Užsienis

Rusijos teismas pirmadienį nuteisė prancūzų mokslininką Laurent'ą Vinatier trejus metus kalėti už tai, kad jis pažeidė įstatymą dėl „užsienio agentų“. Maskvos Zamoskvorečjės rajono teismo teisėja Natalija Čeprasova perskaitė nuosprendį, kad L. Vinatier pripažintas kaltu ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė pataisos kolonijoje. Teismo procesas vyko rusenant įtampai tarp Maskvos ir Paryžiaus dėl Rusijos plataus masto karo Ukrainoje.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę kartą kilo atpažinti orlaivio, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Taip pat NATO pajėgos kartą patruliavo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros. Spalio 11 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti neidentifikuotą objektą, jo neaptikus, orlaivių pakilimas buvo pervestas į mokomąjį skrydį.

Rusijos pasirengimas eskaluoti sabotažą prieš Vakarus pasiekė precedento neturintį lygį, o viena iš galimų „Maskvos veiksmų“ alternatyvų gali būti tiesioginis karinis konfliktas su NATO, įspėja Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas. Jis pabrėžia, kad per ateinančius šešerius metus Rusija bus pajėgi užpulti NATO šalis.

Prancūzijos teismai, vykdydami tyrimą dėl įtariamo pinigų plovimo, areštavo daugiau nei 70 mln. eurų vertės turtą, priklausantį dviem iš Rusijos kilusiems verslininkams, pirmadienį pranešė su byla susijęs šaltinis. Po kovo mėnesį pradėto tyrimo Prancūzijos teismai leido areštuoti dvarą ir prabangias vilas Pietų Prancūzijoje, pridūrė šaltinis. Tyrimas atskleidė „didelį įtarimą, kad lėšų, panaudotų perkant turtą, kilmė buvo nuslėpta“, pridūrė šaltinis.

Ukrainos pareigūnai neutralizavo grupę nepilnamečių padegėjų, kurie naikino bendrovės „Ukrainos geležinkeliai“ relines spintas Černihivo srityje, vykdydami Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST). Rusijos specialiosios tarnybos veikė per 15-metį Nižino rajono gyventoją.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka uždraudė šalyje prekiauti lenkiškų prekės ženklų, tokių kaip "Sinsay", "Reserved", "House", drabužiais, skelbia Lenkijos radijas, remdamasi Baltarusijos valstybine naujienų agentūra ("Belta"). Minskas tvirtina, kad šie lenkiški gaminiai neatitinka Baltarusijoje nustatytų kokybės standartų ir tariamai yra nesaugūs vartotojų sveikatai, taip pat neatitinka Muitų sąjungos techninių taisyklių, ypač dėl drėgmės sugėrimo ir oro pralaidumo.

Po mėnesio pradžioje Teherano surengtos raketų atakos prieš nesutaikomą priešą Izraelį Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas aukščiausio rango Irano kariškiams. Tarp asmenų, kuriems įšaldytas turtas ir uždrausta atvykti į šalį, yra kariuomenės vyriausiasis vadas Abdolrahimas Mousavi ir Islamo revoliucijos gvardijos korpuso žvalgybos vadovas Mohammadas Kazemi, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Libano Raudonasis Kryžius pranešė, kad pirmadienį per smūgį šalies šiaurinėje dalyje žuvo 18 žmonių, o Sveikatos apsaugos ministerija ir oficialioji žiniasklaida pranešė apie Izraelio reidą krikščionių dominuojamoje teritorijoje, esančioje toli nuo „Hezbollah“ tvirtovių. „18 žuvusiųjų ir keturi sužeistieji per smūgį Aite“, – sakė Raudonasis Kryžius, turėdamas omenyje kaimą krikščionių daugumos gyvenamame Zgartos rajone.

Afganistano Talibano moralės ministerija pirmadienį pažadėjo įgyvendinti įstatymą, draudžiantį žiniasklaidai rodyti visų gyvų būtybių atvaizdus. Žurnalistams pasakyta, kad ši taisyklė bus įgyvendinama palaipsniui. Talibano vyriausybės teismų sistema neseniai paskelbė teisės aktus, kuriais įteisinamos griežtos islamo teisės interpretacijos, valdžios įvestos nuo jų atėjimo į valdžią 2021-aisiais.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas nuolat tikina, kad Ukraina privalo laimėti šį karą. Tačiau pačioje ministerijoje tikėjimo Ukrainos pergale jau nėra, skelbiama „Bild“, remiantis informuotais šaltiniais.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas pirmadienį per derybas Pekine kolegai iš Rusijos sakė, kad abiejų šalių armijos turėtų „gilinti strateginį bendradarbiavimą“. „Dvi karinės pajėgos turėtų vadovautis savo lyderių nustatyta kryptimi, gilinti strateginį bendradarbiavimą (...) ir nuolat plėtoti karinius ryšius“, – sakė Dong Junas Rusijos gynybos ministrui Andrejui Belousovui, sakoma Pekino gynybos ministerijos pranešime.

Chersono srityje rusų dronas atakavo civilinį automobilį, žuvo dvi moterys – 72 ir 56 metų, vairuotojas buvo sužeistas. Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Vidurdienį prie Havrylivkos rusai iš drono atakavo civilinį automobilį“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad dvi 72 ir 56 metų moterys patyrė sužeidimų, nesuderinamų su gyvybe. Taip pat sužeistas 46 metų amžiaus transporto priemonės vairuotojas.

Nepatvirtintais liudininkų pranešimais, mažiausiai 10 žmonių žuvo, o dar 40 buvo sužeisti per Izraelio ataką Gazos Ruožo šiaurėje, kai stovėjo maisto eilėje viename Jungtinių Tautų (JT) skirstymo centre. Liudininkai naujienų agentūrai „dpa“ telefonu sakė, kad į eilę JT pagalbos palestiniečiams agentūros UNRWA skirstymo centre Džabalijoje smogė Izraelio granatos. Izraelio kariuomenė pareiškė, kad tikrina šią informaciją. Nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų nebuvo galimybės.

Italų karinių jūrų pajėgų laivas pirmadienį į Albaniją išplukdė pirmąją Viduržemio jūroje sulaikytų migrantų grupę į naujus Italijos migrantų centrus Albanijoje, patvirtino vyriausybės šaltinis. Šaltinis patvirtino, kad patrulinis laivas „Libra“ plaukia į Albaniją, kur Italija planuoja apgyvendinti tam tikrus migrantus, kol bus priimti sprendimai dėl jų prieglobsčio prašymų.

Maskvos Basmano rajono teismas už akių skyrė Ukrainos televizijos laidų vedėjai Janinai Sokolovai aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Mediazona“, remdamasi Maskvos prokuratūra. Pažymima, kad žurnalistė buvo nuteista pagal straipsnį „tarpetninio priešiškumo kurstymas“, byloje buvo du epizodai. Pirmasis buvo susijęs su J. Sokolovos interviu Ukrainos televizijos kanalo NTA laidai „Kalba didysis Lvivas“ 2022 metų vasarą.

Rusijos gynybos ministras atvyko į Pekiną derybų su Kinijos kariuomenės vadovybe, abiem šalims stiprinant karinį ir ekonominį bendradarbiavimą, pirmadienį pranešė rusų naujienų agentūros ir Gynybos ministerija. Pranešimuose sakoma, kad gynybos ministras Andrejus Belousovas susitiks su kinų kariuomenės ir politine vadovybe. Maskva ir Pekinas ryšius stiprina nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad „sėkmingai užbaigė“ karines pratybas aplink Taivaną, pavadintas „Joint Sword-2024B“. Pranešama, kad pratybų metu Pekinas dislokavo naikintuvus ir karo laivus. Kinijos kariuomenė šiuos manevrus buvo pavadinusi „griežtu perspėjimu“ Taivano „separatistų“ pajėgoms. Kinija neatmeta galimybės panaudoti jėgą, kad į savo rankas perimtų demokratiškai valdomo Taivano kontrolę.

Iranas nemato jokio pagrindo netiesioginėms deryboms su Jungtinėmis Valstijomis per Omaną, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, paminėdamas sąlygas kovų draskomame regione. „Šiuo metu nematome pagrindo šioms deryboms, kol nepavyks įveikti dabartinės krizės“, – žurnalistams Omano sostinėje Maskate sakė A. Araghchi.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė sankcijas kai kuriems Irano pareigūnams ir subjektams, įskaitant tris oro linijas, reaguodama į Teherano raketų ir bepiločių orlaivių perdavimą Rusijai naudoti prieš Ukrainą. Užsienio reikalų ministrai patvirtino sankcijas 14 subjektų ir asmenų, įskaitant „Iran Air“, „Saha Airlines“ ir „Mahan Air“, į sąrašą įtrauktas ir gynybos viceministras bei Revoliucinės gvardijos „Quds“ pajėgų aukšti pareigūnai, sakoma ES pranešime.

Kinija pirmadienį pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, siųsdama reaktyvinius lėktuvus ir karo laivus, pavadinusi tai „perspėjimu separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje. Tai naujausias Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti jo kontrolę, prireikus – jėga, galios demonstravimas.  Toliau pateikiame pastaraisiais metais didėjančių Kinijos pastangų kariniu būdu bauginti Taivaną pavyzdžius.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino visas šalis laikytis santūrumo po to, kai Kinija pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, kartu perspėdama nesiimti jokių „vienašališkų veiksmų“, keičiančių status quo, ir taip netiesiogiai užsimindama apie Pekiną.

Nepaisant Izraelio puolimo Gazos Ruože, čia, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, prasidėjo antrasis vakcinacijos nuo poliomielito etapas – bus paskiepyta apie 590 000 jaunesnių nei 10 metų amžiaus vaikų. Masinę vakcinaciją atlieka vietos sveikatos institucijos, JT Vaikų fondas ir JT pagalbos palestiniečiams agentūra UNRWA. Izraelis ir JT organizacijos susitarė dėl humanitarinio ugnies nutraukimo teritorijose, kuriose vyks skiepijimo kampanija.

Kinija pirmadienį pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, siųsdama reaktyvinius lėktuvus ir karo laivus, pavadinusi tai „perspėjimu separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje. Tai naujausias Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti jo kontrolę, prireikus – jėga, galios demonstravimas.  Toliau pateikiame pastaraisiais metais didėjančių Kinijos pastangų kariniu būdu bauginti Taivaną pavyzdžius.

Taivanas pirmadienį netoli salos aptiko 125 Kinijos orlaivius, Pekinui pradėjus karines pratybas, teigė gynybos pareigūnas ir nurodė, kad tai rekordinis skaičius per vieną dieną.

Šių metų Nobelio ekonomikos premija atiteko JAV dirbantiems Daronui Acemoglu (Daronui Adžemohlui), Simonui Johnsonui (Saimonui Džonsonui) ir Jamesui A. Robinsonui (Džeimsui A. Robinsonui) „už tyrimus apie tai, kaip formuojasi institucijos ir daro įtaką gerovei“, pirmadienį paskelbė premiją skiriantis komitetas. „Jie padėjo mums suprasti tautų gerovės skirtumus“, – nurodoma komiteto pranešime žiniasklaidai. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln.

Šių metų rugsėjį 59 proc. ukrainiečių nurodė, kad pasitiki prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis rodiklis, anot Tarptautinio Kyjivo sociologijos instituto (KMIS), liko nepakitęs nuo 2024 m. gegužės.

Buvęs Rytų Vokietijos slaptosios policijos pareigūnas pirmadienį nuteistas 10 metų kalėjimo už tai, kad prieš 50 metų nušovė į Vakarus bandžiusį pabėgti lenką. Teismas pripažino buvusį „Stasi“ pareigūną, 80 metų Martiną Naumanną, kaltu dėl žmogžudystės, nes jis 1974 metais nušovė Czeslawą Kukučką, kai šis bandė pabėgti per Berlyno Frydrichštrasės pasienio punktą.

Vyriausiasis Europos Sąjungos diplomatas Josepas Borrellis pareiškė nusivylimą dėl viena kitai prieštaraujančių bloko valstybių narių pozicijų vis aštrėjančio konflikto Vidurio Rytuose klausimu. „Prireikia pernelyg daug laiko pasakyti kažką, kas yra gana akivaizdu“, – pasakė jis, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė perėmusi kelis iš Libano paleistus artilerijos sviedinius. Naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė girdėjęs sprogimus virš karinės bazės, į kurią praėjusią naktį smogė Libano grupuotės „Hezbollah“ dronas.  „Prieš kurį laiką Šarono, Menašės ir Aros vietovėse nuaidėjus sirenoms, nustatyta, kad iš Libano į Izraelio teritoriją pateko keli sviediniai. IAF (oro pajėgos) sėkmingai perėmė visus sviedinius“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Feodosijoje, laikinai okupuotame Kryme, beveik visiškai sunaikinta naftos saugykla, kuriai spalio 7 dieną smogė Ukrainos gynybos pajėgos. Gaisro gesinimo darbai truko beveik savaitę. Apie tai pranešė „Telegramo“ kanalas „Krymo vėjas“. „Praėjus savaitei nuo gaisro pradžios, naftos saugykla Feodosijoje atrodo taip – apanglėjusios talpyklos ir putų salos gaisro gesinimo metu išlieto vandens ežeruose“, – teigiama pranešime.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikime Liuksemburge ketina paskelbti apie naujas sankcijas Iranui. Baudžiamosiomis priemonėmis norima reaguoti į Teherano vykdomą balistinių raketų tiekimą Rusijai. Šis žingsnis dėl besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą laikomas tabu sulaužymu.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė su rinkimais susijusį grasinimą „radikaliems“ kairiesiems, sakydamas, kad jis gali paremti JAV karinės jėgos panaudojimą prieš amerikiečius, kuriuos pavadino „vidaus priešu“, jei jie kitą mėnesį sutrikdys balsavimą.

Ukrainos vyriausybė tikisi, kad Europos Sąjungos Taryba artimiausioje ateityje patvirtins sprendimą skirti Ukrainai 35 mlrd. eurų dydžio finansinę pagalbą iš įšaldyto Rusijos turto ir tokios lėšos bus suteiktos dar iki 2024 pabaigos, Ukrainos ministrų kabineto posėdyje pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. „Nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių atstovai sutarė skirti Ukrainai specialią finansinę pagalbą, kurios dydis siekia 35 mlrd.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra pasirengęs padaryti reikšmingą politinę nuolaidą buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, galbūt leisdamas jam neprisidėti prie 50 mlrd. dolerių (45,7 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai suteikimo. Apie tai pirmadienį rašo portalas „Politico“. Jei D. Trumpas lapkritį būtų vėl išrinktas prezidentu, jis galėtų pareikšti – nuramindamas respublikonų rinkėjus – kad neteiks papildomos finansinės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Naktį iš spalio 12 į 13 d. Rusijoje sudegė lėktuvas Tu-134, paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir paviešino tai liudijantį vaizdo įrašą. Skelbiama, kad lėktuvas stovėjo „Orenburg 2“ aerodrome ir priklausė 117-ajam karinės transporto aviacijos pulkui. „Buvo sudeginta priešo Tuška.

Juodojoje jūroje budi du raketomis „Kalibr“ ginkluoti priešų laivai, sekmadienį feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. „Juodojoje jūroje dislokuoti du priešų laivai, ginkluoti kruizinėmis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu galintys paleisti iki 8 raketų salvę. Azovo jūroje priešų laivų nėra“, – teigiama pranešime. Taip pat pastebima, kad Viduržemio jūroje budi 2 priešų laivai, vienu metu galintys paleisti iki 12 raketų „Kalibr“ salvę.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad vėlų sekmadienį per Izraelio smūgį mokyklai Nuseirate, kurioje įsikūrusi prieglauda perkeltiems palestiniečiams, žuvo mažiausiai 15 žmonių. Daugelis iš 2,4 mln. apgultame Gazos Ruože gyvenančių žmonių per karą, kurį 2023 metų spalio 7 dieną sukėlė „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį, bent kartą buvo priversti persikelti kitur. Daugelis perkeltųjų ieško prieglobsčio mokyklų pastatuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas apsilankė Floridos valstijoje, kad susidarytų vaizdą apie uragano „Milton“ padarytą žalą. Demokratas iš oro apžiūrėjo nuniokotas teritorijas prie Tampos vakarinėje Floridos pakrantėje ir susitiko su nukentėjusiais gyventojais bei gelbėjimo tarnybų atstovais. „Laimei, audros padariniai nebuvo tokie katastrofiški, kaip prognozavome“, – sakė J. Bidena. Tačiau kai kuriems žmonėms tai esą vis tiek  buvo katastrofa.

Taivano pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė vienoje iš atokių salelių po galimo įsibrovimo sulaikiusi Kinijos pilietį. Incidentas sutapo su Kinijos karinėmis pratybomis aplink savarankišką Taivaną. „Neatmetama, kad šis bandymas neteisėtai patekti mažu laiveliu galėtų būti „pilkosios zonos“ įsibrovimas, susikęs su (Kinijos) karinėmis pratybomis“, – sakoma  pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.

Pirmadienį prasideda dvi savaites truksiančios kasmetinės NATO branduolinės pratybos, kuriose dalyvaus 2 000 karių iš aštuonių oro bazių. Pratybų „Steadfast Noon“ metu virš Vakarų Europos vyks mokomieji skrydžiai, kuriuose dalyvaus 60 orlaivių. Tarp jų bus ir naikintuvų, gebančių gabenti Europoje dislokuotas JAV branduolines bombas, ir tolimojo nuotolio bombonešių, taip pat stebėjimo ir kuro papildymo orlaivių. Kovinė ginkluotė pratybose naudojama nebus, teigiama NATO pranešime.

Keturi Izraelio kariai žuvo, o septyni buvo sunkiai sužeisti, kai sekmadienį Irano remiamos kovotojų grupuotės „Hezbollah“ Libane paleistas dronas pataikė į kariuomenės bazę maždaug už 60 km į šiaurę nuo Tel Avivo, pirmadienį pranešė kariuomenė. Libane įsikūrusi šiitų kovotojų organizacija prisiėmė atsakomybę ir pagrasino Izraeliui surengti daugiau atakų, jei šis nesustabdys savo puolimo Libane.

Saugumo patikros metu netoli respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos mitingo Kalifornijoje šeštadienį buvo sulaikytas ginkluotas vyras. „Incidentas neturėjo padarinių buvusio prezidento D. Trumpo ar renginio dalyvių saugumui“, – sekmadienį pranešė Riversaido apygardos šerifo biuras. 49 metų vyras iš Las Vegaso buvo sustabdytas pareigūnų juodame visureigyje ir sulaikytas.

Kinija aplink Taivaną pradėjo didelio masto karines pratybas, kurias Pekino kariuomenė pavadino „rimtu perspėjimu“ salos „separatistų“ pajėgoms. Prie salos keliomis kryptimis priartėjo laivų ir orlaivių. Valstybinis transliuotojas CCTV paskelbė žemėlapį, kuriame matyti šešios didelės raudonos Taivaną juosiančios zonos, kuriose vyksta pratybos.

Rusijos kariuomenė sustiprino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities. Tai lemia Ukrainai priklausančių teritorijų mažėjimą, kurias ji laiko svarbiu svertu spaudimo Maskvai derybose dėl karo nutraukimo, praneša „The New York Times“. Svarbiausios naujienos: 23:20 | NYT: Rusijos sėkmė Kursko srityje mažina viltis, kad Putinas sės prie derybų stalo Rusijos kariuomenė sustiprino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities.

Pentagonas sekmadienį pranešė, kad nusiųs Izraeliui didelio aukščio priešraketinę sistemą ir JAV karinę įgulą, kad padėtų sąjungininkui apsisaugoti nuo galimų Irano raketų atakų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apkaltino Šiaurės Korėją siunčiant karius į Rusijos kariuomenę. „Mes matome stiprėjančią sąjungą tarp Rusijos ir tokių režimų kaip Šiaurės Korėjoje, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje. – Tai jau nebėra tik ginklų perdavimas. Iš tiesų tai jau žmonių perkėlimas iš Šiaurės Korėjos į okupanto karines pajėgas“. „Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis reikia plėtoti mūsų santykius su partneriais.

Islandijos trijų partijų koalicinė vyriausybė, valdžiusi nuo 2021 metų lapkričio, sekmadienį žlugo dėl nesutarimų politiniais klausimais, o lapkritį bus surengti nauji rinkimai, paskelbė ministras pirmininkas Bjarni Benediktssonas. „Esama labai skirtingų nuomonių (...) įvairiais klausimais – nuo užsienio politikos iki prieglobsčio prašytojų“, – žurnalistams sakė B. Benediktssonas, konservatyviosios Nepriklausomybės partijos vadovas.

Šiaurės Korėja sekmadienį pranešė, kad nurodė prie sienos su Pietų Korėja dislokuotiems kariniams daliniams būti pasirengusiems šaudyti, anksčiau apkaltinusi Pietų Korėją pasiuntus Pchenjano link dronų su propagandiniais lankstinukais.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kurios šalis rotacijos tvarka pirmininkauja Didžiajam septynetui (G7), sekmadienį Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanjahu pareiškė, kad Izraelio šaudymas į JT taikdarius Libane yra „nepriimtinas“. Pastarosiomis dienomis, Izraeliui atakuojant „Hezbollah“ taikinius Libano pietuose, buvo sužeisti mažiausiai penki taikdariai.