Lietuvos verslas

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ne tik prie valstybės institucijų ar įmonių, bet ir prie daugiabučių ir privačių namų turi būti iškeltos valstybinės Lietuvos vėliavos. To nepadariusiems grės baudos. Vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, pagamintos iš specialios medžiagos ir negali būti nublukusios. Pardavėjai įvardijo, kiek tokios vėliavos kainuoja ir kiek įprastai joms išleidžia lietuviai.

Gyventojai jau ėmė planuoti vasaros atostogas. Joms žmonės žada skirti skirtingas sumas pinigų. Vieni šeimos atostogoms tikisi išleisti kelis šimtus o kiti – kelis tūkstančius eurų. Tuo metu kelionių organizatoriai skaičiuoja, kad gyventojai atostogoms netaupo – renkasi vis brangesnes keliones. Anot jų, atostogoms žmonės šiais metais vidutiniškai išleis 900 eurų. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kur ketina vasarą atostogauti ir kiek planuoja išleisti pinigų.

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc.

Seimas sekmadienį nepritarė siūlymui nuo 2025 metų sugriežtinti kredito unijų veiklą. Po pateikimo už tokias pataisas balsavo 14 Seimo narių, prieš buvo 13 parlamentarų ir susilaikė 27 Seimo nariai. Kitu balsavimu projektas atmestas. Pataisas parengęs Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad jomis norėta pagerinti valdyseną šiose įstaigose, išskaidrinti vadovų rinkimų procesus.

Sąskaitos faktūros prašymas parduotuvėse iš pradžių gali pasirodyti nekaltas, tačiau šis dokumentas kartais yra naudojamas sukčiavimo tikslais, kai iš to neteisėtai pasipelno darbuotojas, įmonė ar jos savininkas. Į tv3.lt portalą kreipęsis skaitytojas Deividas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad vienas jo giminaitis nuolat visų prašo, jog pirkdami didesnius pirkinius, pvz., kompiuterį ar telefoną, prie kasos prašytų sąskaitos faktūros „ant“ jo įmonės.

Nuo kovo 8 dienos į Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolius“ lankytojai gali atvykti kartu su savo šunimis arba katėmis – prekybos ir pramogų centras tampa draugiškais augintiniams.

Šiomis savaitėmis daugelis gyventojų deklaruoja pajamas, mokesčius ir nori susigrąžinti mokesčių permokas. Tokiu gyventojų aktyvumu taip pat naudojasi ir sukčiai, pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos specialistų, sukčiai, prisidengdami VMI vardu, siunčia melagingus pranešimus ir siekia iš gyventojų išvilioti el. bankininkystės duomenis. Inspekcija kviečia būti budriais ir dalinasi patarimais, kaip atpažinti sukčių pranešimus.

Vengimas duoti apsipirkimo kvitų ir reikalavimas mokėti tik grynaisiais pinigais daugeliui iškart asocijuojasi su sukčiavimu. Taip pasirodė ir vienam klaipėdiečiui. Jis piktinosi, kad didžioji dalis parduotuvių viename prekybos ir pramogų centre neva slepia mokesčius, o atsakingos institucijos nieko nesiima. Vis tik pašnekovai atkreipė dėmesį, kad prašymas mokėti tik grynaisiais nėra nusikaltimas. O kasos kvitus duoti privalo ne visi.

Net 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad lietuviško turinio interneto svetainės ar elektroninės parduotuvės, kurių adrese naudojamas .lt aukščiausio lygio domenas, yra patikimiausios. Tai paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijai „Baltijos tyrimai“ 2023 m. lapkričio mėn. „KTU Domreg“ užsakymu atlikus Lietuvos gyventojų apklausą apie naudojimosi internetu įpročius. 19 proc. apklaustųjų mano, kad patikimiausios yra lietuviškos interneto svetainės ar el.

Būsto paskolas ketinantys imti gyventojai susirūpino savo kredito reitingais. Finansų specialistai paaiškino, kas jį lemia ir kur galima pasitikrinti. O bankų atstovai vardijo, ką būtina padaryti, prieš einant prašyti paskolos. Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva teiravosi, kur pasitikrinti savo kredito reitingą ir ar jo nežinant galima kreiptis į banką paskolos. „Ketinu imti būsto paskolą, tačiau išgirdau, kad prieš tai turiu susiskaičiuoti savo kredito reitingą.

Beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų teigia per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Remiantis tyrimo duomenimis, beveik kas antras (48 proc.

Lietuviai vis aktyviau imasi nuosavo verslo – per pirmuosius du šių metų mėnesius šalyje įsteigta 7 proc. daugiau naujų įmonių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo „Swedbank“ analizė. Remiantis „Swedbank“ analizės duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo įsteigtas rekordinis skaičius įmonių – daugiau kaip 15,5 tūkst. naujų juridinių vienetų. „Įsteigtų įmonių skaičius per 2023 metus, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 9 procentais.

Nusiplauti purvus ar dulkes nuo savo automobilio nuosavame ar daugiabučio kieme neatrodo kaip nusikaltimas. Vis tik tą daryti yra draudžiama dėl aplinkos taršos. Savivaldybių teigimu, transporto priemonių negalima plauti tam neskirtose vietose, vadinasi, leidžiama tik plovyklose. Net už plovimą tik su vandeniu galima gauti baudas iki 600 eurų, o už mašiną, blizginamą chemija, – iki 1200 eurų.

Aplinkos apsaugos departamentas įsigijo pirmąją įrangą automobilių taršai matuoti, patikrinimus žada pradėti vėliau pavasarį. „Patikrinimus ketiname pradėti pavasarį, nusistovėjus šiltesnei oro temperatūrai, kai turima įranga yra tikslesnė“, – BNS šią savaitę sakė departamento atstovė Renata Surovec. Pasak jos, pernai gruodį departamentas įsigijo taršos analizatorių komplektą – vienas skirtas dyzeliniu kuru varomiems automobiliams, kitas – benzinu ir dujomis varomiems automobiliams.

Kauno oro uoste planuojama statyti daugiau nei 900 vietų daugiaaukštę automobilių aikštelę. Lietuvos oro uostų teigimu, tikėtina, kad statybos bus pradėtos kitąmet. Šiuo metu ruošiamasi Kauno oro uosto plėtrai, visuomenei pristatomi aikštelės projektiniai sprendiniai.

Dalinę blokadą pasienyje su Lietuva organizavęs Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis teigia, kad per savaitę buvo patikrinta 14 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių, o detalią informaciją apie tai, kas juose buvo gabenama, žemdirbiai gaus po savaitės. „Protestą baigėme ketvirtadienį 10.30 val., per 7 dienas Lenkijos kontrolės institucijos patikrino 14 tūkst. vilkikų. Buvo sunkvežimių gabenusių grūdus, taip pat miltus ir grūdų rupinius.

Pastaraisiais metais spartus prekių ir paslaugų kainų augimas, paskatino gyventojus dažniau ieškoti įvairių nuolaidų ir akcijų. Kai kurie viliasi, kad nepaisant mažesnės kainos, jie vis tiek nusipirkti kokybiškas prekes ar paslaugas. Rinkodaros specialistų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni tikina, kad mokant pigiau kokybės nereikėtų tikėtis. Kiti vardija priežastis, kodėl pardavėjai taiko nuolaidas ir kodėl prekė ar paslauga visada turi būti kokybiška.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie savo siūlymą iš pensijų kaupimo fondų vieną kartą išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, meluoja. Pasak jo, šalies vadovo siūlyme nebuvo užsiminta apie išimtinius atvejus. „Tenka tik konstatuoti, kad jis (G. Nausėda – ELTA) meluoja.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje kovą siekia 7,07 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 5,35 proc. mažiau nei vasarį ir 9,3 proc. mažiau praėjusių metų kovą, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų kovą už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai: atitinkamai 6,01 ir 7,1 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina mažėjo Kaune – 8,25 proc.

2024 metams įsibėgėjus, gyventojai jau planuoja savo atostogas. O tą darant labai svarbu atkreipti dėmesį ir į šventines dienas, su kuriomis galima paatostogauti daugiau nei savaitę, pasiėmus vos porą laisvadienių. 2023 m. buvo trys ilgieji savaitgaliai, šiemet jų – net šeši. O pasiėmus po vieną laisvadienį iš viso būtų aštuoni. Du laisvadieniai – 9 dienos atostogų Du ilgieji savaitgaliai – Naujieji metai pirmadienį ir Lietuvos Valstybės atkūrimo diena penktadienį – jau praėjo.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Kyjive susitiko su Ukrainos Finansų ministru Serhiy Marchenko ir Ukrainos nacionalinio banko pirmininku Andriy Pyshnyy. Vizito metu, kuriame daug dėmesio buvo skirta Ukrainos atstatymui ir Lietuvos investicijoms šioje šalyje, ministrė pranešė, kad Lietuva skiria 5 milijonų eurų paramą Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui.

Keičiantis telefono numerių tvarkai, iki šiol gyventojų naudoto prefikso 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti įrašant 0. Tačiau besikeičiančios mobiliųjų telefonų numerių tvarkos – ne naujovė. Ekspertai pasakoja, kaip Lietuvoje keitėsi telefono numeriai bei kaip šie pokyčiai palengvino kasdienius procesus. „Naujoji telefono numerių rinkimo tvarka Lietuvoje įvedama ne pirmą kartą.

Kovo 8 d., penktadienį, Vilniuje prasidėjusi Kaziuko mugė subūrė prekeivius iš visos Lietuvos. Jie pasakoja, kad pirkėjų netrūksta, nors šie ir skundžiasi aukštomis kainomis. Be to, prekeiviai atskleidė, kada šį savaitgalį savo prekėms taikys nuolaidas. Ankstyvą penktadienio rytą apsilankius mugėje pirkėjų jau netrūko, nors dar ne visi pardavėjai buvo išsidėlioję prekes. Vieni pasakojo, kad į mugę atvyksta jau kelinti metai, kiti į Kaziuką apsižvalgyti atvyko pirmą kartą.

Po atliktų žvalgymų Kauno rajone esančio Pakarklės miško dalyje užsimota eksploatuoti karjerą – kasti smėlį ir žvyrą. Tokie verslininkų planai sukėlė ne tik šalia miško gyvenančios bendruomenės, bet ir mokslininkų, politikų, aplinkosaugos aktyvistų pasipiktinimą, mat, šis miškas – itin vertingas, jame vykdomi valstybei reikšmingi moksliniai tyrimai, jis ribojasi su saugomomis teritorijomis, tai ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos gyventojams svarbi rekreacijos vieta.

Sostinės gyventojai už vasario šildymą mokės apie 30 proc. mažiau nei už sausį bei 10 proc. mažiau nei prieš metus, penktadienį pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Vidutinė sąskaita už 50 kv. metrų ploto buto renovuotame daugiabutyje šildymą vasarį vidutiniškai sieks 45 eurus, o sename ir energetiškai neefektyviame name – 77 eurus. Pasak VŠT, mažesnes šildymo sąskaitas lėmė mažesnė vasario šilumos kaina, aukštesnė vidutinė oro temperatūra.

Kiekvieną mėnesį vis daugiau pensinio amžiaus sulaukia tų gyventojų, kurie pensiją kaupė papildomai antrosios pakopos pensijų fonduose. Darbinės karjeros metu jų alga buvo mažesnė, mat dalis jos buvo pervedama kaupimui. Tačiau dabar tokie gyventojai gauna priedus prie pensijų. Priklausomai nuo to, kiek laiko kaupė ir kiek algos pervedė į fondus, tokios papildomos išmokų prie įprastų senatvės pensijų siekia nuo 9,1 iki 348,09 euro.

Konstituciniam teismui (KT) išaiškinus, kad įstatyme įtvirtinta tvarka, neleidžianti žmonėms pasiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptų pinigų, prieštarauja Konstitucijai, socialdemokratai siūlo užtikrinti žmogaus teisę dėl svarbių priežasčių disponuoti jų sukauptomis lėšomis iš karto, nesukakus senatvės pensijos amžiui.

Vilniaus apylinkės teismas ketvirtadienį vakare atmetė logistikos bendrovės „Intermodal container service“ (ICS) skundą, kuriuo kompanija prašė iš LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ priteisti beveik 60 tūkst. Eur, esą susidariusių dėl „LTG Cargo“ atsisakymo vežti krovinius.

Nutraukus pensijų kaupimo sutartį anksčiau nei žmogui sukaks pensijos amžius, jam neturėtų būti išmokėtas valstybės įnašas, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, šios lėšos turėtų grįžti valstybei arba toliau likti žmogaus sąskaitoje fonde.  Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. „Lietuvoje kaupimą senatvės pensijai rėmė valstybė.

Vasarį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai nesiekus 1 procento, ekonomistai teigia, kad tokia infliacija vartotojus veikia pozityviai – didėja jų perkamoji galia. „Buvo lūkesčių tokių sausio mėnesį, kad gal bus metinė defliacija, bet aš sakyčiau, kad kol kas mes esam šiek tiek aukščiau nulio ir bus aukščiau nulio.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijai „European Energy“ žaliojo kuro gamyklą nusprendus statyti Akmenės rajone, ji turėtų būti statoma kitoje vietoje nei planuojama – už Naujosios Akmenės esančioje laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), sako rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.  Jo teigimu, tokią savivaldybės poziciją jos administracijos direktorė perdavė antradienį vykusiame „European Energy“ atstovų susitikime su vietos gyventojais.

Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių kiekį buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos atsigavimo ženklų taip pat nepastebėta, skelbia Registrų centras. „Nors šiemet vasaris ir turėjo 29 dienas, vis tiek tai yra trumpiausias iš visų metų mėnesių. Nepaisant to, nekilnojamojo turto objektų savininkų pasikeitimų įregistruota kiek daugiau nei sausį.

Klaipėdiečiai nuo šiol turės daugiau galimybių atsiskaityti už parkavimą mokamose miesto zonose, mat veiklą pradeda nauja programėlė vairuotojams „carOne“. „Naujos mobiliosios aplikacijos atėjimas į Klaipėdą suteikia klaipėdiečiams ir miesto svečiams dar vieną patogų įrankį atsiskaityti už parkavimą“, – pranešime spaudai teigė įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ nepavyko laimėti ginčo su Registrų centru (RC) dėl įšaldytų jos turimų 30 proc. Klaipėdos krovos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) akcijų.     Regionų administracinis teismas kovo 6 dieną atmetė „Belaruskalij“ skundą nutaręs, kad duomenys apie įšaldytas akcijas registre atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl jie negali būti laikomi klaidingais ir taisomi.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad labai tikėtina, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins birželio mėnesį. „Mano vertinimu birželis – tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus, pažymėjęs, kad reikia „būti laisvais priimti sprendimus kada jų reikia ir tokius, kokių reikia“. G. Šimkus sako, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins ne vieną kartą.

Finansų ministerija siūlo pluoštą priemonių, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų sektoriaus skaidrumą. Be to, siūlomos net milijoninės  baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus.  Ministerija parengė tai numatančias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pateikė jas derinti, penktadienį pranešė ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Niujorke atidarė penktąjį kartą organizuojamą Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumą (NALB). „Lietuvoje turime daugybę išsilavinusių ir aukštos kvalifikacijos talentų, taip pat investuotojams užtikriname palankią verslo aplinką ir esame atviri naujoms investicijoms, todėl jau ne pirmus metus organizuojamas NALB forumas tampa itin svarbia platforma tai pristatyti“, – pranešime spaudai teigė A. Armonaitė.

Kiekvieną mėnesį kiekvienas darbuotojas sumoka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – mažiausiai 64,5 euro – tam, kad už gydymo paslaugas papildomai mokėti neturėtų. Tačiau beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų sakosi per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidžia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys.

Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams gali kainuoti mažiau. Pasak bendrovės „Klaipėdos energija“, kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuos 7,10 ct be PVM – beveik 10 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą ir 4 proc. mažiau nei šį vasarį. Šildymo sąskaitų dydžiui didžiausią įtaką daro lauko oro temperatūra, teigia „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Lietuvos piliečiams išduodamų asmens dokumentų daugėja ketvirtus metus iš eilės, o bendras pernai išduotų pasų bei asmens tapatybės kortelių skaičius yra didžiausias nuo pat 2013-ųjų, rodo Migracijos departamento turima statistika. Kaip penktadienį pranešė departamentas, pernai Lietuvos piliečiams iš viso išduota per 750,7 tūkst. asmens dokumentų – beveik 391,8 tūkst. pasų ir apie 359 tūkst. asmens tapatybės kortelės. Daugiau asmens dokumentų buvo išduota tik 2013-aisiais – 854 tūkstančiai.

Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Bonava Lietuva“, Fabijoniškėse planuojanti imtis 11 mln. eurų vertės „Forest Gate“ daugiabučių statybų projekto, brandžiam ąžuolui išsaugoti biudžete skiria 1 mln. eurų, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Tam, kad teritorijoje išsaugotų medį, plėtotojai teko atsisakyti 20 automobilių stovėjimo vietų, tad sumažėjo sklypo užstatymo plotas, taip pat suprojektuota ir bus įrengta sudėtinga apsauginė konstrukcija šaknims.

Šiais metais Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesys bus sutelktas į prekybos, statybos, viešojo maitinimo sektorių įmones, prekiautojus automobiliais, inspektoriai taip pat atidžiai prižiūrės, ar įmonių lėšos nenaudojamos privatiems poreikiams tenkinti, ar sumoka mokesčius asmenys, užsiimantys komercine veikla elektroninėje erdvėje, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  „Prioritetu išlieka PVM atotrūkio mažinimas, siekis užkirsti kelią pelno arba su darbo santykiais susijusių mokesčių,...

Kauniečiai pastebėjo, kad Jonavos gatvėje, Neries upės pakrantėje, vyksta darbai, šlaitą lygina sunkioji technika, galimai iškirsta ir dalis medžių. Jie teiravosi, kas šiame sklype vykdo darbus ir kodėl leidžiama darkyti žaliąją miesto zoną. Registrų centro duomenimis, sklypas ant Neries kranto, kuriame atliekami darbai, šiuo metu priklauso Kauno tarybos nariui Šarūnui Matijošaičiui. Šį, kartu su žmona Rasa Matijošaitiene, jis įsigijo praėjusį rudenį.

Savaitgalį sostinėje šurmuliuojant Kaziuko mugėj, numatomi eismo ribojimai bei viešojo transporto eismo pakeitimai. Kaip nurodo Vilniaus savivaldybė, tradicinė pavasario mugė prasidės penktadienį, kovo 8 d. Jau nuo ketvirtadienio 11 val. iki kovo 11 d. 4 val. draudžiamas transporto eismas Gedimino pr. nuo Šventaragio iki Vilniaus g., išskyrus mugės transportą. Taip pat nuo ketvirtadienio 20 val. iki šeštadienio 8 val.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą bei pasibaigus COVID-19 pandemijai, infliacija, atrodo, didėjo žaibo greičiu: brango ne vien nekilnojamasis turtas, bet ir elementariausi maisto produktai. Tačiau 2024 m., panašu, bus atokvėpis visai Europai – Lietuvoje infliacija yra viena iš mažiausių ir nesiekia 2 proc. Portalas „EuroNews“ skelbia, kad 2024 m. sausio mėnesio duomenimis, metinė infliacija ES svyravo nuo 0,9 proc. iki 7,3  proc.

Žmonės skaičiuoja, kad kainos Lietuvoje nesustoja augti. Labiausiai gyventojus piktina būtinų prekių ir paslaugų kainų augimas – šių išlaidų jie negali atsisakyti. Vilnietis piktinosi, kad pabrango ir rinkliava už šiukšles. Tuo metu savivaldybė vardija, kas lėmė kainų augimą ir pridūrė, kad sąskaitas peržiūri kasmet. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Julius pasidalijo sąskaitomis už šiukšlių išvežimą. „Per metus atliekų tvarkymas pabrango daugiau nei 20 proc.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neatsako į klausimą, ar Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupė“ turi ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Tačiau, leidžia suprasti jis, visos įmonės, veikiančios Rusijoje, nėra nepriklausomos nuo Kremliaus režimo. „Visos Rusijoje veikiančios įmonės visiškai nėra apsaugotos nuo Rusijos įtakos: valdžios ar specialiųjų tarnybų. Turėti verslą Rusijoje reiškia didelę riziką.

Kovas ypatingas viso pasaulio moterims, nes būtent šį mėnesį švenčiamas jų indėlis į istoriją, kultūrą ir visuomenę. Aukščiausio lygmens vadoves ir vadovus bei įvairių sričių ekspertes ir ekspertus vienijanti asociacija „Lyderė“ šia proga jau antrus metus iš eilės rengia apdovanojimus, kurių metu bus pagerbti asmenys, reikšmingai prisidėję prie visuomenės be stereotipų kūrimo. Renginio transliaciją stebėkite straipsnio pradžioje.

Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UNESCO paskelbtas tyrimas.