Trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.
Teismo vertinimu, įstatymas turėtų numatyti išimtinius atvejus, kad žmonės galėtų atsiimti savo sukauptus pinigus ir nesulaukę pensinio amžiaus.
Įgyvendindamas šį Konstitucinio Teismo nutarimą Seimas anksčiau ar vėliau turės pakeisti įstatymą ir numatyti konkrečius atvejus ar aplinkybes, kuriomis gyventojai galėtų pasiimti savo pinigus anksčiau laiko.
Riboja nuosavybės teisę
KT nutarimu, Konstitucijai ir teisei į nuosavybę prieštarauja tai, kad įstatymas nenumato jokių išimčių, kada būtų galima nutraukti kaupimo sutartį ir pasiimti sukauptus pinigus.
„Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių“, – nurodo teismas.
Jis pažymėjo, kad, ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų.
Ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu, apribojimai turi būti būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, konstitucines vertybes, visuomenei būtinus tikslus, turi būti paisoma proporcingumo principo.
„Nors pensijų fonduose kaupiamos senatvės pensijoms skirtos lėšos negali būti tapatinamos su pačia kaupiamąja pensija (mokėtinomis išmokomis), <...> asmens teisė į šiuose fonduose jau sukauptas lėšas yra sietina su jo nuosavybės teisių apsauga, šios teisės turtiniai aspektai ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį“, – paaiškino teismas.
Jo nutarimu, pensijų kaupimo fonduose teisinis reguliavimas negali būti toks, kad siekiant užtikrinti išmokų mokėjimą, tuo pačiu būtų neproporcingai apribotos kaupiančiojo nuosavybės teisės į sukauptą turtą, nenumatant jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva.
KT teisėjų nuomone, įstatyme turi būti nustatyti kaupimo fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.
„Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“, – paskelbė KT.
Šiuo metu pensijų kaupimo sutartis yra sudarę 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Pensijų fonduose jų sukaupto turto suma siekia 7,1 mlrd. eurų.
Taigi vienas gyventojas yra sukaupęs turto, kurio vidutinė vertė siekia 5071 eurą.
Nuo metų pradžios vėl įtraukė tūkstančius gyventojų
Šių metų pradžioje „Sodros“ siųstus pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59 745 gyventojai. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje.
Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Kiekvienas žmogus, įvertinęs savo finansinę situaciją ir lūkesčius, turi pats apsispręsti, ar dalyvauti kaupime. Apsisprendimui skiriamas pusmetis.
Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.
Dalyvauti ar nedalyvauti kaupime galima pasirinkti iki birželio 30 d. Praleidus šį terminą ir neatsisakius pensijų kaupimo, galimybės iš jo pasitraukti nėra.
Gavusieji „Sodros“ pranešimą turi tris pasirinkimo variantus:
- nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas;
- sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove;
- iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
Atsisakymo procesas ypač greitas. Įtrauktieji į pensijų kaupimą žmonės savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje mato prašymą. Prašymas yra beveik užpildytas, žmogui tereikia paspausti mygtuką ir atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Paspaudus mygtuką, prašymas dingsta iš asmeninės paskyros, o žmogui siunčiama automatinė žinutė patvirtinantį jo atsisakymą.
Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti tie gyventojai, kurie 2021 m. nepanoro tapti kaupimo dalyviais.
Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.
Kiek pinigų nuskaičiuoja
Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) bus pervesta iš valstybės biudžeto arba visų mokesčių mokėtojų sumokėtų pinigų.
Pavyzdžiui, kaupiantysis uždirba 1000 eurų neatskaičius mokesčių kas mėnesį. 2024 metais jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų (1 000 x 3 proc. = 30 eurų). Iš valstybės biudžeto lėšų už jį į pensijų fondą bus pervedama dar 27,04 euro (1 802,40 Eur x 1,5 proc. = 27,04 Eur). Bendra įmoka pensijų kaupimui sieks 57,04 euro per mėnesį.
Gyventojai moka antros pakopos pensijų kaupimo įmokas nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis.
Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.
Gyventojai gali laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką.
