Savivaldybių teigimu, transporto priemonių negalima plauti tam neskirtose vietose, vadinasi, leidžiama tik plovyklose.
Net už plovimą tik su vandeniu galima gauti baudas iki 600 eurų, o už mašiną, blizginamą chemija, – iki 1200 eurų.
Pastebėję šį pažeidimą gyventojai yra raginami įspėti asmenį, kad plauti mašiną yra draudžiama. Jei pastarasis nereaguoja, tada – pranešti atsakingoms tarnyboms.
Ko ir kur negalima plauti?
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos informavo, kad transporto priemonių plovimo draudimą nustato savivaldybių patvirtintos taisyklės.
Kaip nurodė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas, transporto priemonių gyventojams negalima plauti tam nenumatytose vietose.
Paklausus, jei daugiabučių kieme mašinų plauti negalima, ar tą leidžiama daryti nuosavuose kiemuose, pašnekovas atsakė, kad tvarkymo ir švaros taisyklės galioja visoje Vilniaus savivaldybės teritorijoje.
Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis įvardijo, kad asmenims draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose.
Taip pat draudžiama purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus.
Anot jo, šios taisyklės galioja tiek bendrojo naudojimo, tiek privačiuose žemės sklypuose, o reikalavimai taikomi ir fiziniams, ir juridiniams asmenims.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėja Rita Mikluševičiūtė paantrino, kad Klaipėdos miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama plauti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas, eismui ne keliais skirtas transporto priemones ir priekabas.
Kas gresia?
Anot aplinkosaugininkų, jei automobilis yra plaunamas toje savivaldybėje, kur yra numatytas draudimas jį plauti ne tam skirtoje vietoje, tai pažeidimu laikomi ir tie atvejai, kai transporto priemonė plaunama naudojant vien tik vandenį.
Savivaldybių atstovai įvardijo, kad šių tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Šis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Aplinkos apsaugos departamentas atkreipė dėmesį, kad automobilio plovimas yra priskiriamas transporto priemonių techninei priežiūrai. Tad, jeigu asmuo teikia techninės apžiūros, remonto paslaugas, jis turi laikytis įvairių teisės aktų.
Vis tik, jei fiziniai asmenys atlieka tik savo transporto priemonių techninę apžiūrą ir remontą, o šių paslaugų neteikia kitiems, jie privalo neteršti aplinkos:
„Jei įrodoma, kad aplinka plovimo metu – teršiama, priemones pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali taikyti ir valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai.“
Anot atstovų, tam, kad atsirastų aplinkosaugos pažeidimas, automobilis turi būti plaunamas naudojant chemines medžiagas.
„Jei automobilis plaunamas naudojant chemines medžiagas (ploviklius), tokiu atveju Aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai taiko administracinę atsakomybę.
Šis pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 300 eurų. Pakartotinai padarius pažeidimą, užtraukia baudą nuo 550 iki 1200 eurų“, – vardijo departamento atstovai.
Pažeidimų – iki 10 per metus?
Aplinkosaugininkai reidų ar akcijų dėl automobilių plovimo teigė nevykdantys, nes tai yra savivaldybių funkcijos.
„Aplinkos apsaugos departamento kontrolė prasideda tada, kai gaunami asmenų pranešimai arba patys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai fiksuoja aplinkybes, kai plaunant automobilius yra naudojamos chemines medžiagos ar aplinka teršiama nuotekomis“, – aiškino atstovai.
Jie paminėjo, kad Aplinkos apsaugos departamento valdyboje šiemet buvo gautas vienas pranešimas dėl Klaipėdos mieste, daugiabučio namo kieme, plaunamo automobilio, naudojant chemines medžiagas:
„Asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, baudos dydis – 30 eurų.“
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė atskleidė, kad Viešosios tvarkos skyrius kiekvienais metais užfiksuoja po keletą tokių pažeidimų.
„Jų nėra daug – maždaug iki 10 per metus. Dažniausiai tokie pažeidimai yra fiksuojami daugiabučių namų kiemuose ar autobusų stotelėse, kai yra plaunami autobusai“, – komentavo R. Mikluševičiūtė.
Anot G. Gatulio, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje skundų ar pranešimų iš gyventojų dėl plaunamų transporto priemonių nėra gauta: „Dėkojame kauniečiams, kad jie yra supratingi ir laikosi nustatytos tvarkos.“
Gali užteršti ir geriamą vandenį?
Aplinkos apsaugos departamentas pažymėjo, kad plaunant transporto priemones ne tam skirtose vietose plovimo metu susidariusios nuotekos patenka į gamtinę aplinką.
„Koks teršalų kiekis, naudojant chemines medžiagas, patenka į aplinką – nustatyti yra sudėtinga, todėl vienareikšmio atsakymo, kokį poveikį automobilio plovimas daro gamtai, nėra.
Be abejo, ant automobilio nusėda dulkės, žydinčių medžių žiedadulkės, aplink ratus – purvas, o dugne – tepalų, degalų ar kitokių skysčių likučiai. Visa tai yra nepageidautina ir kenksminga aplinkai“, – vardijo departamento atstovai.
Jie pridūrė, kad visos plovimo priemonės gali užteršti gruntą, pasiekti gruntinius vandenis ar, jei plaunama arti vandens telkinio, nutekėti iki jo.
Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiojo patarėjo Jono Satkūno nuomone, jei automobiliui plauti yra naudojamas tik vanduo ir juo nuplaunamos tik dulkės ar purvas, tai plovimas didelės žalos aplinkai nepadarys.
Vis tik, anot jo, nuo ratų, stabdžių ar variklio į aplinką pateks sunkiųjų metalų ar net tepalo. O naudojant chemiją žala bus didesnė.
Paklaustas apie geriamo vandens užteršimą J. Satkūnas aiškino – jei vanduo yra tiekiamas iš vandenvietės, kuriai yra nustatytos apsauginės juostos, tai geriamas vanduo nebus teršiamas.
Tačiau, jei gėrimui yra naudojamas gruntinis vanduo iš šachtinio šulinio ir netoli jo būtų plaunamas automobilis, teorinė tikimybė užteršti geriamą vandenį galėtų būti.
Pašnekovas pabrėžė, kad užkardyti aplinkos taršą yra kiekvieno piliečio pareiga. Ir pasidalino vaizdeliu iš Afrikos, kaip Kongo respublikos sostinėje Brazavilyje, Kongo upėje, yra plaunami automobiliai.
Įspėti, jei neklauso – fotografuoti ir pranešti
Anot savivaldybių atstovų, apie šį pažeidimą galima pranešti Viešosios tvarkos skyriui arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Kauno miesto savivaldybės atstovas paminėjo, kad, pastebėjus ar užfiksavus daromą pažeidimą, faktinius duomenis (foto nuotraukas ar vaizdo įrašus) galima pateikti nurodant galimo pažeidimo datą, laiką ir galimai pažeidimą padariusius asmenis per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt.
Taip pat, identifikavus savo tapatybę, skundus dėl viešosios tvarkos pažeidimų nagrinėjimui galima pateikti per būtent tam skirtą Kauno savivaldybės internetinę svetainę.
Vis tik Vilniaus miesto savivaldybės atstovas apie tai turėjo kiek kitokią nuomonę: „Galbūt kaimynas nežino, kad negalima, tai pirmiausia būtų gerai kaimynui pasakyti, parodyti, patarti, kur yra artimiausia plovykla.
Galbūt net padovanoti jam kuponą apsilankyti tokioje plovykloje, kad pamatytų, jog tai – patogu ir paprasta. Jei kaimyno perauklėti nepavyksta, tada jau reikėtų pranešti, pavyzdžiui, Viešosios tvarkos grupei.“
ponas [DIEVULIS] lietaus pagalba pastoviai plauna automobilius. Pastebėsite ne sunkiai. [Biudžetas] papilnės nerealiai.
