Svarbiausios naujienos:
23:20 | NYT: Rusijos sėkmė Kursko srityje mažina viltis, kad Putinas sės prie derybų stalo
Rusijos kariuomenė sustiprino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities. Tai lemia Ukrainai priklausančių teritorijų mažėjimą, kurias ji laiko svarbiu svertu spaudimo Maskvai derybose dėl karo nutraukimo, praneša „The New York Times“.
Kaip rašoma leidinyje, per pastarąsias dienas Rusijos kariuomenė įsiveržė į vakarinį Ukrainos pakraštį, užimdama mažiausiai tris kaimus. Tuo pat metu, remiantis „Black Bird Group“ duomenimis, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 482 kv. km Rusijos teritorijos, palyginus su maždaug 643 kv. km pirmomis puolimo savaitėmis.
NYT primena, kad šis puolimas siekė dviejų pagrindinių tikslų:
- Priversti Kremliaus pajėgas perkelti karius iš kitų fronto dalių, taip sumažinant spaudimą Ukrainos pajėgoms;
- Užimti teritoriją, kurią Maskva bandys atgauti, potencialiai priversdama ją sėsti prie derybų stalo.
2:27 | Rusų sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą Chersone, žuvo dvi moterys
Rusijos kariuomenė apšaudė vieną iš Chersono rajonų, sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo dvi moterys.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Spalio 14 d. apie 18.50 val. priešas apšaudė vieną iš Chersono gyvenamųjų rajonų. Sviediniui tiesiogiai pataikius į gyvenamąjį namą, žuvo dvi moterys“, – informavo srities prokuratūra.
Pažymima, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, okupantai rusai naktį smogė pašto skyriui Chersone.
21:18 | Ekspertas: Šiaurės Korėja gali nusiųsti į Ukrainą nuo 10 iki 100 tūkst. kariškių
Šiaurės Korėja gali nusiųsti į karą Ukrainoje nuo 10 iki 100 tūkst. kariškių, kad padėtų Rusijai.
Tai pareiškė karo ekspertas Oleksijus Hetmanas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Turint omenyje, kad šiaurės korėjiečiai nieko nepaiso, nei įstatymų, nei taisyklių, tai, turėdami daugiau kaip milijono žmonių armiją, pusę milijono, maždaug tiek, kiek dabar fronto linijoje yra rusų, jie galėtų nusiųsti į šį karą“, – sakė O. Hetmanas.
Anot jo, KLDR puikiai supranta, kad Pietų Korėja jos nepuls.
„Šiaurės Korėja – maža šalis pagal teritorijos dydį. Bet jų kariuomenė yra maždaug tokia pat, kaip Rusijos kariuomenė. Tad tegul ir ne pusę milijono, bet netgi 10, 20, 30, 100 tūkst. – visai tikėtina, kad jie tai gali padaryti“, – pažymėjo ekspertas.
Jo nuomone, tai būtų didelė problema Ukrainai.
Neseniai žiniasklaida pranešė, kad keli tūkstančiai kariškių iš Šiaurės Korėjos šiuo metu rengiami Rusijoje. Iki metų pabaigos jie gali būti permesti į frontą Ukrainoje.
20:58 | Zelenskis: šią savaitę viešai pristatysime Pergalės planą'
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šią savaitę bus viešai pristatytas Pergalės planas.
Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“.
„Šią savaitę visiems partneriams Europoje pristatysime savo strategiją, kaip priversti Rusiją teisingai užbaigti šį karą. Žinoma, Pergalės planas bus pristatytas viešai. Ir jau kartu su pirmąja mūsų partnerių reakcija", - sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad Ukrainai „tikrai reikia maksimalios paramos“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Serhijus Leščenka pareiškė, kad prezidentas tikriausiai pristatys Pergalės planą Aukščiausiojoje Radoje spalio 16 d.
19:18 | Ukrainos ambasados griežtina saugumo priemones dėl masinių pranešimų apie jų užminavimą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha davė nurodymą sugriežtinti saugumo priemones, kai daugiau kaip 60 šalies diplomatinių institucijų užsienyje gavo anoniminių pranešimų apie pastatų užminavimą ir šis skaičius toliau didėja.
Tai sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, jog diplomatai glaudžiai bendradarbiauja su priimančiųjų šalių teisėsaugininkais ir valdžios institucijomis, kad prireikus būtų atliktos saugumo patikros. Kai kuriais atvejais diplomatinės institucijos užsienyje turėjo laikinai nutraukti konsulinių paslaugų teikimą piliečiams, kuris buvo atnaujintas iškart po patikrų.
URM atsiprašė už nepatogumus ir patikino, kad piliečių saugumas jai yra prioritetas.
Žinyba pabrėžė, kad masinė anoniminių pranešimų apie užminavimą banga niekaip nepaveikė Ukrainos diplomatinės sistemos ir institucijų užsienyje veiklos; darbas tęsiamas įprastu režimu ir visos iškeltos užduotys atliekamos visa apimtimi.
18:07 | Vokietijos žvalgyba: Rusija gali pulti NATO vėliausiai iki 2030 metų
Vokietijos žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė NATO šalis gali pulti iki 2030 m., pirmadienį per viešą Bundestago parlamentinės kontrolės komiteto svarstymą įspėjo vokiečių žvalgybos vadas prezidentas Bruno Kahlas.
„Kremlius laiko Vokietijos Federalinę Respubliką prieše. Kaip šalis, kuri užima antrą vietą pagal pagalbą Ukrainai, mes, pasak Maskvos, tikrai esame (konflikto) šalis. Norime to ar ne, esame tiesioginėje konfrontacijoje su Rusija“, – sakė B. Kahlas.
BND vadovas neatmetė ir tiesioginės karinės Rusijos grėsmės Vokietijai galimybės.
Jis pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sieja savo tikslus ne tik su Ukraina, platesnis jo tikslas yra sukurti naują pasaulio tvarką.
17:35 | Gali būti aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis, atsakant į Kremliaus hibridines atakas – Vokietijos žvalgybos vadas
Rusijos pasirengimas eskaluoti sabotažą prieš Vakarus pasiekė precedento neturintį lygį, o viena iš galimų „Maskvos veiksmų“ alternatyvų gali būti tiesioginis karinis konfliktas su NATO, įspėja Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas. Jis pabrėžia, kad per ateinančius šešerius metus Rusija bus pajėgi užpulti NATO šalis.
Šią prognozę B. Kahlas paaiškino „nuolat didėjančiu Maskvos karinių pajėgumų augimu“. Jo vertinimu, Rusijos ginkluotosios pajėgos „tikriausiai ne vėliau kaip šio dešimtmečio pabaigoje bus tiek personalo, tiek amunicijos atžvilgiu pajėgios surengti ataką prieš NATO“, rašo „Handelsblatt“.
Ar dėl hibridinių atakų gali būti aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis?
Maskvos plačiai taikomos hibridinės atakos „didina riziką, kad tam tikru momentu NATO aljansas gali tapti problema“, sakė B. Kahlas. Jo žodžiais tariant, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikrina Vakarų raudonąsias linijas“.
Vokiečių žvalgybos vadas taip pat nurodo, kad dėl Maskvos vykdomų sabotažinių veiksmų prieš Vakarus gali tekti pasinaudoti kolektyvinės gynybos išlyga.
Išsakytas scenarijus susijęs su Šiaurės Atlanto sutarties dėl kolektyvinės gynybos 5-uoju straipsniu, rašo „Handelsblatt“. Jei Rusija užpultų NATO valstybę narę, aljanso valstybės prireikus taip pat turėtų suteikti karinę pagalbą.
Nuo 2016 m. kibernetinė erdvė taip pat laikoma karinės veiklos sritimi. Nuo tada NATO atakas per duomenų tinklus traktuoja kaip sausumos, jūrų ir oro pajėgų atakas.
15:58 | „Bild“: Vokietijos gynybos ministerija nebetiki Ukrainos galimybėmis
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas nuolat tikina, kad Ukraina privalo laimėti šį karą. Tačiau pačioje ministerijoje tikėjimo Ukrainos pergale jau nėra, skelbiama „Bild“, remiantis informuotais šaltiniais.
14:25 | Rusija smogė Odesos uostui: mažiausiai vienas žuvęs, nukentėjo du laivai ir uosto įranga
„Unian“ skelbiama, kad mažiausiai viena žmogus žuvo ir 8 buvo sužeisti per Rusijos raketų smūgį Odesos uostui. Pažeisti du krovininiai laivai, uosto infrastruktūra.
Liudininkų teigimu, oro pavojaus metu nugriaudėjo du galingi sprogimai. Teigiama, kad žuvęs ir sužeistieji – civiliai.
Be to, pasak Ukrainos atstatymo viceministras Oleksijaus Kulebos, antrą kartą buvo apgadintas su Palau vėliava plaukiojantis sausakrūvis laivas „Optima“. Prieš savaitę tas pats laivas jau buvo apgadintas apšaudymo balistinėmis raketomis metu. Tuomet buvo sužeisti užsieniečiai įgulos nariai. Kitas šiandien apgadintas laivas yra „NS Moon“ (plaukiantis su Belizo vėliava).
Be to, per išpuolį apgadintas grūdų sandėlis, krovininiai kranai, sandėliai, įranga, Jūrų uostų administracijos filialo pastatai, automobiliai.
13:15 | 59 proc. ukrainiečių pasitiki prezidentu V. Zelenskiu
Šių metų rugsėjį 59 proc. ukrainiečių nurodė, kad pasitiki prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis rodiklis, anot Tarptautinio Kyjivo sociologijos instituto (KMIS), liko nepakitęs nuo 2024 m. gegužės.
13:05 | Naftos saugykla Feodosijoje beveik visiškai sugriauta, pranešama socialinėje žiniasklaidoje
Feodosijoje, laikinai okupuotame Kryme, beveik visiškai sunaikinta naftos saugykla, kuriai spalio 7 dieną smogė Ukrainos gynybos pajėgos. Gaisro gesinimo darbai truko beveik savaitę.Apie tai pranešė „Telegramo“ kanalas „Kryskyj veter“.
11:51 | Vokietijos opozicijos lyderis pasiūlė „palaipsniui“ perduoti raketų „Taurus“ Ukrainai
Pasak „Ukrinform“, CDU lyderis Friedrichas Merzas, ketinantis kandidatuoti į kanclerio postą per būsimus parlamento rinkimus, šį pasiūlymą pateikė ARD kanalo pokalbių laidoje.
„Nedaryčiau to iš karto. Sakyčiau Putinui taip: jei bombardavimas nesiliauja, tada pirmas žingsnis būtų panaikinti nuotolio apribojimą, o antras žingsnis – raketų „Taurus“ pristatymas. Tuomet nuo [Vladimiro] Putino priklausytų, kiek smarkiai jis nori eskaluoti šį karą“, – pareiškė F. Merzas.
Jis taip pat mano, kad sprendimas dėl „Taurus“ raketų tiekimo turėtų būti priimtas Europos lygmeniu.
Konservatorių lyderis kritikavo O. Scholzo vyriausybę, kad ji neturi strateginės vizijos dėl Ukrainos politikos.
F. Merzas pažadėjo, kad per artėjančius rinkimus (numatytus 2025 metų rugsėjį) pasisakys už didesnes išlaidas gynybai, pabrėždamas, kad Vokietija ir Europa turi tapti savarankiškesnės saugumo srityje ir sumažinti priklausomybę nuo JAV.
„Šiuo metu Rusija ginkluojasi tiek, kad po 5-8 metų potencialiai gali užpulti NATO teritoriją“, – perspėjo F. Merzas, pridurdamas, kad Vokietija ir Vakarai klydo manydami, jog V. Putinas neįsiverš į Ukrainą.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, 2023 metų gegužę Ukraina paprašė Berlyno 500 km nuotolio kruizinių raketų. Tačiau kancleris O. Scholzas kategoriškai atmetė šią idėją, kaip motyvą nurodydamas riziką įtraukti Vokietiją ir NATO į konfliktą, nepaisant daugelio politikų raginimų vykdyti Ukrainos prašymą.
10:54 | Ukraina tikisi iki metų pabaigos iš įšaldyto Rusijos turto gauti 35 mlrd. eurų pajamų
Ukrainos vyriausybė tikisi, kad Europos Sąjungos Taryba artimiausioje ateityje patvirtins sprendimą skirti Ukrainai 35 mlrd. eurų dydžio finansinę pagalbą iš įšaldyto Rusijos turto ir tokios lėšos bus suteiktos dar iki 2024 pabaigos, Ukrainos ministrų kabineto posėdyje pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas.
10:21 | Praėjusiomis savaitėmis iš Sumų evakuota dešimtys tūkstančių žmonių
Praėjusiomis savaitėmis iš Ukrainos Sumų srities evakuota 37 000 žmonių, 6 400 jų – vaikai. Pasak srities karinės administracijos, planuojamos tolesnės evakuacijos akcijos.
Su Rusijos Kursko sritimi besiribojantys Sumai kasdien rusų pajėgų atakuojami šimtus kartų. Pastarosiomis savaitėmis pirmiausiai išaugo atakų sklendžiančiomis bombomis skaičius.
09:18 | Ukrainos žvalgyba parodė vaizdo įrašą: „Sudeginom priešo Tu-134“
Naktį iš spalio 12 į 13 d. Rusijoje sudegė lėktuvas Tu-134, paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir paviešino tai liudijantį vaizdo įrašą.
08:07 | NATO pradeda branduolinio atgrasymo pratybas „Steadfast Noon“
Pirmadienį prasideda dvi savaites truksiančios kasmetinės NATO branduolinės pratybos, kuriose dalyvaus 2 000 karių iš aštuonių oro bazių.
Pratybų „Steadfast Noon“ metu virš Vakarų Europos vyks mokomieji skrydžiai, kuriuose dalyvaus 60 orlaivių. Tarp jų bus ir naikintuvų, gebančių gabenti Europoje dislokuotas JAV branduolines bombas, ir tolimojo nuotolio bombonešių, taip pat stebėjimo ir kuro papildymo orlaivių.
07:34 | Rusijos pajėgos pasistūmėjo keliomis kryptimis: ir Donbase, ir Kurske
Rusijos okupacinės pajėgos pasistūmėjo į priekį ties Uhledaru ir Chasovyj Jaru Donecko srityje. Be to, rusai turi ir kitų teritorinių laimėjimų, skelbiama „DeepState“.
„Priešas pasistūmėjo į priekį prie Kalinivkos, Chasovyj Jaro, Hrihorjivkos, Uhledaro, Olgovkos (Rusijos Federacijos Kursko sritis - UNIAN), Kremnevyj (Rusijos Federacijos Kursko sritis - UNIAN), Ciukurino ir Zolotoj Nivos“, – pažymėjo analitikai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aukščiausiojo lygio susitikime „Ukraina – Pietryčių Europa“ pažymėjo, kad padėtis mūšio lauke Ukrainoje sudaro galimybę žengti žingsnius, kad karas būtų užbaigtas ne vėliau kaip 2025 m.
Jis pažymi, kad Ukraina parengė veiksmų planą, pergalės planą, kuris gali „užpildyti atotrūkį tarp dabartinės padėties ir taikos viršūnių susitikimo sėkmės“.
