Prie salos keliomis kryptimis priartėjo laivų ir orlaivių. Valstybinis transliuotojas CCTV paskelbė žemėlapį, kuriame matyti šešios didelės raudonos Taivaną juosiančios zonos, kuriose vyksta pratybos.
Kinija pradėjo manevrus po Taivano prezidento kalbos
Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų, kad Kinija, reaguodama į Taivano prezidento Lai Ching-te spalio 10 d. – nacionalinę Taivano dieną – pasakytą kalbą gali pradėti manevrus.
Savo kalboje Lai Ching-te pažadėjo toliau priešintis bet kokiems Pekino ketinimams aneksuoti salą ar kėsintis į ją.
„Kinijos Respublika [formalus Taivano pavadinimas] ir Kinijos Liaudies Respublika nėra pavaldžios viena kitai“, – kreipdamasis į aikštėje priešais prezidentūrą Taipėjuje vykusią ceremoniją susirinkusią minią sakė Lai Ching-te.
„Šioje žemėje auga ir klesti demokratija ir laisvė. Kinijos Liaudies Respublika neturi teisės atstovauti Taivanui“, – pasakė Lai Ching-te.
JAV teigimu, Kinijos karinės pratybos yra „nepateisinamos ir didina riziką paaštrinti konfliktą“
Jungtinės Valstijos sekmadienį pasmerkė Kinijos aplink Taivaną surengtas karines pratybas, sakydamos, kad jos yra „nepateisinamos ir didina riziką paaštrinti konfliktą“ bei paragindamos Pekiną laikytis santūrumo.
„Jungtinės Valstijos yra rimtai susirūpinusios dėl jungtinių Liaudies išlaisvinimo armijos karinių pratybų Taivano sąsiauryje ir aplink Taivaną“, – pasakė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, omenyje turėdamas Kinijos kariuomenę.
Kinija ne sykį grasino pulti
Kinija Taivaną laiko Liaudies Respublikos dalimi ir praeityje yra ne kartą grasinusi jį pulti, perspėdama kitas šalis, ypač Jungtines Valstijas, liautis rėmus Taivaną, mat tokius veiksmus laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus.
Maždaug 24 mln. gyventojų turintį demokratinį Taivaną nuo 1949 m. valdo nepriklausoma vyriausybė. Įtampa Taivano sąsiauryje išaugo po to, kai prezidentu buvo išrinktas Lai Ching-te.
Gegužę, netrukus po Lai Ching-te inauguracijos, Kinijos liaudies išlaisvinimo armija aplink Taivaną surengė dar vienas didelio masto karines pratybas.
Lai Ching-te vadovaujama nepriklausomybę palaikanti Demokratinė pažangos partija (DPP) sausį laimėjo prezidento rinkimus, sukeldama Pekinui galvos skausmą. Pekino valdančioji Komunistų partija kaltina DPP separatizmu.
