Rusija

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimo Minske praėjusią savaitę metu Aliaksandras Lukašenka pagąsdino savo kolegas dėl „Vakarų žvanginimo ginklu“, o taip pat eilinį sykį teisinosi, kodėl Baltarusijoje atsirado branduolinis ginklas. „Mes tuos taip vadinamus gynybinius NATO manevrus stebime seniai. Nuo to laiko, kai 1996-aisiais iš Baltarusijos išvežėme branduolinius ginklus.

Rusijos ir Suomijos pasienį užplūdę migrantai atvirauja, kad jų kelionę organizuoja rusai, o jei Suomija visiškai uždarys sieną su Rusijos Federacija, tuomet rusai grasina migrantus siųsti link Lietuvos. Apie tai skelbia Suomijos leidinys „Yle“ pasikalbinęs keletą migrantų, bandančių patekti į Europos Sąjungą iš Rusijos per Suomiją.

Rusiją užgriuvo gamtos stichijos: pietvakarių dalyje siaučia uraganas, kuris pridarė daug žalos pajūrio miestams, sostinėje Maskvoje milžiniški kamščiai dėl stipraus snygio ir ledo, o šalies rytuose – Kamčiatkos pusiasalyje – iš krantų išsiliejus Beringo jūrai buvo užtvindytas Oliutorksko rajono administracinio centro oro uostas.

Rusų okupantai pradeda pavargti nuo karo Ukrainoje ir ima skųstis represijomis. Tai liudija pasiklausyti karių telefoniniai pokalbiai, kurių detalėmis dalijasi „Associated Press“. Artėjant antrajai karo žiemai, kuomet tęsiasi karo veiksmai, kartu daugėja ir rusų karių, norinčių pabėgti iš fronto.

Rusija sekmadienį įtraukė „Meta Platforms“ atstovą spaudai Andy Stone'ą į ieškomų asmenų sąrašą dėl neįvardytų kaltinimų, Maskvai JAV socialinės žiniasklaidos milžinę, kuriai priklauso „Facebook“, laikant ekstremistine organizacija. Praėjusiais metais pradėjusi puolimą Ukrainoje ir uždraudusi jo kritiką, Rusija smarkiai suvaržė tradicinės ir socialinės žiniasklaidos laisvę.

Rusija ėmėsi destabilizuojančių veiksmų prieš dar vieną NATO šalį ir patys organizavo arba netiesiogiai prisidėjo prie migrantų srauto į Suomiją. Suomiai į tai sureagavo griežtai – šiuo metu uždaryti visi išskyrus vieną patikros punktų absoliučiai visiems atvykstantiems keleiviams, įskaitant ir pačius rusus ar prekes. Suomija uždarė daugumą praėjimo vietų pasienyje su Rusija, atsakydama į vis augantį migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių srautą per šią šalį.

Nepaisant kovų Gazos Ruože, karas Ukrainoje turi daug didesnį poveikį Europos likimui. Kaip tvirtina buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės karininkas ir karinis ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas, teroristinės grupuotės Artimuosiuose Rytuose kelia grėsmę, tačiau jos neturi tokių pajėgumų, kokius turi Rusija. Pirmiausia – branduolinių ginklų. Atsargos karininkas dienraščio „The Telegraph“ skiltyje įspėja, kad Rusija juda „totalinio karo“ link.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį, po to, kai buvo paleista pirmoji per „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį pagrobtų įkaitų grupė, pareiškė, kad Izraelis yra „įsipareigojęs susigrąžinti visus įkaitus“. „Tai vienas iš karo tikslų, o mes esame pasiryžę pasiekti visus karo tikslus“, – sakoma jo pareiškime. Spalio 7 dieną „Hamas“ ir kiti palestiniečių ginkluoti užpuolikai Izraelyje per kruvinus išpuolius paėmė apie 240 įkaitų ir nužudė 1,2 tūkst.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad JAV turi pavojingą dirbtinio intelekto monopolį, todėl Rusijoje kuriamos technologijos turi konkuruoti su šališkais Vakarų pokalbių robotais. Nuo praėjusių metų, kai buvo pradėtas kurti generatyvinis pokalbių robotas „ChatGPT“, lenktynės dėl dirbtinio intelekto kūrimo paaštrėjo, Rusijai ir Kinijai išleidus milijardus, kad varžytųsi su JAV dominavimu šioje srityje.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį pareiškė, kad Maskva neperdavė ginklų, už kuriuos Jerevanas jau sumokėjo. Šios pastabos išsakytos didėjant Maskvos ir Jerevano priešpriešai po to, kai rugsėjį Kalnų Karabache dislokuotiems Rusijos taikdariams nepavyko užkirsti kelio žaibiškam Azerbaidžano puolimui. „Yra problema, susijusi su (Rusijos) ginkluotės ir įrangos, už kurią jau sumokėjome, pristatymu“, – per televiziją teigė Armėnijos premjeras.

Rusijoje teismas leido suimti 33-ejų Rustamą Faratdinovą, aktyvisto iš Baškirijos Ruslano Gabbasovo brolį. Pastarasis pabėgo nuo Kremliaus teisėsaugininkų persekiojimo į užsienį: teisėsaugininkai vietoje jo suėmė brolį ir „pripaišė“ jam bendrininkavimą teroristinėje veikloje. Išvakarėse R. Gabbasovo namuose buvo atlikta krata. Į užsienį išvykusio ruso, kuris pasisako už Baškirijos atsiskyrimą nuo Rusijos Federacijos, žmona vietos žiniasklaidai pasakojo, kad pareigūnai nieko nerado ir išėjo.

Rusijos naftos prekybininkai susidūrė su problemomis ieškant tanklaivių, kurie plukdytų jų „juodąjį auksą“ po to, kai JAV pradėjo įvedinėti sankcijas Kremliaus „šešėliniam laivynui“ ir pradėjo tyrimą, kuriame įtarimai pateikti trisdešimčiai vežėjų visame pasaulyje. Naftos bendrovės, kurios eksportuoja produkciją iš Baltijos jūros uostų, negali surasti laivų daliai savo užsakymų lapkričio mėnesį, „Reuters“ paaiškino regione veikiančios įmonės atstovas.

Neįprastas įvykis pateko į kamerų objektyvus, kuomet Aliaksandras Lukašenka Minske laukė atvykstančio Vladimiro Putino. Kol Kremliaus statytinis Baltarusijoje laukė rusų prezidento, jam akivaizdžiai drebėjo galva. „Naša Niva“ pažymima, kad toks atvejis į kameras pateko pirmą sykį. „Naša Niva“ taip pat pažymima, kad visi medikai, į kuriuos kreipėsi leidinys, tvirtino, jog nustatyti tikslią diagnozę pagal vaizdo įrašą yra neįmanoma.

Maskvos Liublino rajone penktadienio naktį užsiliepsnojo ir sudegė „Čagino“ elektros pastotė. Apie tai pranešė Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija ir Rusijos „Telegram“ kanalai. Pranešta, kad siekiant užgesinti gaisrą elektros pastotėje, transformatoriuje, kur kilo gaisras, buvo atjungtas tinklas. Ryte gaisro faktą patvirtino Rusijos Federacijos Nepaprastųjų situacijų ministerija. Ugnies stulpas siekė kelis metrus, kylantys dūmai buvo matyti iš toli.

Rusijos valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ pranešė investicijas ateinančiais metais planuojantis apkarpyti penktadaliu, pirmiausia dėl smarkiai sunykusio eksporto į  Europą bei padidėjusios mokesčių naštos.

Vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygių ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad jis įsivaikino mergaitę, prievarta paimtą iš Ukrainos našlaičių prieglaudos. BBC, remdamasi Rusijos ir Ukrainos dokumentais, pranešė, kad Rusijos įstatymų leidėjas Sergejus Mironovas įsivaikino dvejų metų mergaitę, kuri pernai buvo paimta iš našlaičių prieglaudos Chersone.

Ukrainoje per Rusijos apšaudymus žuvo penki civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai. Tuo tarpu Rusija pranešė, kad nuo traumų, patirtų per ukrainiečių drono ataką, mirė Rusijos televizijos žurnalistas. Ukrainos miestai ir miesteliai netoli fronto linijos nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva įsiveržė į šalį, nuolat apšaudomi.

Estijos prezidentas Alaras Karis, ketvirtadienio rytą apsilankęs Narvos pasienio kontrolės punkte, patvirtino, kad Talinas yra pasirengęs bet kokiems Rusijos bandymams pasinaudoti migrantais ir taip sukelti nestabilumą šalies rytiniame pasienyje. „Policijos ir sienos apsaugos valdyba užtikrina, kad Estijos atsakas į tai bus neatidėliotinas ir ryžtingas“, – nurodė jis.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ ketvirtadienį paskelbė, kad dislokuos 50 pareigūnų Suomijoje, kur prie rytinės sienos su Rusija fiksuojamas migrantų srauto padidėjimas. Agentūros pareiškime sakoma, jog ji nusiųs 50 sienų apsaugos pareigūnų ir kitų darbuotojų, taip pat įrangos, įskaitant patrulinius automobilius, kad pastiprintų Suomijos sienos kontrolę. Pastiprinimas į Suomiją turi atvykti jau kitą savaitę.

Pasaulinio karo pradžios procesas jau prasidėjo ir Rusija pasiruošusi pulti ne tik Ukrainą, bet ir kitas šalis. Tai Ukrainos televizijai trečiadienį sakė ukrainiečių diplomatas ir tarptautinių reikalų ekspertas Ruslanas Osipenka. Anot jo, jau galima kalbėti apie Trečiąjį ar net Ketvirtąjį pasaulinį karą, jei į Šaltąjį karą žvelgsime kaip į globalią pasaulio konfrontaciją. „Tai jau vyksta. Yra stovyklos, dvipolis pasaulis, pradėta karo ekonomika.

Rusija ketvirtadienį paskelbė sustiprinusi saugumą šiauriniame Murmansko regione po to, kai Suomija pareiškė uždarysianti visus, išskyrus vieną, sienos perėjimo punktus tarp abiejų valstybių.  Trečiadienį Helsinkis pareiškė, kad šių veiksmų imamasi reaguojant į padažnėjusius prieglobsčio Europos Sąjungoje prašančių migrantų bandymus patekti Bendrijos teritoriją. Suomijos nuomone, tai yra Rusijos siekis destabilizuoti padėtį šalyje.

Žemutinio Naugardo srities (Rusija) administracija ir toliau nepaiso nieko, kai reikia „įvykdyti planą“. Apstulbę vietos gyventojai užfiksavo, kaip kelininkai naujutėlaitį asfaltą vienoje iš gyvenviečių kloja tiesiog ant storo sniego sluoksnio. Panašius vaizdus jie matė ir 2017-aisiais, prieš Rusijoje vykusį pasaulio futbolo čempionatą. Žemutinio Naugardo gyvenvietės Boras žmonės apstulbo išvydę pusnynuose išvydę kelininkų įrangą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvas ketvirtadienį pakilo iš Rusijos Federacijos ir įskrido į Baltarusijos oro erdvę.  „Putino lėktuvas įskrido į Baltarusijos oro erdvę“, – skelbia kanalas „MotolkoPomogi“. Ketvirtadienį Minske vyksta Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimas. Tai – karinis aljansas, bandantis reintegruoti buvusias SSRS šalis.  Organizacijai priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija ir Rusijos Federacija.

Vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinių sąjungininkų įsivaikino dvimetę mergaitę, paimtą iš Ukrainos vaikų namų, rodo BBC laidos „Panorama“ atskleisti dokumentai. Sergejus Mironovas, 70-metis Rusijos politinės partijos lyderis, įrašytas dvejų metų mergaitės, kurią 2022 m. paėmė moteris, kurią jis dabar yra vedęs, įvaikinimo įraše. Įrašai rodo, kad mergaitės tapatybė buvo pakeista Rusijoje. S. Mironovas neatsakė į BBC prašymus pakomentuoti situaciją.

Baltarusijos Gardino teismas ėmėsi tarptautinė visuomeninės organizacijos „Gervėčių klubas“ likvidavimo bylos. Teismo posėdis numatytas ketvirtadienį. Organizacija veikė beveik 30 metų ir plėtojo Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą. Ieškovas byloje – Baltarusijos Respublikos Teisingumo ministerija, rašo baltarusių leidinys „Hrodna.life“. Organizacija buvo įregistruota 1994 m. Rimdžiūnų kaime, Astravo rajone, Baltarusijoje.

Ketvirtadienio naktį šalia Maskvos esančiame Rusijos Lytkarino mieste nugriaudėjo sprogimas. Kaip skelbia rusakalbis „Telegram“ kanalas „Baza“, vietos gyventojai pastebėjo žybsnį elektrinėje, o tuomet ten kilo gaisras. Netrukus dalis gyventojų liko be elektros.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad paragino Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos pradėtą karą Ukrainoje ir išvesti visus karius iš šalies. Rusijos prezidentas pirmą kartą nuo konflikto pradžios vaizdo ryšiu kalbėjo virtualiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikime.

Suomijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad šalis uždarys visus, išskyrus šiauriausią sienos su Rusija perėjimo punktą, dėl padidėjusio migrantų srauto, kurį, Suomijos teigimu, Rusija sąmoningai stumia prie sienos. Nuo rugpjūčio pradžios apie 700 prieglobsčio prašytojų be vizų atvyko į Suomiją per jos rytinę sieną. „Šiandien vyriausybė nusprendė uždaryti daugiau pasienio kontrolės punktų.

Rusija trečiadienį pranešė, kad viename iš jos kontrolės punktų Arkties ir Suomijos pasienyje, kur, pasak jos, šimtai migrantų įstrigo šaltyje, susidarė kritinė humanitarinė situacija. Suomijos visuomeninio transliuotojo YLE duomenimis, nuo lapkričio prie sienos iš Rusijos atvyko daugiau kaip 500 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Irako, Jemeno, Somalio ir Sirijos. Helsinkis apkaltino Maskvą, kad ji tyčia stumia migrantus į Arkties regioną, bet Rusija tai neigia.

Buvęs Dagestano (Rusija) kikbokso rinktinės treneris Achmadas Achmedovas kovoja prieš Rusijos pajėgas tarnaudamas Ukrainos kariuomenėje. Iki karo jis buvo vienas iš labiausiai gerbiamų Rusijoje kikbokso trenerių, paties teigimu, užauginęs 16 pasaulio čempionų. Rusijoje jam buvo iškelta baudžiamoji byla, jo artimieji Dagestane yra persekiojami vietos valdžios.

Rusijos žiniasklaida išsiaiškino, kaip veikia migrantų gabenimo į Suomijos pasienį sistema. Tarpininkai pasirūpina, kad migrantai iš Sirijos, Irako, Jemeno ir Maroko gautų pakvietimus į Rusiją, ten būtų apgyvendinti, o vėliau automobiliais nuvežti iki pasienio su Suomija ir ten jau išduotais dviračiais pasiektų sienos perėją.

Rusijos Dūmoje kilo pasipiktinimas dėl prezervatyvų kainų ir to, kad net 95 proc. rinkos sudaro užsienio gamintojų produkcija. Rusų deputatas Bisultanas Chamzajevas įtaria egzistuojant kartelinį susitarimą tarp prekeivių ir skundžiasi vietinių analogų užsienio gamintojams nebuvimu, nepaisant aktyviai vystomos „importo pakeitimo“ politikos.

Buvęs Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas rezgė planą susigrąžinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą. Kaip skelbia nepriklausomas rusų leidinys „The Moscow Times“, J. Prigožinas dar prieš savo surengtą sukilimą planavo kalbėti per apskritojo stalo posėdį Valstybės Dūmoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, kad Maskva yra suinteresuota, jog rusų kalba skambėtų visur, ir skatins tai valstybiniu lygmeniu. Jis pagrasino rusifikuoti visas Rusijos Federacijos kaimynines šalis.  Pirmadienį vykusiame 41-ajame Rusijos Federaciją sudarančių subjektų vadovų tarybos posėdyje S. Lavrovas pranešė, kad Maskva suinteresuota skatinti rusų kalbos sklaidą.

Jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, per 6–10 metų ji visiškai atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių. Be to, atsižvelgiant į Rusijoje vykstančius procesus, ji tuomet bus pajėgi padidinti savo karinį potencialą iki tokio lygio, kad galės pradėti plataus masto karą prieš NATO.

Rusija antradienį sulaikė Prancūzijos pilietį, neteisėtai kirtusį sieną iš Estijos, ir pradėjo baudžiamąjį tyrimą, pranešė federalinė saugumo tarnyba (FSB). ES ir NATO narė Estija turi beveik 300 km ilgio sieną su Rusija, o įtampa tarp šalių išaugo nuo praėjusių metų, kai Maskva pradėjo didelio masto karinę intervenciją Ukrainoje.

Rusijos Nižegorodsko srities kolonijoje IK-9 rastas nusižudęs buvęs Tyrimų komiteto Saugumo tarnybos vadas, generolas majoras Michailas Maksimenka. Anksčiau jis buvo nuteistas byloje dėl tariamo nusikaltėlių paleidimo į laisvę. „Mash“ skelbiama, kad 50-etis Rusijos generolas majoras buvo miręs aptiktas daiktų saugojimo kambaryje. Pagrindinė tyrimo versija – savižudybė.

Rusija Suomijos pasienyje taiko hibridinio karo taktiką, kartodama „migracijos krizės“ scenarijų, kurio anksčiau ėmėsi Lenkijos pasienyje su Baltarusija, bandydama destabilizuoti NATO. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Ataskaitoje teigiama, kad Rusija greičiausiai naudoja gerai žinomas hibridinio karo taktikas, kad dirbtinai sukurtų migracijos krizę Suomijos pasienyje.

Lenkijos prezidentas pirmadienį pažadėjo politinę paramą Suomijai po to, kai Helsinkis dėl padidėjusio atvykstančių migrantų skaičiaus uždarė kelis sienos perėjimo punktus su Rusija. Praėjusią savaitę Helsinkis uždarė keturis sienos perėjimo punktus, teigdamas, kad Maskva siekia destabilizuoti Suomiją, leisdama nelegaliems migrantams per savo teritoriją pasiekti Šiaurės šalį.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad, vykstant tyrimui dėl korupcijos, buvo atleistas vyriausybės departamento, atsakingo už kibernetinę gynybą, vadovas ir jo pavaduotojas. Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis nuraminti karo pagalbą siunčiančius Vakarų sąjungininkus, nuo Rusijos invazijos pradžios jau buvo atleisti dešimtys Ukrainos pareigūnų.

Armėnija vis labiau tolsta nuo Rusijos įtakos po to, kai nesulaukė karinės pagalbos kariniame konflikte su Azerbaidžanu. A. Lukašenka pirmadienį pripažino, kad Armėnija ne tik nedalyvavo paskutiniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių susitikime, bet ir paprašė išbraukti iš jo karinės pagalbos suteikimo Armėnijai aptarimo klausimą. Armėnija paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) nesvarstyti „Armėnijos palaikymo“ klausimo šalių susitikimo Minske metu.

Iš Rusijos besitraukiant užsienio avalynės kūrėjų prekių ženklams itin išaugo veltinių batų pardavimai. Vietos valdininkų pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad per trečiąjį 2023-ųjų ketvirtį veltinių pardavimai Rusijoje išaugo 373 proc. Rusijoje kilo tikras ažiotažas veltiniams batams: paaiškėjo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį jų pardavimai išaugo net 373 proc., rašoma „Gazeta“. „The Moscow Times“ pažymima, kad 86 proc.

Rusija pirmadienį paneigė kaltinimus, kad ji siunčia migrantus prie Suomijos sienos, Helsinkiui pranešus apie padidėjusį prieglobsčio prašytojų, bandančių nelegaliai patekti į šalį, skaičių. Praėjusią savaitę Suomija reaguodama uždarė keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų ir apkaltino Maskvą bandymu destabilizuoti šalį dėl jos įstojimo į NATO. „Nesutinkame su tokiais kaltinimais“, pirmadienį reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Lapkričio 19-ąją daugelį Sibiro (Rusija) regionų užgriuvo galingas uraganas. Kai kur stiprus vėjas plešia pastatų stogus ir varto medžius. Pranešama, kad yra aukų, be elektros liko šimtai gyvenviečių. Vietos sinoptikų teigimu, uraganas artimiausią parą tik stiprės. Vien Altajaus krašte, dėl nuvirtusių ant elektros tiekimo linijų medžių, be elektros liko 170 gyvenviečių. Daugelyje Altajaus krašto, Kemerovo, Omsko ir Novosibirsko sričių vietovių vėjas siekia iki 35 m/s greitį.

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022-aisiais Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka svarstė galimybę sprukti iš šalies per Lenkiją, nes nepasitikėjo Kremliumi, skelbiama naujoje lenkų žurnalisto Zbigniewo Parafianowicziaus knygoje „Lenkija kare“ (lenk. „Polska na wojnie“). Anoniminiai šaltiniai Lenkijoje žurnalistui atskleidė, kad pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais Varšuva buvo gerokai sunerimusi dėl galimo Baltarusijos įsitraukimo į karą.

Interviu amerikiečių žurnalistei Christiane Amanpour CNN televizijoje kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą akcentavo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino keliamą grėsmę. Ji įsitikinusi, kad visa NATO turi atremti Rusijos agresiją, o ne vien tik Ukraina. „Nuo pat pradžių prieš dvejus metus sakiau, kad Rusija gali ir turi būtų įveikta mūšio lauke. Ne diskusijomis ir planais, konferencijomis, o mūšio lauke. O mes to nedarome.

Rusijos Federacija yra sovietų imperijos žlugimo rezultatas, kaip ir Sovietų Sąjunga buvo imperinės Rusijos žlugimo rezultatas. Žvelgiant į ilgą imperijų istoriją, visai nenuostabu, kad šiandieninė Rusija ėmėsi reimperializacijos projekto – bandymo atkurti kuo daugiau savo buvusios imperijos. Lygiai taip pat nenuostabu, kad Rusijos pastangos bus nesėkmingos, įsitikinęs amerikiečių istorikas Alexanderis J. Motylas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvaus virtualiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikime, sekmadienį pranešė valstybinė televizija. „Vladimiras Putinas dalyvaus virtualiame G-20 viršūnių susitikime“, – sakoma sekmadienį socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusiame televizijos laidos „Vesti“ pranešime. Informacija pateikiama remiantis V. Putino darbotvarke ateinančiai savaitei.

Rusijoje šią savaitę vienas po kito pasipylė moterų teises ribojantys pasiūlymai. Vienas jų – apriboti moterims galimybę siekti aukštojo mokslo, kitas – drausti abortus privačiose klinikose.