenos mieste 2 kilometrai bus pabaigti šiemet, vasaros pabaigoje link rudens. Ši dalis turėtų būti pabaigta ir atidaryta iki maždaug Kalėdų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) į elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) įkėlus didžiąją dalį duomenų, deklaracijas jau pateikė 667 tūkst. gyventojų – mažiau nei pusė potencialių deklaruotojų.   VMI Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė BNS pranešė, kad deklaracijas šiemet privalo pateikti 831 tūkst. gyventojų, tačiau realiai deklaruojančiųjų būna apie 1,5-1,6 mln. Iš jau pateikusiųjų deklaracijas 75 proc. to daryti neprivalėjo.

Vykdami apsipirkti kasdienių pirkinių lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai jau įprato nepraleisti galimybės pasinaudoti juokingų kainų pasiūlymais ir taip reikšmingai sutaupyti. Vasario „Anekdotas, o ne kaina“ duomenys rodo, kad trumpiausią metų mėnesį specialūs pasiūlymai pirkėjams padėjo sutaupyti apie 1,1 mln. eurų. Šias pastangas – padėti pirkėjams sutaupyti – patvirtina ir naujausi kainas stebinčio nepriklausomo portalo „Pricer.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Klaipėdos grupės Vakarų laivų gamykla (VLG) valdoma Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) Norvegijos įmonės „Torghatten Nord“ užsakymu statys elektrinį keltą. Įmonės pasirašė tai numatančią sutartį, tačiau jos vertės statykla neatskleidžia.  VBLS direktoriaus Vitalijaus Frolovo teigimu, laivyba pasauliniu mastu sukuria apie 2-3 proc. visų anglies dvideginio emisijų, todėl tikėtina, kad ateityje elektrinių laivų rinka tik augs.

Paprastai, jeigu žmogus nieko nedaro, pinigų iš jo niekas nepaima. Su pensijų kaupimu yra kitaip. Į jį žmogus įtraukiamas net jei nieko nedaro ir nežino. Tokiu atveju iki pat pensijos dalis jo atlyginimo yra nuskaičiuojama, o kaupimo nutraukti ir savo pinigų anksčiau pasiimti negalima net mirtinai susirgus. Trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad keičiasi draudimo tręšti žemę tręšiamais produktais laikotarpis. Nuo šiol tręšiamaisiais produktais laukus draudžiama tręšti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Ministerija pažymi, kad anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, trečiadienį pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų ...

Trečiadienį stovėdamas kamštyje čekas užfiksavo vilkiku gabenamą naują Vilniaus troleibusą. Nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs vyras atkreipė lietuvių dėmesį – ar troleibusas jau keliauja į Vilnių? Kad tai naujas Vilnius troleibusas, abejonių nekyla: jis nudažytas raudona spalva, o troleibuso šone puikuojasi miesto simbolis – Gedimino pilies bokštas.  Troleibusas kelyje, bet kol kas ne į Vilnių.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ planuoja investuoti apie 50 mln. eurų į naujus sūrių gamybinius pajėgumus Latvijoje, Bauskėje, grupei priklausančios įmonės „Baltic Dairy Board“ teritorijoje. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų, planuojamos naujos darbo vietos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Projektas finansuojamas nuosavomis ir „Citadele“ banko skolintomis lėšomis.

Nuo 2025-ųjų nustos prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais – tai paskutinės Velykos, kai pirkėjai jų ras tinklo parduotuvių lentynose, praneša bendrovė. Jos duomenimis, kelis pastaruosius metus Velykoms pirkėjai ir taip kur kas dažniau renkasi vadinamųjų laimingų vištų, laikomų ant kraiko, kiaušinius. Šiuo metu iš „Maximos“ parduotuvių prekes gyventojams pristatančioje „Barboroje“ įprasti pigiausi kiaušiniai įkainoti 1,75 euro už 10 vnt.

Nuo kovo 7 d. visoje Lietuvoje jau galima tręšti žemę tręšiamaisiais produktais, praneša Žemės ūkio ministerija. Pasak jos pranešimo, anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, kovo 6 d. pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše numatyta, kad tręšiamaisiais produktais laukus dra...

Ketvirtadienį Klaipėdoje atidaromas naujas „Norfos“ prekybos centras. Tai aštuntoji „Norfa“ Klaipėdoje. Tilžės g. 58 įsikūrusioje XL formato parduotuvėje veiks 8 savitarnos ir 2 įprastinės kasos. „Norfos“ prekybos salės plotas sieks apie 1,2 tūkst. kv. metrų. Į parduotuvę investuota 2,5 mln. eurų, joje dirbs 23 darbuotojai. Prekybos centre taip pat įsikurs „N“ vaistinė. Šalia prekybos centro veiks stovėjimo aikštelė, talpinanti daugiau nei 80 automobilių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viešėdama JAV susitiko su „Citco“ įmonių grupės atstovais ir aptarė naujas tendencijas finansų sektoriuje bei bendrovės veiklą ir planus. „Citco“ mūsų šalyje veikia jau daug metų. Tai viena iš finansų sektoriaus verslo sėkmės Lietuvoje istorijų. Šalies finansų sektorius nuosekliai auga – esame finansinių technologijų srities lyderiai regione.

Dvi šventės ir ilgasis savaitgalis dar prieš akis, tačiau „Iki“ malonių siurprizų jau apstu. Parduotuves jau nuspalvino įvairiausių spalvų tulpės ypač geromis kainomis, o konditerijos skyriuje lojalius klientus pasitinka 20 proc. nuolaidos „Su meile IKI“ pyragams bei tortams. Šviežutėliai konditerijos gaminiai svaigina ne tik skoniu, bet ir išvaizda – jų paruošta ir širdies formos, taip pat trispalvės gamos. Ir tai – tik dalis geriausių savaitgalio nuolaidų „Iki“, kurios siekia net 50 proc.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad diskusijos dėl mokesčių sistemos peržiūros nėra pasibaigusios ir esant aplinkybėms Seimas turės grįžti prie šio klausimo. Kaip dalis šios diskusijos, anot jos, gali būti ir svarstymas dėl tam tikrų mokestinių lengvatų panaikinimo ir iš to gautų lėšų skyrimo gynybai. „Yra pateikti projektai ir Seimas vienaip ar kitaip turėtų apsispręsti dėl jų. Nes jie nėra atmesti, nepriklausomai nuo to, kaip kam atrodo.

Tęsdamas geriausias švenčių tradicijas, žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ toliau rūpinasi savo pirkėjais, padėdamas taupiai apsipirkti artėjančioms Velykoms. Palyginti su kitais dviem didžiausiais Lietuvoje prekybos tinklais, įsigyti atrinktų kasdienio būtinumo prekių „Lidl“ – pigiausia, o tai padaryti čia pavyks neišleidžiant nė 20 Eur, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Ūkininkų atstovams užsimenant apie naują protestą dėl nesprendžiamos pieno kainų problemos, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nėra būdų sugrąžinti jo supirkimo kainų į 2022 metų lygį, kai jos bus rekordiškai aukštos. „Yra toks didelis pasiilgimas tų kainų, kurios buvo 2022 metais. Praėjusiais metais kainos stipriai nukrito, dabar jos stabilizavosi ir mažiausią kainą gauna tie, kurie turi labai mažus ūkius, kur vidurkis turbūt 2,5-3,5 karvės“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad Seimas galėtų panaikinti kai kurias mokesčių lengvatas ir papildomas biudžeto lėšas skirti gynybai.  „Taip pat ir gynybos mokesčio kontekste gali būti tinkamos aplinkybės svarstyti išplėstinių lengvatų panaikinimą ir tų lėšų panaudojimą gynybai finansuoti“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Parlamentarų siūlymai drausti rusiškų žemės produktų tranzitą per Lietuvą pažeistų Europos Sąjungos (ES) teisę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kol europinio sprendimo nėra priimta, tie kolegos, kurie tokius sprendimus teikia, turi suprasti, kad tokie pasiūlymai pažeidžia ES teisę, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė I. Šimonytė, komentuodama jos partijos kolegos, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus siūlymą uždrausti ir rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ir p...

Nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti protestus, sako sausį vykusios akcijos Vilniuje organizatorės, Lietuvos žemės ūkio tarybos, pirmininkas Ignas Hofmanas. „Yra tokia tikimybė – ir nemaža – kad galime grįžti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Hofmanas. „Nebūtinai gali būti Vilnius kaip taikinys“, – pridūrė jis. Ūkinininkų atstovo teigimu, ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno supirkimo kainų vis dar nesprendžiamas.

Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų atsisakymo sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais.

Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkė Estijos to paties verslo įmonė „OB Holding 1“ siekia, kad milijoninis investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo būtų nagrinėjamas ne Lietuvos, o Estijos teisme.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą byloje dėl Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, nenumatančios galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.  KT taip pat vertins, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos.

Ketvirtadienį pradedama rekonstruoti apie 30 kilometrų magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpa tarp Utenos ir Molėtų. Tam skirtame renginyje planuojama simboliškai pašalinti pirmąją betoninę šio kelio plokštę.  Darbus už 61 mln. eurų (su PVM) atliks konkursą laimėjusi ir sausio pabaigoje sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar „Via Lietuva“) pasirašiusi Panevėžio kelių statybos įmonė HISK.

Norėdami išlaikyti esamus ar pritraukti naujų darbuotojų darbdaviai paprastai turi mokėti konkurencingus atlyginimus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems pigiau yra atsivežti užsieniečių, nei daugiau mokėti lietuviams. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Nors šiuo metu bedarbių turime net 166 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų.

Paprastai įsigiję nekokybišką prekę, ją grąžiname pardavėjui ir tikimės atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pardavėjai ne visada skuba juos atiduoti. Vietoje pinigų jie primygtinai siūlo kitą prekę. Nekokybišką telefoną įsigijęs vilnietis ilgai ginčijosi su parduotuvės vadovu, kol galiausiai atgavo pinigus. Šioje situacijoje jam nepadėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ji tikino, kad pasikeitę įstatymai leidžia pardavėjui vietoje pinigų pasiūlyti kitą prekę.

Daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo problema gali būti išspręsta iki pasėlių deklaravimo pradžios balandį, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Taip jis kalbėjo kitą savaitę Europos Parlamentui (EP) ketinant svarstyti Europos Komisijos (EK) parengtą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, be kita ko, peržiūrintį reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.  „Realu, kalbėjomės su europarlamentarais, palaikymą kaip ir turime.

Dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ palieka technikos direktorius Andrius Dagys. Jis buvo vienas pagrindinių valstybės įmonės vadovybės žmonių, atsakingų už magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) įgyvendinimą, skelbia portals „15min“.  Šis pasitraukimas susijęs su „Amber Grid“ purtančiu rusiškų detalių ir galimų dokumentų klastočių skandalu. Pats A. Dagys pasitraukimo priežasčių nekomentavo.

Šarūnui Stepukoniui iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pasisavinus ir pralošus apie 40 mln. eurų, Finansų ministerijos atstovė teigia, jog tai, ar investicijų fondai reguliuojami tinkamai, bus aišku atlikus teisėsaugos tyrimą. Ministerijos Finansų rinkų politikos departamento patarėja Vilija Petronienė sako, kad investicijų fondams šiuo metu yra taikomas europinis reguliavimas.

Viršutinių drabužių siuvimu užsiimanti „Kauno Baltija“ bankrutuoja ir ketina atleisti visus savo darbuotojus. Apie 115 darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnyba informuota kovo 4 d. „Sodros“ duomenimis, nuo 1993 m. Kaune veikianti bendrovė turi 82686,38 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2022 m. „Kauno Baltija“ gavo 2,84 mln. eurų pajamų, uždirbo 296 tūkst. eurų grynojo pelno.

Į investicijų bendrovės „BaltCap“ fondus investavusiems Lietuvos pensijų fondams praradus daugiau nei 3 mln. eurų, Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad gali atsirasti naujų iniciatyvų, kaip geriau apsaugoti žmonių pinigus pensijų fonduose.   „Jeigu turėsime sprendimus, artimiausiomis savaitėmis pasiūlysime, jeigu reikėtų pokyčių pensijų (kaupimo – BNS) reguliavime“, – Seimo Antikorupcijos komisijoje trečiadienį teigė S. Krėpšta.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas. Išsamiau apie tai – pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministerija siūlo gerokai sugriežtinti azartinių lošimų verslą – ji parengė įstatymo pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones.  Finansų rinkų politikos departamento vyresniosios patarėjos Vilijos Petronienės teigimu, siūloma, kad lošimų organizatoriai privalėtų taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat sugriežtinti priemones, kurios atgrasytų įmones nuo pažeidimų.

Atleidžiami visi bankrutuojančios viršutinių drabužių siuvimo įmonės „Kauno Baltija“ darbuotojai.    Apie 115 darbuotojų atleidimą įmonė Užimtumo tarnybai pranešė kovo 4-ąją. „Verslo žinios“ vasarį skelbė, kad žinomiems prekių ženklams siuvusi „Kauno Baltija“ bankrutuoja.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad reaguodama į gautą informaciją apie galimai Rusijos per Baltijos jūros uostus realizuojamus iš okupuotų Ukrainos teritorijų nusavintus grūdus, skubiai ėmėsi priemonių griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. „Planuojame visapusišką į Lietuvą iš padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų tikrinimą, įskaitant grūdų kilmės tyrimą.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pranešė pradedanti reklaminių įrenginių, kurių leidimai yra pasibaigę, demontavimą miesto centrinėje dalyje. Savivaldybės skaičiavimu, šiuo metu mieste yra keli šimtai reklaminių įrenginių, neturinčių galiojančio leidimo.

Aplinkos ministerija siūlo griežtinti įmonių, atliekomis tešiančių aplinką, atsakomybę – jei tam bus pritarta, bus konfiskuojamas bet koks turtas, naudojamas tokiai veiklai.    Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, tokias Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas Ministrų kabinetas svarstys kitą savaitę, po to jos bus teikiamos Seimui.      „Pagrindinis dėmesys skiriamas juridinių asmenų atsakomybės peržiūrai.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad maisto atliekų rūšiavimui skirtas priemones sostinės gyventojams bus papildomai dalijamos mobiliuose punktuose šalia verslo centrų, turgaviečių bei Kaziuko mugės metu. „Dalis gyventojų dėl darbo specifikos ar kitų aplinkybių neturi galimybių rūšiavimui skirtų priemonių atsiimti darbo metu savivaldybėje ar seniūnijose.

Rusijos kapitalo bendrovei „Svetofor“ priklausantis prekybos tinklas „Mere“, kaip skelbiama jų puslapyje, Lietuvoje turi 26 parduotuves ir po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą toliau tęsia veiklą. Ekspertų teigimu, įmonės tęstinumą lemia nekonkurencinga lietuviška rinka ir veiklos sankcionavimo trūkumas.

Ieškoma naujo Turto banko vadovo – Finansų ministerija trečiadienį paskelbė šių pareigų konkursą.  Naujo vadovo ieškoma po to, kai Mindaugas Sinkevičius pernai rudenį paliko postą ir pradėjo vadovauti Vilniaus Šeškinės poliklinikai. Bankui jis vadovavo nuo 2018-ųjų.   „Įmonei keliami profesionalumo, modernumo bei skaidrumo reikalavimai, siekiame, kad ji teiktų aukštos kokybės valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas.