Rusija

Baltarusija išreiškė norą įsigyti Švedijos „Volvo“ automobilių gamyklą Kalugoje, netoli Rusijos sostinės Maskvos, ir plėtoti joje gamybą, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“, cituodama šalies vyriausybės vadovą. „Matome, kad Rusijos ir užsienio bendrovės aktyviai įsisavina pajėgumus tų, kurie pabėgo iš Rusijos. Mes atkreipėme dėmesį į aktyvus Kalugos srityje – „Volvo“ gamyklą“, – sakė Ramanas Haloučanka.

Nežinomas asmuo šįryt Krasnodare (Rusija) nušovė miesto mobilizacijos skyriaus vado pavaduotoją ir povandeninio laivo „Krasnodar“ vadą Stanislavą Ržickį. Rusiškas telegramo kanalas „Shot“ skelbia, kad 42-ejų S. Ržickis 8 ryto išėjo iš namų pabėgioti. Nežinomas asmuo patykojo jo šalia sporto komplekso „Olimp“ ir keturis kartus iššovė į krūtinę ir nugarą, o po to paspruko iš nusikaltimo vietos. Skelbiama, kad rusų aukšto rango karininkas mirė vietoje nuo patirtų sužalojimų.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelios dienos po „Wagner“ surengto ir netrukus nutraukto maišto susitiko su šios privačios karinės samdinių bendrovės vadovu Jevgenijumi Prigožinu. Pasak D. Peskovo, tris valandas trukęs susitikimas įvyko birželio 29-ąją, jame taip pat dalyvavo J. Prigožino įkurtos „Wagner“ vadai. „Wagner“ samdiniai drauge su Rusijos kariuomene kariauja Ukrainoje.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas grasina smogti trims Ukrainos atominėms elektrinėms ir branduoliniams objektams Rytų Europoje, jei, kaip teigia jis, pasitvirtins tariamas „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymas atakuoti Smolensko atominę elektrinę Rusijoje“. Tradicinę propagandinę grasinimų tiradą buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas paskelbė savo „Telegram“ paskyroje.

Ar galima lyginti homofobiją ir nuotaikas tarpukario Europoje, kai nacių propaganda savo dėmesį buvo nukreipusi į žydų tautą, kas galiausiai pavirto į vieną didžiausių XX a. tragedijų – Holokaustą? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

62 metų Jevgenijus Prigožinas, buvęs smulkus nusikaltėlis, tapęs restoranų milijardieriumi, o vėliau karo vadu, daugelį metų sprendė daugybę sunkių užduočių Kremliui. Dabar, po nutraukto arba nepavykusio maišto, kuriame metė iššūkį Rusijos kariuomenei ir į politinę krizę pastūmėjo patį Putiną, Prigožinas stovi ant kol kas baisiausios užduoties slenksčio: likti gyvam ar išvengti kalėjimo. O gal pavyks abu variantai, rašo Radio Free Europe.

Rusijai paskelbus, kad Baltarusijoje bus dislokuotas branduolinis ginklas, o vėliau ten „perleidus“ ir Jevgenijaus Prigožino smogikų grupuotę „Wagner“ šalis tampa Vladimiro Putino „žaidimų lauku“, o pati Baltarusija tampa potencialia grėsme ne tik Ukrainai, bet ir Vakarams.

Ilgametis Vladimiro Putino parankinis Dmitrijus Medvedevas plataus masto puolimo Ukrainoje metu tapo aršiausiu Kremliaus vanagu, nors ilgus metus buvo vadinamas „liberalu“. Pastaruosius metus iš buvusio šalies premjero ir prezidento galima išgirsti tik neapykantos Vakarams žodžius bei grasinimus branduoliniu susidorojimu, nors savo politinės veiklos pike jis buvo laikomas Rusijos ateities politiku.

Įtampa tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos, regis, pasiekė aukščiausią tašką. Bet tai – ne naujiena nei NATO, nei rusams. Ilga ir gana nedraugiška abiejų pusių istorija rodo, kad ginklais žvanginta ne kartą, o ir branduoliniu vėzdu mojuota dažniau nei norėtųsi. Buvo laikas, kai NATO sąjungininkai nė akimirkos neabejojo, kad sovietų grasinimai rimti, todėl greta sienos laikė įspūdingas karines pajėgas.

Per sprogimą sprogmenų gamykloje centriniame Rusijos Samaros regione žuvo šeši žmonės, o dar du buvo sužeisti, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Sprogimas įvyko „Promsintez“ gamykloje Čiapajevsko mieste. „Aštuoni žmonės buvo sužeisti, šeši iš jų mirė“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ cituoja pagalbos tarnybas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivui sunku kovoti su Rusija be tolimojo nuotolio ginklų ir kad sprendimas tiekti juos Ukrainai priklauso tik nuo Vašingtono. „Be ilgojo nuotolio ginklų sunku ne tik atlikti puolamąją misiją, bet, tiesą sakant, sunku atlikti gynybinę operaciją. Labai sunku“, – sakė V. Zelenskis viešėdamas Prahoje.

Ukrainos Dnipropetrovsko srityje drono nuolaužoms nukritus ant automobilio žuvo du žmonės, penktadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas. Jo teigimu, oro gynybos sistemos regione numušė šešis rusų paleistus dronus „Shahed“. Vieno iš jų nuolaužos pataikė į keliu važiavusį automobilį ir pražudė du žmones. Toje vietoje taip pat užsidegė sausa žolė, gelbėtojai jau užgesino gaisrą, platformoje „Telegram“ sakė S. Lysakas.

Rusijos žurnalistinių tyrimų centras „Dosjė“ paskelbė iki tol niekur nepublikuotas Vladimiro Putino traukinio vidaus nuotraukas. Asmeniniame šarvuotame Rusijos prezidento sąstate yra masažo ir kosmetologijos kabinetai, susirinkimų ir sporto salės. Specialų V. Putino traukinį prižiūri Rusijos geležinkelių inžinieriai ir dešimtys Federalinės saugumo tarnybos, kuri saugo aukščiausius šalies vadovus, agentų.

Rusija ketvirtadienį paskelbė uždaranti Suomijos konsulatą Sankt Peterburge ir išsiunčianti iš šalies devynis diplomatus, sakydama, kad šis žingsnis yra atsakas į tai, ką ji pavadino Helsinkio vykdoma konfrontacine antirusiška politika. Naujausia NATO narė Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, anksčiau šį mėnesį išsiuntė devynis Rusijos ambasadoje Helsinkyje dirbusius diplomatus už žvalgybinę veiklą.

Birželio 24 d., vykstant trumpam samdinių vado Jevgenijaus Prigožino maištui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Wagnerio“ grupės lyderio „išdavystę“ palygino su 1917 m. revoliucine suirute, „kuri privedė prie didžiulės nelaimės, kariuomenės sunaikinimo, valstybės žlugimo, milžiniškų teritorijų praradimo ir galiausiai pilietinio karo tragedijos“, – per televiziją sakė Putinas, bet istorikai mano, kad Putinas klydo.

Rusijos tyrėjai trečiadienį pranešė pradėję baudžiamąjį tyrimą po to, kai Čečėnijoje buvo žiauriai sumušta žurnalistė Jelena Milašina. 45 metų J. Milašina rašo apie teisių pažeidimus Čečėnijoje, Kaukazo respublikoje, kurią daugelį metų valdo buvęs karo vadas Ramzanas Kadyrovas. J. Milašina, dirbanti svarbiame Rusijos nepriklausomame laikraštyje „Novaja Gazeta“, ir advokatas Aleksandras Nemovas šią savaitę buvo žiauriai sumušti neramioje Čečėnijos respublikoje.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, kalbėdamas su Vakarų žiniasklaida, pareiškė, kad „Wagner“ savininkui, kuris prieš kelias savaites surengė maištą Rusijoje ir sulaukė asmeninės Vladimiro Putino amnestijos, šiuo metu niekas negresia.

Kremliaus statytinis Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad Jevgenijaus Prigožino šiuo metu šalyje nėra, jis tariamai išvykęs į Sankt Peterburgą. „Baltarusijos teritorijoje Jevgenijaus Prigožino nėra, jis yra Piteryje. Kiek aš šios dienos ryte buvau informuotas, „Wagner“ smogikai taip pat savo stovyklose (okupuotoje Ukrainos dalyje, – red. past.). Savo nuolatinėse stovyklose, kur jie buvo po pasitraukimo iš fronto ir atgavinėjo jėgas“, – CNN cituojamas A. Lukašenka.

Rusijoje ir toliau tęsiasi informacinė Kremliaus kova prieš „Wagner“ smogikų vadą Jevgenijų Prigožiną. Po nesėkmingo pastarojo maišto pradėta jį diskredituojanti viešinimo kampanija, kurios metu siekiama pavaizduoti, kokioje prabangoje jis gyveno. Prokremliškas informavimo portalas „Izvestija“ paviešino kratų J. Prigožino namuose ir ofise nuotraukas. Jo prabangioje viloje aptikta begalė ginklų, dėžės su grynaisiais pinigais, perukai keisti tapatybę.

Ukraina trečiadienį paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti į tai, kas, anot jos, yra Maskvos karinė eskalacija okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje. „Rusija, dislokuodama karinį personalą, įrengdama įtvirtinimus mažiausiai trijuose reaktoriuose, padėdama sprogmenis Zaporižios atominėje elektrinėje, tiesiogiai grasina branduoliniu incidentu didžiausioje Europos atominėje elektrinėje“, – teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos socialiniame tinkle išplatintame pareikime.

Rusijai dėl karo Ukrainai įvestų sankcijų pradėjo trūkti atsarginių dalių ne tik civiliams orlaiviams, bet ir paprastiems lėktuvams, tokiems kaip lengvieji daugiafunkciniai biplanai „An-2“, arba vadinamieji  „kukurūznikai“. Rusijos naujienų portalas RBK rašo, kad grėsmė An-2 parkams sunykti tapo akivaizdi, nes pradėjo stigti atsarginių dalių jų variklių remontui, nes tarptautinės sankcijos draudžia Rusijai tiekti aviacijos produkciją.

Rusijos pensininkai tapo skurdesni negu Kazachstano. Pastaruoju metu vis labiau krintant Rusijos rublio vertei senjorų gyvenimas Rusijoje darosi vis artimesnis Trečiojo pasaulio šalių situacijai, skelbiama Rusijos tiriamosios žurnalistikos portale „Možem objesnit“. Rusijos oficialūs statistiniai duomenys skelbia, kad vidutinė pensija šalyje 2023 m. siekė 19,3 tūkst. rublių (apie 197 eurus). Nepaisant to, kad tai yra 14,4 proc.

Antrajame pagal gyventojų skaičių Rusijos mieste Sankt Peterburge liepsnoja sandėlių teritorija, praneša vietos informavimo šaltiniai. Gelbėtojų tarnybos teigimu, gaisro plotas siekia 400 kv. m. „Astra“ skelbiama, kad gaisras galėjo prasidėti sandėlių teritorijoje Frunzenskij rajone. Rusiškuose šaltiniuose skelbiama, kad milžiniškas dūmų stulpas aiškiai matyti ir miesto centre. Vietos gyventojų teigimu, užsidegė degalinė, o netoliese yra ir padangų sandėliavimo vieta.

Trumpai gyvavęs rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino maištas paaštrino esamus nesutarimus Rusijos nacionalinio saugumo bendruomenėje, ir tai iliustruoja įtarimai, kurie galimai krito ant aukšto rango karininkų, trečiadienį skelbia britų žvalgyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino NATO sąjungininkų sprendimą metams pratęsti Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo kadenciją ir pagyrė jį už asmenines pastangas, remiant karo draskomą šalį. „Padėkojau Jensui Stoltenbergui už jo asmenines pastangas remti Ukrainos euroatlantinius siekius, – sakė V. Zelenskis po pokalbio telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi. – Tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas bus vaisingas ir ateityje.

Kremlius antradienį pareiškė esąs atviras deryboms dėl galimo apsikeitimo kaliniais, tarp kurių yra ir įkalintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas, tačiau pabrėžė, kad tokios derybos turi vykti ne viešai.

Rusijoje Kamčiatkoje sudužo naikintuvas MiG-31, praneša rusų propagandos agentūra TASS. Anot agentūros, naikintuvas sudužo mokomojo skrydžio metu virš Avačios įlankos, skrido be amunicijos. Apie įgulos narius informacijos kol kas nėra, rusų žiniasklaida praneša, kad jų ieškoma. Tokius naikintuvus rusai ne kartą naudojo Ukrainai atakuoti.

Sakartvelo valdančioji partija antradienį sukritikavo Ukrainos sprendimą liepti Tbilisio ambasadoriui išvykti iš Kyjivo – to paprašyta buvo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui siekiant išgelbėti įkalintą buvusį Sakartvelo lyderį Michailą Saakašvilį. M. Saakašvilis, 2004–2013 metais ėjęs Sakartvelo prezidento pareigas, pirmadienį pirmą kartą po kelių mėnesių pasirodęs per televiziją, dalyvaujant teismo posėdyje, priminė tik savo šešėlį.

Baltarusijos Mogiliavo mieste vykusios Antrojo pasaulinio karo mūšio rekonstrukcijos metu nutiko kuriozinė situacija – „sovietų karių ir fašistų“ susirėmimo metu į lauką išbėgo vyras ir spyrė koja į galvą vienam iš „priešų“. Mogiliavo milicijos pareigūnai imitavo istorinį mūšį, kurio metu dalis pareigūnų buvo persirengę NKVD smogikais, o dalis – „puolančiais juos naciais“. „Zerkalo“ paviešintame vaizdo įraše matosi, kaip istorinės mūšio rekonstrukcijos metu į lauką išbėgo vienas iš žiūrovų.

Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad „Wagner“ vadui Jevgenijui Prigožinui buvo grąžinti visi pinigai, kuriuos Rusijos teisėsaugininkai aptiko kratų metu praėjusį savaitgalį. Nepavykusio maišto organizatorius atgavo ir tas grynųjų pinigų pakuotes, kurios buvo aptiktos požeminėje aikštelėje stovėjusiuose furgonuose. Pats J. Prigožinas neneigė, kad furgonuose buvo laikomi grynieji pinigai.

Per beveik 500 Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienų Vladimiras Putinas nepasiekė nė vieno savo tikslo, o jam tai – tikra nelaimė. Taip interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. „Jei Putinui liko nors šiek tiek racionalaus proto ir gebėjimo objektyviai įvertinti situaciją, tuomet jis jau turėjo įsitikinti, kad suklydo, nes nė vienas jo tikslas nebuvo pasiektas“, – pabrėžė A. Kwasniewskis.

Rusijos benzino rinka susidūrė su „idealia audra“, kuomet nepaisant paskelbtų sankcijų, kurios apsunkina prekybą užsienyje tiek nafta, tiek jos produktais, šalyje pasireiškė benzino trūkumas, skelbiama „The Moscow Times“. Nuo šių metų pradžios benzino (tiek 92, tiek ir 95 markės) kaina Rusijoje šoktelėjo daugiau nei 70 proc. Valdžia, savaime suprantama, skelbia, kad benzino gamyba šalyje nuolat auga, tačiau realybėje, mažmeninėje rinkoje susiduriama su kuro deficitu, skelbia „Reuters“šaltiniai.

Rusijos elektra varomo transporto vystymo asociacijos „Rustranselektro“ vadovas Michailas Demurija vietos žiniasklaidai pristatė „Elektrobuchankos“ prototipą – UAZ-3909 pagrindu sukurtą rusišką elektromobilį. Tai 1985-ųjų kartos konstrukcijos automobilis, pradėtas gaminti Sovietų Sąjungoje dar 1965-aisiais. „Buchanka“ vadinamo (dėl savo panašumo į sumuštinių duoną, – red. past.

Šalia Maskvos esančiame Chimkų mieste penktadienio vakarą kilo didžiulis gaisras, praneša Rusijos žiniasklaida.  Vėliau apie tai paskelbė ir Ukrainos žiniasklaida.  Užfiksuotuose vaizduose matomi aukštai kylantys dūmų ir liepsnos stulpai.  Skelbiama, kad dega apie 400 kvadratinių metrų plotas.  Pasak Rusijos žiniasklaidos, gaisras kilo baldų sandėlyje, šiuo metu įvykio vietoje dirba specialiosios pajėgos.  Kol kas apie aukas nepranešama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime jautriai padėkojo Ukrainos karinėms oro pajėgoms. V. Zelenskis taip pat patvirtino, kad šiandieninio Rusijos smūgio metu Sumuose dronais atakuotas Ukrainos saugumo tarnybos pastatas.  Pasak prezidento, per visą karo laikotarpį kariai išsaugojo tūkstančius ukrainiečių gyvybių bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.

Bachmuto kryptimi paaštrėjo padėtis, skelbia Ukrainos gynybos ministrė Hana Maljar. Pasak jos, okupantai šiandien bandė veržtis šia kryptimi, tačiau nesėkmingai, Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko atlaikyti ataką.  „Tačiau situacija keičiasi labai sparčiai. Gali būti prarasta ir atkurta kontrolė tų pačių pozicijų du kartus per dieną. Priešas aktyviai reaguoja į visus mūsų veiksmus ir sukuria tris gynybos linijas grėsmingesnėmis kryptimis“, – sakė H. Maljar.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakciją į  „Wagner“ maištą buvo silpna, o tai rodo, kad jis yra praradęs kontrolę.  Apie tai jis kalbėjo leidiniui CNN, cituoja  „Ukrinform“. „Matome Putino reakciją. Ji silpna. Visų pirma matome, kad jis ne viską kontroliuoja.  „Wagner“ veržimasis gilyn į Rusiją ir tam tikrų regionų užgrobimas rodo, kaip lengva tai padaryti. Putinas nekontroliuoja situacijos regionuose“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad karas Ukrainoje baigsis tik tuomet, kai Krymas bus deokupuotas.  Apie tai jis kalbėjo leidiniui CNN, cituoja „Ukrinform“.  Jis teigė, kad galutinis Ukrainos tikslas yra Krymo deokupacija, ir tik tada tai reikš, kad „karas baigėsi“, o „taikos“ be atkovoto Krymo nelaikys pergale. „Neįsivaizduojame Ukrainos be Krymo. Ir nors Krymas yra Rusijos okupuotas, tai reiškia tik viena: karas dar nesibaigė“, – sakė jis.

Ukrainos kontrpuolimas prieš didžiulę Rusijos gynybą yra itin sudėtinga operacija, todėl nenuostabu, kad ji nevyksta sparčiai, pirmadienį pareiškė aukšto rango NATO kariškis. „Kontrpuolimas yra sudėtingas. Žmonės neturėtų galvoti, kad tai lengvas perėjimas“, – žurnalistams sakė NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. „Ukrainoje yra nemažai rusų. Yra nemažai gynybinių kliūčių“, – teigė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę dalyvaus pirmame daugiašaliame aukščiausiojo lygio susitikime po Rusiją sukrėtusio ginkluoto maišto. Antradienį lyderiai virtualiai susirinks į Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) – Rusijos ir Kinijos įkurtos saugumo grupės, siekiančios pasipriešinti Vakarų sąjungoms nuo Rytų Azijos iki Indijos vandenyno – viršūnių susitikimą. Tai reta tarptautinė grupė, kurioje jo šalis vis dar sulaukia paramos.

Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją bus „labai ilgas ir „labai kruvinas“, pareiškė aukščiausio rango JAV karininkas generolas Markas Milley, rašo BBC. Jis sakė nesistebintis, kad pažanga buvo lėtesnė nei prognozuota, bet pridūrė, kad Ukraina „toliau juda į priekį“. „Tai vyksta šiek tiek lėčiau, bet tai natūrali karo dalis“, – sakė jis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino „kai kuriuos“ Vakarų partnerius atidėjus pažadėtus Ukrainos pilotų mokymus.

Praėjusį savaitgalį Jevgenijui Prigožinui nepavykus surengti „Teisingumo maršo“ į Rusijos sostinę, įsikišo Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir, matyt, pasiūlė „Wagner“ bosui saugų prieglobstį tremtyje. Vladimiras Putinas akivaizdžiai supyko, kad jo senas protežė galėjo atsisukti prieš jį, todėl dabar jau pradėjo „valymo“ kampaniją.

Okupuotame Kryme esančiame Krasna Zorkos kaime jau tris dienas beveik visą parą veikia krematoriumas, kuriame deginami rusų okupantų kūnai. Apie tai sekmadienį skelbė Ukrainos „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“. Apie įvykius, susijusius su krematoriumu, kanalą informavo gyventojas iš Gvardijskos kaimo. Kaip jis pasakoja, į Krasna Zorkos kaimą jau tris dienas atvažiuoja daug automobilių su likviduotų Rusijos karių kūnais.

Rusijoje nereikia naujos mobilizacijos, kad būtų pakeisti privačios samdinių grupės „Wagner“ kariai, kurie paliko mūšio lauką Ukrainoje po trumpalaikio maišto, pirmadienį pranešė rusų valstybinė žiniasklaida, cituodama gynybos pareigūną. Praėjusį mėnesį grupės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas vadovavo savo pajėgoms maište prieš aukščiausią Rusijos kariuomenės vadovybę ir sukėlė didžiulę gėdą Kremliui.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas mano, kad Rusija turėtų laikinai sustabdyti diplomatinius santykius su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir Suomija. Apie tai jis rašo komentare Rusijos leidiniui „Rossiyskaya Gazeta“. „Su Suomija ir kitomis panašiomis į ją (kaip Lenkija, Baltijos šalys ir, žinoma, Britanija) vertėtų laikinai sustabdyti diplomatinius santykius arba bent jau kol kas nuleisti jų lygį“, – rašė D. Medvedevas.

Vienas pagrindinių Rusijos propagandos mašinos veidų sekmadienį apkaltino privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą Jevgenijų Prigožiną, kad šis, gavęs milijardus valstybės lėšų, išklydo iš kelio, po trumpo jo maišto formuojantis naujam Maskvos naratyvui. Praėjusį savaitgalį J. Prigožinas surengė neilgai trukusį sukilimą prieš aukščiausiąją Rusijos kariuomenės vadovybę, taip į itin nepatogią padėtį pastatydamas Kremlių.

Rusijoje praėjusį savaitgalį įvykęs maištas pribloškė daug ką: pradedant pačiais rusais ar jų sąjungininkais Kinijoje, Vakaruose taip pat niekas nesuprato, kas vyksta, baigiant Rusijos valdžios atstovais, kurių surūgę veidai pirmadienį vykusių susirinkimų metu demonstravo liūdnas nuotaikas. Didžiausias skaudulys ir pralaimėjimas Kremliui dėl Jevgenijaus Prigožino „maršo“ yra tai, kad skylėtą sistemos vidų, visiškai priešingą išoriškai demonstruojamai jėgai ir vienybei, pamatė absoliučiai visi.

Po Kremliaus invazijos į Ukrainą pašlijus Rumunijos ir Rusijos santykiams, šeštadienį Rumunijos vyriausybės prašymu iš šalies išvyks keturiasdešimt Rusijos diplomatų ir ambasados Bukarešte darbuotojų.

Birželio 24 d. vakare, kai Wagnerio pajėgos buvo vos už kelių šimtų kilometrų nuo Maskvos ir Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad jie sustabdys veržimąsi ir „pagal planą trauksis į savo lauko stovyklas“ paraleliai vyko įdomūs dalykai. Savo pasiryžimą trauktis „Wagner Group“ įkūrėjas paaiškino noru nepralieti kraujo. Šis teiginys buvo ne tik neaiškus, bet ir neteisingas – per maištą jau žuvo 13 rusų lakūnų.