Rusija

Baltarusijos ambasadorius Rusijoje Dmitrijus Krutojus pareiškė, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos padėjo sulaikyti išpuolį Maskvos koncertų salėje surengusius šaulius, kad teroristai negalėtų „kirsti bendros sienos“, rašo UNIAN. „Aktyvus bendradarbiavimas nuo penktadienio vyko pagal specialiųjų tarnybų liniją. Valstybės saugumo komiteto vadovas tiesiogiai bendrauja su savo kolega. Ir iš tikrųjų pagrindinė užduotis praėjusią naktį buvo užkirsti kelią teroristams eiti per mūsų bendrą sieną.

Islamo valstybės teroristų išpuolis Maskvos koncertų salėje. Keturi ginkluoti vyrai šaudė į žmones ir padegė pastatą. Skelbiama apie mažiausiai pusantro šimto žuvusių. Vilniuje girta pensininkė su automobiliu įskrido į vaikų žaidimų aikštelę, kur žaidė mažamečiai. Nuo smūgio automobilis net pakibo. Per metus mūsų šalyje padaugėjo žmonių, kuriems sunku prasimaitinti. Vis daugiau kreipiasi ir į organizacijas, dalijančias maistą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį sakė, kad mažiausiai 133 gyvybes nusinešusi ataka Maskvos priemiestyje negali tapti pretekstu didinti smurtą ir agresiją. D. Tuskas nepaminėjo jokio konkretaus konflikto, bet Lenkija yra svarbi su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos sąjungininkė. „Lenkija griežtai smerkia brutalią ataką [koncertų salėje] „Crocus City Hall“ Maskvoje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė D. Tuskas. „Visi liūdime dėl aukų šeimų.

Rusijos telegramo kanaluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti vieno iš sulaikytųjų įtariamųjų teroro išpuolio įvykdymu kankinimas. Vyrui buvo nupjauta dalis ausies ir bandoma jam pačiam sumaitinti. Žiaurius vaizdus iš pradžių paviešino rusų „Telegram“ naujienų kanalai, o vėliau ir ukrainiečių UNIAN. Pastarieji atkreipė dėmesį, jog toks Rusijos teisėsaugos elgesys tik paliudija tuos nuolat fronte pasitaikančius kankinimo atvejus.

Šeštadienį okupantai rusai iš artilerijos smogė Charkivo srities Čuhujivo rajono Vovčanski Chutorų kaimui. Per apšaudymą žuvo vienas žmogus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karine administracija. „Dėl priešo artilerijos apšaudymo Čuhujivo rajone žuvo 72 metų amžiaus vyras“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnai. Pasak Charkivo srities prokuratūros atstovų, Vovčanski Chutorų kaime nukentėjo gyvenamieji namai.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) šeštadienį pareiškė, kad keturi jos kovotojai įvykdė ataką prieš koncertų salę Maskvos priemiestyje, per kurią, Rusijos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 133 žmonės. „Ataką įvykdė keturi IS kovotojai, ginkluoti kulkosvaidžiais, pistoletu, peiliais ir padegamosiomis bombomis“ – per vieną savo „Telegram“ kanalų paskelbė IS. Ataka priklauso natūraliam karo prieš šalis, kovojančias su islamu, kontekstui, priduriama pareiškime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pasmerkė „siaubingą teroro aktą prieš nekaltus žiūrovus per koncertą Maskvoje“, pareikalavusį daugiau kaip 90 žmonių gyvybių.

Kyjivas šeštadienį pareiškė atmetantis Rusijos teiginius dėl Ukrainos sąsajų su vienoje Maskvos koncertų salėje penktadienį įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo daugiau kaip 100 žmonių. „Rusijos specialiųjų tarnybų versijos dėl Ukrainos yra visiškai nepagrįstos ir absurdiškos“, – po to, kai rusų saugumo tarnyba FSB šeštadienį pranešė, kad sulaikė į Ukrainą bandžiusius pabėgti ginkluotus užpuolikus, socialiniame tinkle „X“ parašė prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas.

Pasaulio lyderiai pasmerkė penktadienį vienoje Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje įvykdytą ginkluotą išpuolį, per kurį, naujausiais duomenimis, žuvo 115 žmonių. Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros „RIA Novosti“ žurnalisto, užpuolikai, apsirengę maskuojamaisiais drabužiais, prieš prasidedant roko koncertui įsiveržė į „Crocus City Hall“ pastatą, pradėjo šaudyti ir įmetė granatą arba padegamąją bombą.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė koncertų salėje „Crocus City Hall“ netoli Maskvos įvykdytą teroro aktą, pareikalavusį daug aukų. Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas paskelbtas socialiniame tinkle X. „Esame sukrėsti žinios apie tragiškus įvykius Pamaskvio koncertų salėje „Crocus City Hall“. Griežtai smerkiame teroro aktą ir reiškiame nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms“, – rašoma pareiškime.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos srities koncertų salėje „Crocus City Hall“ išnaudos nukreipiant visuomenes pyktį prieš Ukrainą. Pasak jo, Rusijos vadovui Vladimirui Putinui šiuo atveju reikia ieškoti „atpirkimo ožių“. „Net neabejoju, kad visa tai bus išnaudota nukreipiant pyktį į išorę, pagrinde prieš Ukrainą.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) pranešė, kad Briansko srityje buvo sulaikyti keturi asmenys, įtariami dėl teroro akto koncertų salėje „Crocus City Hall“, rašo portalas „Meduza“. FSB pranešimą cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Įvykdę teroro aktą, nusikaltėliai bandė pasprukti, automobiliu judėdami Rusijos ir Ukrainos sienos link. Koordinuoti specialiųjų ir teisėsaugos žinybų veiksmai leido per kelias valandas Briansko srityje sulaikyti visus keturis teroristus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė „užuojautą“ savo kolegai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl daug aukų pareikalavusio teroro akto Maskvos koncertų salėje, per kurį žuvo daugiau nei 60 žmonių.

Baltieji rūmai penktadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos anksčiau kovą įspėjo Rusijos valdžios institucijas apie galimą teroristinį išpuolį, nukreiptą prieš didelius susibūrimus Maskvoje. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai per ginkluotą išpuolį Rusijos sostinėje žuvo mažiausiai 60 žmonių.

2022 m. pavasarį Rusijos pajėgos deportavo Ukrainiečių paauglį Bohdaną Jermochiną iš okupuoto Ukrainos Mariupolio miesto, nuskraidino jį į Maskvą ir apgyvendino globėjų šeimoje. Jis buvo išsiųstas į patriotinę stovyklą netoli sostinės, kur Rusijos vėliavomis mojuojantys darbuotojai gyrė prezidentą Vladimirą Putiną ir bandė jį išmokyti nacionalistinių dainų. Ir šis vaikinas – tik vienas iš daugelio, prievarta įpainiotų į rusų propagandos voratinklį.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) šeštadienį pareiškė, kad keturi jos kovotojai įvykdė ataką prieš koncertų salę Maskvos priemiestyje, per kurią, Rusijos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 133 žmonės. Naujienos: 21:50 | Rusija paskelbė 29 iš 133 per ataką Maskvos priemiestyje žuvusių žmonių vardus Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija šeštadienį paskelbė 29 iš 133 per ataką Maskvos priemiestyje žuvusių ir jau identifikuotų žmonių vardus.

Per ginkluotą išpuolį Maskvos koncertų salėje žuvo daugiau kaip 60 žmonių, šeštadienį pranešė Tyrimų komitetas, padidindamas ankstesnį 40 žmonių skaičių, praneša Rusijos naujienų agentūros. Už šį išpuolį, per kurį, kaip nurodė Rusijos valdžios institucijos, daugiau kaip 100 žmonių buvo sužeisti, atsakomybė prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS). „Šiuo metu apžiūrimi žuvusiųjų kūnai. Preliminariai nustatyta, kad per teroro aktą žuvo daugiau kaip 60 žmonių.

Kruvinasis penktadienis Maskvoje. Per teroro išpuolį kovo 22 d. vakarą koncertų salėje žuvo 93 žmonės, daugybė – hospitalizuoti. Žiniasklaidos pranešimais, visa tai įvykdė „Islamo valstybė“. Toks teroro aktas Rusijos sostinėje – toli gražu ne pirmas. Tiesa, tiek siaubo ir panikos maskviečiai nejuto bent gerą dešimtmetį.

Kovo 23-iosios naktį Rusijos Samaros srities Novokuibyševsko miesto gyventojai informavo apie bepiločių orlaivių ataką ir sprogimus vietinėje naftos perdirbimo gamykloje. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi Rusijos žiniasklaida. Novokuibyševsko naftos perdirbimo gamykla priklauso kompanijai „Rosneft“. Ten gaminami degalai reaktyviniams varikliams, alyvos nešančiosioms raketoms ir lengviesiems automobiliams.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė esanti „sukrėsta ir pasibaisėjusi“ viename koncerte Maskvoje surengtu išpuoliu, per kurį, pasak Rusijos valdžios institucijų, žuvo mažiausiai 40 žmonių ir 100 buvo sužeisti. ES „yra sukrėsta ir pasibaisėjusi pranešimais apie teroristinį išpuolį „Crocus City Hall“ [koncertų salėje] Maskvoje“, pareiškė bloko atstovas.  „ES smerkia bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas penktadienį apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas suplanavus mirtiną išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos. „Teroristinis išpuolis Maskvoje buvo suplanuota ir apgalvota provokacija, kurią (Vladimiro) Putino įsakymu įvykdė Rusijos specialiosios tarnybos“, – platformoje „Telegram“ parašė direktoratas ir pridūrė, kad tokiais veiksmais siekiama „toliau eskaluoti ir plėsti karą“ su Ukraina.

Ukrainos pusėje kovojanti Rusijos piliečių grupė penktadienį neigė bet kokią atsakomybę už išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos. „Rusijos laisvės“ legionas, kurio kovotojai priklauso Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pareiškime pabrėžė, kad „legionas nekariauja su taikiais rusais“, ir apkaltino Rusijos saugumo pajėgas suplanavus šį išpuolį.

Nuolatinis Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Kremlius neva įgyvendino vieną iš plataus masto invazijos į Ukrainą „tikslų“. JT Saugumo Tarybos posėdyje Rusijos diplomatas tvirtino, kad šaliai agresorei beveik pavyko demilitarizuoti Ukrainą. „Specialiosios operacijos tikslas demilitarizuoti Ukrainą beveik pasiektas – jie jau seniai nekovoja savo ginklais, o išgyvena iš NATO tiekiamų ginklų“, – citavo jį Rusijos propagandistai.

Kruvinas penktadienis Maskvoje. Keli automatais ginkluoti užpuolikai įvykdė teroro aktą – žuvo daugiau nei 40 žmonių, per 100 yra sužeisti. Nors teroristai spėjo pasprukti, stebėjimo kameros užfiksavo, kaip jie pradeda šaudyti į civilius, o koncertų salę apima didelis gaisras. Socialinėje erdvėje išplitusiose nuotraukose – teroristų šaudymas prieš koncertą į nekaltus žmones. Filmuotoje medžiagoje iš išpuolio „Crocus City Hall“ vietos girdisi virtinė šūvių.

Ukraina „neturi nieko bendra“ su vienoje koncertų salėje prie Maskvos penktadienį įvykdytu išpuoliu, platformoje „Telegram“ pareiškė prezidento tarnybos patarėjas Mychaila Podoliakas. „Kalbant apie įvykius „Crocus City“ [koncertų salėje] Rusijos [Maskvos] priemiestyje, kur šiandien įvyko tam tikri įvykiai, kažkoks šaudymas, kažkokie nenustatytų asmenų teroristiniai veiksmai, pasakysime aiškiai, Ukraina visiškai nesusijusi su šiais įvykiais“, – pabrėžė jis.

Rusijoje įvykdyto teroro išpuolio liudininkai skelbia, kad jo metu visur vyravo panika, žmonės nežinojo kur bėgti, o dauguma durų pastate buvo užrakintos. Taip pat teigiama, jog pastate šaudė grupė žmonių, ginkluotų automatais. Liudininkas Vitalijus pasakojo, kad išgirdę šūvius žmonės ėjo link išėjimo, tačiau durys buvo uždarytos, todėl pasislėpė pastato rūsyje. „Mes išgirdome šūvius. Iš pradžių nežinojome, kas vyksta. Vėliau aš pamačiau, kaip teroristai šaudo į žmones.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas po mirtino šaudymo vienoje koncertų salėje penktadienį paskelbė atšaukiantis visus viešuosius renginius, planuotus Rusijos sostinėje šį savaitgalį.

Penktadienį Maskvoje – didžiausias teroro išpuolis Rusijoje per pastarąjį dešimtmeyį. Koncertų salėje „Crocus City Hall“ keli koviniais drabužiais vilkėję asmenys ėmė šaudyti automatiniais ginklais, mėtė padegamąsias granatas. Pirminiais duomenimis, žuvo 40 žmonių, dar 100 yra sužeisti. Vis tik pirmieji įspėjimai apie teroro aktus Rusijoje iš JAV ir britų žvalgybų pasirodė dar prieš kelias savaites.

Rusija penktadienį pasmerkė šaudymą ir gaisrą vienoje Maskvos koncertų salėje, pavadinusi tai kruvinu teroristiniu išpuoliu. „Visa pasaulio bendruomenė turi pasmerkti šį niekingą nusikaltimą!“ – platformoje „Telegram“ parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.  Saugumo tarnyba FSB pranešė, kad per išpuolį žuvo ir buvo sužeista žmonių.

Smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms daro didelį poveikį Rusijos gebėjimui kariauti, todėl jie turi būti tęsiami. Tai per 16-ąjį Kyjivo saugumo forumą pareiškė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas 2014–2017 m. m., dimisijos generolas Benas Hodgesas, praneša portalas „eurointegration“. „Žinoma, smūgiai naftos perdirbimo gamykloms daro didelį poveikį. Rusija gali mažiau mokėti už šį karą, be to, ji netenka degalų, reikalingų karo veiksmams.

Penktadienio vakarą Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ – kruvinas teroro aktas. Keli kovinėmis uniformomis vilkintys asmenys iš automatinių ginklų apšaudė žmones, svaidė granatas arba padegamąsias bombas. Per šį išpuolį žuvo mažiausiai 60 žmonių, dar apie 150 buvo sužeisti, o koncertų salė paskendo liepsnose.

Baltieji rūmai penktadienį pasmerkė didžiulę Rusijos atakų bangą Ukrainoje ir pareiškė, kad Kongreso respublikonai turi nutraukti, Vašingtono teigimu, nepateisinamą karinės pagalbos Kyjivui blokavimą. „Smerkiame brutalius Rusijos naktinius smūgius Ukrainos miestams ir civilinei infrastruktūrai“, – sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson pareiškime.

Penktadienį Rusija ir Kinija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje vetavo JAV remiamą rezoliucijos projektą dėl paliaubų Gazos Ruože. Maskva apkaltino Vašingtoną „veidmainišku spektakliu“ ir nepakankamu spaudimu Izraeliui. Rusija ir Kinija pasinaudojo veto teise ir nepritarė rezoliucijai, kurioje kalbama apie „neatidėliotinų ir tvarių paliaubų būtinybę“ ir smerkiama palestiniečių grupuotės „Hamas“ spalio 7 d. surengta ataka.

NATO šalys gali ir turi daugiau daryti, kad paremtų Ukrainą, nes po 2-3 metų bus pernelyg vėlu. Tai XVI Kyjivo saugumo forume pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, praneša „Ukrinform“. „Kodėl aš šiandien čia? Kad pabendraučiau su Ukrainos žmonėmis ir pareikščiau, jog mes būsime čia tiek, kiek reikės“, – sakė jis. Ministras pabrėžė, kad NATO šalys turi dirbti ilgalaikei perspektyvai, nes Rusijos agresija atsiliepia ne tik Ukrainai. „Rusija nesustos ir eis toliau.

Penktadienį Rusijos finansų priežiūros institucija pranešė įtraukusi „tarptautinį LGBT judėjimą“ į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą. Prieš tai pernai lapkritį Rusijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė judėjimą „ekstremistiniu“, taip iš esmės uždraudęs LGBTQ aktyvizmą šalyje.

Kremlius pareiškė, kad Rusija Ukrainoje yra karo padėtyje, ir tai žymi reikšmingą oficialių valdžios kalbų apie šį konfliktą pokytį. „Esame karo padėtyje. Taip, ji prasidėjo kaip specialioji karinė operacija, bet kai tik ten susidarė ta banda, kai kolektyviniai Vakarai tapo dalyviais Ukrainos pusėje, mums tai jau tapo karu“, – penktadienį paskelbtame interviu prokremliškam laikraščiui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusų saugumo tarnyba FSB sulaikė septynis Maskvos gyventojus, siejamus su proukrainietiškomis rusų grupuotėmis, kurios kaltinamos atakuojant Rusijos pasienio regionus, penktadienį pranešė valstybinės naujienų agentūros. „Septyni sulaikyti Maskvos gyventojai palaikė ryšius su „Rusijos savanorių korpusu“ veikiančiu kaip Ukrainos kariuomenės dalis“, – agentūroms pranešė FSB.

Rusijos teismas atmetė vasarį kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno motinos ieškinį, kuriame teigiama, kad opozicijos lyderiui nebuvo suteikta tinkama medicininė priežiūra, ketvirtadienį pranešė artimas A. Navalno bendražygis. A. Navalno Kovos su korupcija fondo (FBK) vadovas Ivanas Ždanovas teigė, jog Labytnangio miesto, esančio netoli Arkties kalėjimo, kuriame opozicionierius mirė, teismas ieškinį atmetė argumentuodamas, kad ieškovu galėjo būti tik pats A. Navalnas.

Per Baltijos laivyno pratybas Rusijos kariuomenė raketomis pataikė į savo tralerį „Kapitan Lobanov“. Tai pranešė Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičiu, rašo UNIAN. Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio denio. Dėl smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti. Šaltinio teigimu, išgyvenusieji yra ligoninėje, vieno iš sužeistųjų būklė sunki.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu, pranešė jo atstovas spaudai.  Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova pranešė, kad galutiniai rezultatai parodė, jog V. Putinas surinko 87,28 proc. balsų. Rinkimus, kurių metu 24 metus trunkantis jo valdymas pratęsiamas dar šešeriais metais, ji pavadino istoriniais.

Kompanija „Nurminen Logistics“ gauna didelį pelną, gabendama į Suomiją žaliavas iš Rusijos, praneša portalas „Yle“. Pasak jo, „Nurminen Logistics“ akcijos buvo pelningiausios Helsinkio vertybinių popierių biržoje 2023 metais. Nors karas tęsiasi jau trečius metus, o sienos uždarytos, rusiško nikelio ir trąšų gabenimas geležinkeliu nesiliauja. Pervežimų nesustabdo ir Suomijos centrinio profesinių sąjungų susivienijimo SAK streikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių vadovams pareiškė, kad labai svarbu Kyjivui suteikti kuo daugiau amunicijos.  „Deja, mūsų karių artilerijos naudojimas fronte žemina Europą ta prasme, kad Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė V. Zelenskis  nuotoliniu būdu kreipdamasis į ES lyderius.

Rusai pradėjo masinę trijų tonų aviacinių bombų FAB-3000 gamybą. Tai pranešė Rusijos gynybos ministerija po žinybos vadovo Sergejaus Šoigu kelionės į karinio-pramoninio komplekso gamyklas Žemutinio Naugardo srityje, rašo UNIAN. „Sergejus Šoigu buvo informuotas, kad įmonėje nuo šių metų vasario mėnesio pradėta masinė FAB-3000 gamyba“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. FAB-3000 yra nevaldoma bomba, sukurta dar Sovietų Sąjungoje.

Galutinis Rusijos savanorių korpuso (RSK) tikslas – nuversti Kremliaus režimą. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją naujienų agentūroje „Ukrinform“ pareiškė RSK vadas ir įkūrėjas Denisas (White Rex). Pasak jo, pirmučiausias rusų savanorių tikslas – padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iškovoti pergalę kare. „Tikslas Nr.2 – tęsti mūsų išvadavimo žygį, iškelti RSK vėliavą virš Kremliaus sienos ir vienareikšmiškai nuversti režimą, smaugiantį mūsų tėvynę jau ne vieną dešimtmetį.

Beveik visos kovo 21 d. į Ukrainos sostinę paleistos Rusijos raketos buvo nukreiptos į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) objektus, „Ukrinform“ sakė gerai informuotas šaltinis Ukrainos žvalgyboje. „Dauguma kovo 21 d. prieš Kyjivą panaudotų raketų buvo nukreiptos į HUR objektus. Jos nepasiekė taikinių, visos buvo numuštos“, – sakė šaltinis.

Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą karių siuntimo į Ukrainą idėją, sako Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith. Vis dėlto, pažymi ji, Baltieji rūmai palankiai vertina E. Macrono rodomą iniciatyvą, ieškant būdų, kaip padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai. „JAV atsakymas dėl kai kurių Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono siūlymų yra labai aiškus.

Po daugelio Ukrainos sėkmingai suduotų smūgių, Juodojoje jūroje sunaikinusių ir nuskandinusių Rusijos karo laivus, Rusijos karinis jūrų laivynas perkelia dalį Juodosios jūros laivyno iš laikinai okupuoto Krymo į Novorosijską. „Perdislokavimas į Novorosijską tęsiasi, nors jie negali visiškai palikti laikinai okupuoto Krymo be karinių jūrų pajėgų, nes tai reikštų pabėgimą.

Rusija ketvirtadienį užtvirtino prezidento Vladimiro Putino pergalę praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose, atmesdama Vakarų ir nepriklausomų stebėtojų kritiką, kad tai buvo labiausiai korumpuotas balsavimas posovietinėje šalies istorijoje. Praėjusį savaitgalį per tris dienas trukusį balsavimą V. Putinas, nesusidūręs su jokia rimta opozicija, kadangi su visais reikšmingiausiais kritikais buvo susidorota, iškovojo lengvą pergalę, atvėrusią jam kelią į jau penktąją kadenciją Kremliuje.

Kremlius ketvirtadienį apkaltino Vakarų šalis darant precedento neturintį spaudimą Kinijos bankams, priimantiems mokėjimus iš Rusijos. „Beprecedentis JAV ir ES spaudimas Kinijai tęsiasi [...]. Dėl to kyla tam tikrų problemų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad kai kurie Kinijos bankai nebepriima mokėjimų Kinijos juaniais iš Rusijos kompanijų.