Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Nors šiuo metu bedarbių turime net 166 tūkst.
Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų. Dažniausiai – transporto ar statybų įmonėse.
Teoriškai, užsieniečiams turėtų būti mokamos ne mažesnės algos, nei lietuviams. Tačiau, kiek iš tikrųjų mokama, niekas nežino, nes net netikrina.
Reikalavimas yra, bet net netikrina, ar jo laikosi
Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbdavys privalo pranešti per „Sodros“ informacinę sistemą apie visus įdarbinamus užsieniečius.
Pasak ministerijos, Darbo kodeksas numato vienodus reikalavimus lietuviams ir Lietuvoje įdarbintiems ES piliečiams dėl darbo užmokesčio mokėjimo.
Tuo metu trečiųjų šalių piliečiams (pvz., baltarusiams ar ukrainiečiams) įstatyme numatyti specialieji reikalavimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo.
Pavyzdžiui, auštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų, atvykusių iš tokių šalių, atlyginimas negali būti mažesnis nei 1,2 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) Lietuvoje.
Kitų darbuotojų iš trečiųjų šalių algos negali būti mažesnės už lietuvių, dirbančių tą patį darbą tam pačiam darbdaviui. O, jei lietuvių nėra, užsieniečiams turi būti mokamas VDU.
Galiausiai, užsieniečiams, dirbantiems pagal laikinojo darbo sutartį, turi būti mokamas VDU, o tarp siuntimų – ne mažiau, nei minimalioji mėnesinė alga (MMA).
Paprastai kalbant, bent jau teoriškai, Lietuvoje įdarbintiems užsieniečiams negali būti mokamos mažesnės algos nei lietuviams.
Vis dėlto praktiškai niekas nežino ir realiai nekontroliuoja, kokios algos jiems iš tiesų mokamos.
Tiesa, tuo turėtų užsiimti Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasak ministerijos, ši institucija pernai tikrino tik, kokias algas užsieniečiams moka laikino įdarbinimo įmonės. Esą joms buvo skirta ir baudų. Tačiau, kiek tiksliai patikrinimų ar nubaustųjų būta, neaišku.
Pasak ministerijos, tik šiemet VDI vykdys nelegalaus darbo kontrolės tikslinius planinius patikrinimus, „skiriant akcentą trečiųjų šalių piliečiams“ mokamam darbo užmokesčiui. Vėlgi, kodėl to nebuvo daroma jau pernai, nežinoma.
Patikimi šaltiniai portalui tv3.lt atskleidė, kad paprastai darbuotojams iš trečiųjų šalių mokamas apie 20 proc. mažesnis atlyginimas nei lietuviams (jeigu apskritai mokamas oficialus atlyginimas).
Grėsmė – ne tik nesumokami mokesčiai
Kaip teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė (LPSK) Inga Ruginienė, jos vadovaujama organizacija visada pasisakė prieš darbuotojų išnaudojimą.
„Mūsų piliečiai vis mažiau leidžiasi išnaudojami, jų dažnai nemotyvuoja net ir padoresnės algos, jeigu tik darbo sąlygos yra labai prastos ar dideli darbo krūviai. Todėl mūsų darbdaviai mielai naudojasi trečiųjų šalių piliečių paslaugomis“, – komentavo pirmininkė.
Ji pripažino, kad valstybės institucijų pajėgų ir politinės valios nepakanka sukontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų reikalavimų.
„Ten, kur darbuotojai susibūrę į profesines sąjungas, situacija neaplyginimai geresnė. Tačiau ten, kur jų nėra, trečiųjų šalių piliečiai neinformuojami apie jų teises darbe.
Mes nuolat susiduriame su darbuotojų teisių pažeidimais: nuo mažesnių algų ir apskritai atlyginimo nesumokėjimo iki tokių situacijų, kai paaiškėja, kad darbuotojai net nebuvo oficialiai įdarbinti“, – pasakojo I. Ruginienė.
Jos įsitikinimu, dėl tokios situacijos laimi tik taip veikiantys verslai, kuriems viena kita bauda yra gerokai mažesnė nei atnešama naudos.
„O nukenčia visi kiti: ne tik vietiniai darbuotojai, kurių atlyginimai nekyla taip sparčiai, nes darbdaviai randa, kas dirba pigiau, bet ir visa valstybė“, – įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, mažesni ar net visai oficialiai nemokami atlyginimai ir dėl to nesumokami mokesčiai į biudžetą – tai tik viena medalio pusė.
Kita – papildomos išlaidos dėl išaugusių valstybės institucijų darbo krūvių: VDI (skundai, darbo ginčai, patikrinimai), Migracijos departamentas (leidimai laikinai gyventi ir pan.), pagaliau – Valstybės saugumo departamentas (patikros dėl grėsmės valstybės saugumui).
„O kur dar visa nematoma pusė – darbuotojų iš trečiųjų šalių integracija? Juk darbdaviai, panaudoję darbuotojus, juos tiesiog išmeta, o kur jie po to pasideda, niekas nekontroliuoja. Negrįžę namo ir Lietuvoje neintegruojami migrantai ilgainiui gali sukelti nemažai problemų, kurioms suvaldyti reiks ir didesnių policijos pajėgų“, – svarstė I. Ruginienė.
Atvyko ne tik baltarusių ar ukrainiečių
Užimtumo tarnybos duomenimis, per metus Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst.
Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkst.
ES piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. ir dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.
Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai – beveik 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (30,5 tūkst.).
Dirbančių ukrainiečių pagausėjo iki 44,8 tūkst. (pernai – 32,7 tūkst.), uzbekų – 6,6 tūkst. (1,8 tūkst.), kirgizų – 5,6 tūkst. (2,5 tūkst.), tadžikų – 4,6 tūkst.
Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas.
Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (prieš metus – 66,7 tūkst.) ir daugiau nei pusė atvykusių iš ES šalių (5,3 tūkst.).
„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš trečiųjų šalių. Daugiausiai užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių darbo jėga sutelkta transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse.
Čia dirba daugiau nei pusė atvykėlių – 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje – 22 tūkst., apdirbamosios gamybos – 12,9 tūkst.
