Rusija

Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui galbūt bus leista dalyvauti potencialiame antrajame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, nepaisant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) jam išduoto arešto orderio.

Sekmadienio vakarą, birželio 16 d., Rusijos mieste Rostove prie Dono nugriaudėjo sprogimai, po kurių miestas liko be šviesos. Apie tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Rostov Glavnyj“. „Vakaruose pasigirdo trys garsūs sprogimai, paskui sprogo Malinovskio/Dovatoriaus pastotė ir visame mieste užgeso šviesos. Šviesos taip pat blykstelėjo Batajske, Chaltyroje ir Novočerkaske“, – rašoma pranešime.

Sekmadienį pasibaigusios Šveicarijoje surengtos dviejų dienų Ukrainos taikos konferencijos fone Rusija, anot Kyjivo, suintensyvino karines atakas prieš Ukrainą. „Priešas visą dieną intensyvina puolimą ir puolamąsias operacijas, ieško būdų prasiskverbti pro mūsų gynybą ir išstumti ukrainiečių dalinius iš jų pozicijų“, – sekmadienio vakarą ataskaitoje pareiškė Ukrainos generalinis štabas.

Sankcijos Rusijai neišgelbės Ukrainos ir nepakeis Rusijos režimo, tačiau tai yra įrankis sustabdyti ar bent sumažinti Rusijos agresiją, sako Vilniuje viešėjęs buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas. Įtakingas JAV diplomatas lankėsi Vilniuje, Rytų Europos studijų centre (RESC), kur dalyvavo diskusijoje apie sankcijų Rusijai poveikį ir ateities perspektyvas.

Rusijos pietuose esančiame Rostovo kalėjime kalinių, priklausiusių grupuotei „Islamo valstybė“ (IS), įkaitais buvo paimti du kalėjimo pareigūnai, kurie vėliau buvo išlaisvinti, sekmadienį pranešė kalėjimų tarnyba. „Kaliniai paėmė įkaitais du kalėjimo pareigūnus“ Rostovo srities pirmajame tardymo izoliatoriuje, sakoma jų pirminiame pareiškime.

Moldovos valdžia ir viena opozicijos politikė penktadienį pareiškė, kad aviacijos pareigūnai nedavė leidimo nusileisti lėktuvui, skridusiam į sostinę Kišiniovą ir skraidinusiam prorusiškos opozicijos aktyvistus. Pasak Rumunijos institucijų, skrydis iš Armėnijos buvo nukreiptas į oro uostą netoli sostinės Bukarešto.

Kremlius ne kartą naudojo seną strategiją – pasinaudojo olimpinėmis paliaubomis tam, kad pradėtų karus. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žino, kad geriausias laikas pulti yra tuo metu, kai visi stebi žaidynes, nes sporto renginio metu bus sunku transliuoti žinias, kurios nėra susijusios su sportu.

Rusijos bombonešis SU-24 pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Baltijos jūros Gotlando salos ir išskrido tik po to, kai Švedija pakėlė naikintuvą JAS-39, šeštadienį pranešė Švedijos kariuomenė. Incidentas penktadienį įvyko praėjus trims mėnesiams po to, kai Skandinavijos šalis tapo visateise NATO nare ir nutraukė du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką.

Kanados karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas penktadienį prisišvartavo Kuboje, kurioje taip pat yra du branduoliniai povandeniniai laivai – amerikiečių ir rusų. Laivas „HMCS Margaret Brooke“ Havanoje prisišvartavo grįždamas iš „sėkmingos misijos Karibų jūros baseine“, feisbuke pranešė Kanados karališkasis karinis jūrų laivynas. Jis „bus Havanos uoste 2024 metų birželio 14–17 dienomis, taip pripažįstant ilgalaikius dvišalius Kanados ir Kubos santykius“, sakoma pranešime.

Vadinamoji „P karta“ nėra matę Rusijos, kurios nevaldytų dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius siekia, jog ši jaunimo karta būtų kaip niekad atsidavusi savo šaliai. Tai jie įgyvendina ne vien per pertvarkytą ir militarizuotą ugdymo sistemą, bet ir per jaunuolių siuntimą į Ukrainos frontą, iš kurio dažniausiai jie nebegrįžta. Nepaisant to, jų broliai ir seserys veržiasi apkasų link.

Rostovo srityje (Rusija) sprogo vietos karinio dalinio štabo vado Vadimo Sobeskio automobilis. Pats Vadimas Sobeskis spėjo iššokti iš transporto priemonės pamatęs dūmus. „Meduza“ duomenimis, sprogimas įvyko Milerovo karinio miestelio teritorijoje. Šaltinių duomenimis, V. Sobeskis yra vietos karinio dalinio vado pavaduotojas. Jis nenukentėjo, spėjęs išlipti iš automobilio po to, kai šis pradėjo „šnypšti ir skleisti dūmus“. Numanoma sprogimo priežastis – dujų įrangos gedimas.

NATO aljansas palaikė 8 šalių, įskaitant ir Lietuvą, siūlymą drausti rusų diplomatams laisvą judėjimą jų teritorijose ir apriboti jų turimas akreditacijas. „Apriboti šių Rusijos žvalgybos karininkų judėjimą – tai, kas jau buvo taikoma anksčiau. Mes palaikome tolimesnius sąjungininkų veiksmus, kurie toliau ribos rusų žvalgybos karininkų judėjimą“, – „The Moscow Times“ cituojamas organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Blagoveščenske (Rusijos miestas, pasienyje su Kinija) 59-erių vairuotojas nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į minią žmonių, ėjusią šaligatviu. Mažiausiais trys žmonės žuvo, dar bent 7 atsidūrė ligoninėje. Rusijos informavimo priemonės praneša, kad įvykio metu nukentėjo bent dešimt žmonių. Anot kol kas nepatvirtintos informacijos, 59-erių vairuotojas Jevgenijus Bakariukinas galėjo būti neblaivus. „Mash“ skelbiama, kad J. Bakariukinas iki 2005-ųjų dirbo pareigūnu viename iš Amūro srities regionų.

Kai šį savaitgalį Šveicarijoje susirinks maždaug 90 šalių vadovai ir aukšto rango pareigūnai aptarti Kyjivo pasiūlyto plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, tai bus daugiausia vieno asmens nuopelnas: Volodymyro Zelenskio. Buvęs televizijos komikas pelnė visuotinę pagarbą ir palyginimus su Winstonu Churchilliu, kai 2022 metų vasarį liko Kyjive vadovauti savo šaliai Dovydo ir Galijoto mūšyje prieš įsiveržusią Rusijos kariuomenę.

Vaizdo įraše matyti kaip vienas rusų karys maldauja kitus rusus nekovoti fronte, kol jam virš galvos zvimbia ukrainiečių bepiločiai naikintuvai. Karys teigė, kad šiuo metu jie neturi nieko – nei jėgų, nei vandens, nei amunicijos. Jis teigė, kad brigadai teks pasiduoti, nes neturi jokio pasirinkimo. Portalas „The Sun“ skelbia, jog vaizdo įrašė, kuriame matyti kaip Rusijos karys ragina kitus rusus nekovoti parodo, jog Ukrainai pavyksta stabdyti Vladimiro Putino pajėgų veržimąsį į priekį.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė „tiesiog popiergaliais“ pavadino JAV ir Ukrainos saugumo susitarimą, pasirašytą per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Italijoje. Rusijos naujienų agentūros citavo Mariją Zacharovą, sakiusią, kad „šie susitarimai yra apie nieką, jie neturi teisinės galios“. Ketvirtadienį Ukraina pasirašė saugumo susitarimus su JAV ir Japonija, o anksčiau – su kitomis Vakarų sąjungininkėmis, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Prancūziją.

JAV prezidentas Joe Bidenas dar kartą pasisakė prieš tai, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms būtų leista amerikietiškais ginklais smogti kariniams taikiniams operatyvinėse zonose arba Rusijos gilumoje. Baltųjų rūmų vadovas pripažino, kad „prasminga“ leisti Ukrainos kariuomenei smogti Rusijos kariuomenei, esančiai tiesiogiai prie tarptautinės sienos su Ukraina Rusijos Federacijos teritorijoje.

Jei Ukraina toliau smūgiuos į Rusijos oro gynybos išteklius Kryme ir neseniai į pusiasalį iš Rusijos perkeltus įrenginius, ši teritorija gali netekti Rusijos kariuomenės placdarmo vaidmens, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Panašu, kad nesiliaujantys Ukrainos smūgiai į Rusijos karinius objektus Kryme verčia Rusijos kariškius dislokuoti pusiasalyje papildomus oro gynybos pajėgumus, kad būtų apsaugotos esamos bazės ir tiekimo maršrutai.

Rusijos pajėgos, verždamosi į Charkivo sritį, patyrė „astronominių“ nuostolių. Apie tai rašo leidinys „European Pravda“, remdamasis NATO atstovu, nenorėjusiu skelbti savo pavardės. „Rusijos nuostoliai gegužę tikriausiai siekė beveik 1 000 žmonių per dieną. Tai gana astronominis skaičius“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje žuvusiuosius. Ukrainos duomenimis, Rusijos puolime nuo gegužės 10 d. dalyvavo iki 30 000 karių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienio naktį atakavo iškart kelis Rusijos regionus. Sprogimai užfiksuoti Voroneže, Kurske bei Rostove. Voronežo srities Liškino rajone keli bepiločiai orlaiviai atakavo vietos naftos saugyklą, dėl to buvo apgadintos degalų talpyklos. Apie tai pranešė Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas. „Voronežo srities Liškino rajone Ukrainos bepiločiai orlaiviai iš labai mažo aukščio bandė atakuoti naftos saugyklą.

JAV prezidentas Joe Bidenas G7 viršūnių susitikimo kuluaruose suteikė vilties Ukrainai, kad ji jau netrukus savo oro gynybą galės sustiprinti papildomomis „Patriot“ sistemomis iš užsienio. Penkios šalys pažadėjo „Patriot“ baterijų ir kitų oro gynybos sistemų, sakė J. Bidenas spaudos konferencijoje Pietų Italijos Fazano mieste. Vašingtonas, be to, šalims, kurioms yra pažadėjęs tokių sistemų, pranešė, kad jos dar turės palaukti.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos kaltinimai šnipinėjimu JAV leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistui Evanui Gershkovichui yra „visiškai nepatikimi“ po to, kai prokurorai perdavė jo bylą teismui. Ketvirtadienų rusų prokurorai pranešė, kad reporteris bus teisiamas Uralo miesto Jekaterinburgo teisme.

Rusijos Belgorodo srities Šebekino priemiestyje įvyko galingas sprogimas, po kurio kilo didelis gaisras. Vietos gyventojai spėja, kad mieste sprogo rusų iš savo lėktuvo numesta bomba. „Šebekine įvyko galingas sprogimas.

Rusijos ir Izraelio pilietybes turinčiam žurnalistui, kurį Maskva paskelbė „užsienio agentu“, neleista patekti į Serbiją dėl įtariamo pavojaus saugumui, sakoma trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše.  Romanas Perlas Belgrado oro uoste nusileido šeštadienį. Žurnalistas nurodė, kad į šalį atvyko su asmeniniu vizitu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį  sakė, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) davęs jam žodį, kad neparduos ginklų Rusijai. V. Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su JAV vadovu Joe Bidenu (Džo Baidenu). „Telefonu kalbėjausi su Kinijos lyderiu. Jis sakė, kad neparduos Rusijai jokių ginklų. Pažiūrėsime“, – sakė ukrainiečių prezidentas ir pridūrė: „Jis davė man žodį.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo Jungtinės Valstijos įsipareigojo teikti ilgalaikę paramą Ukrainai kare su Rusija. „Šiandien Jungtinės Valstijos siunčia stiprų signalą, kad tvirtai remiame Ukrainą dabar ir ateityje“, – sakoma JAV pareiškime, paskelbtame prieš pat pasirašymo ceremoniją Didžiojo septyneto (G-7) šalių viršūnių susitikime Pietų Italijoje.

Kyjivas teigia, jog Rusija ir toliau masiškai praranda didžiulį kiekį savo karinės įrangos mūšio lauke. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad birželį Kremlius gali prarasti daugiausia artilerijos sistemų nuo karo Ukrainoje pradžios. Ukrainos Gynybos ministerijos duomenys rodo, kad gegužę Rusija prarado 1 160 artilerijos sistemų. Tai gerokai lenkia aukščiausią mėnesinį skaičių – 947. Toks skaičius buvo užfiksuotas 2023 m. rugsėjį.

Pranešama, kad Maskvoje dega karinių lėktuvų „Suchoj“ projektavimo biuras, rašo UNIAN. „Suchoj“ yra viena iš pirmaujančių rusų lėktuvų projektavimo ir gamybos įmonių. Lėktuvai naudojami kare prieš Ukrainą Kompanija yra sukūrusi tokius orlaivius kaip Su-35, Su-25 ir kitus, kurie buvo naudojami Ukrainai atakuoti.

„The Wall Street Journal“ ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą Rusijos sprendimu, kad Maskvoje kalinamas šio leidinio reporteris Evanas Gershkovichas bus teisiamas dėl kaltinimų šnipinėjimu, kurie, jo teigimu, yra melagingi.  „Evanui Gershkovichui pateikti melagingi ir nepagrįsti kaltinimai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad po virtinės sabotažo išpuolių prieš bloko nares sąjungininkės galėtų nustatyti griežtesnius apribojimus Rusijos žvalgybos agentams. Jis sakė, kad Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai aptars planus, kaip pasipriešinti „Rusijos priešiškų veiksmų kampanijai prieš NATO sąjungininkes“. „Matėme keletą sabotažo, padegimų, bandymų įvykdyti kibernetines atakas ir dezinformacijos pavyzdžių“, – teigė J. Stoltenbergas.

Pietų Korėja ketvirtadienį pareiškė, kad „atidžiai stebi“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirengimą numatomam vizitui į jos aršią priešininkę Šiaurės Korėją. „Vyriausybė atidžiai stebi prezidento V. Putino pasirengimą vizitui į Šiaurės Korėją“, – pareiškė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija.

Kinija sukritikavo naują JAV sankcijų Rusijai paketą. „Raginame Jungtines Valstijas nutraukti beatodairiškas, neteisėtas, vienašališkas sankcijas“, – ketvirtadienį Pekine sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. JAV esą turėtų vaidinti konstruktyvų vaidmenį atkuriant taiką. Atstovas pabrėžė, kad Kinija nėra nei „Ukrainos krizės“ šalis, nei sukėlėja. Anot Lin Jiano, Pekinas imsis būtinų priemonių, kad apsaugotų Kinijos įmonių ir piliečių teises.

Šveicarų vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. „Šį rytą prasidėjo pirmosios paskirstytos paslaugos trikdymo (DDoS) atakos prieš įvairias federalinės vyriausybės interneto svetaines ir aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje dalyvaujančias organizacijas“, – pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

Aštuonių Europos Sąjungos šalių, tarp jų Lietuvos, užsienio reikalų ministrai nusiuntė laišką bloko užsienio politikos vadovui, kuriame prašo jo apriboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno erdvėje. Laiško tekstą ketvirtadienį matė naujienų agentūra AFP. Ministrai teigia, kad dėl laisvo asmenų su Rusijos diplomatiniais pasais judėjimo Šengeno zonoje galima lengviau vykdyti žalingą veiklą.

Kanada perduos Ukrainai raketų, šaulių ginklų amunicijos ir nuotoliniu būdu valdomų ginklų tvirtinimo įtaisų transporto priemonėms, ketvirtadienį Briuselyje pranešė Kanados gynybos ministras Billas Blairas. „Kanada perduos Ukrainai 2 300 kanadietiškų „Canadian Rocket Vehicle 7“ (CRV7) raketų“, – sakė B. Blairas.

Kyjivas ketvirtadienį pareiškė „stipriai“ sveikinąs naują JAV sankcijų paketą, nukreiptą prieš daugiau nei 300 objektų tiek Rusijoje, tiek už jos ribų. „Turint omenyje, kaip garsiai inkščia didžiausi Rusijos režimo propagandininkai, šios priemonės pataikė į skaudžiausią vietą. V. Putino karo mašiną būtina uždusinti, kad būtų užtikrintas pasaulio saugumas.

Po to, kai Jungtinės Valstijos Maskvai įvedė naujų sankcijų dėl agresyvių jos karinių veiksmų Ukrainoje, pagrindinė Rusijos akcijų birža ketvirtadienį sustabdė prekybą doleriais ir eurais. Vašingtonas trečiadienį paskelbė įvedantis sankcijų Maskvos biržai – pagrindinei Rusijos akcijų rinkai ir atsiskaitymo rūmams. Tai naujausia Rusijai skirta plataus masto Vakarų finansinė bausmė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi svarbių sprendimų Didžiojo septyneto (G-7) grupės viršūnių susitikime Italijoje, kur jis taip pat pasirašys saugumo paktus su Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis. „Didelė [susitikimo] dalis bus skirta Ukrainai, mūsų gynybai ir ekonominiam atsparumui. Ir šiandien tikimės svarbių sprendimų“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Zelenskis.

Baltieji rūmai teigė, kad Didžiojo septyneto (G-7) grupė padarė labai gerą pažangą, siekdama susitarimo dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai, ir kad lyderiai turėtų susitarti ketvirtadienį Italijoje vykstančiame susitikime. „G-7 delegacijos padarė labai didelę pažangą čia vykusiose diskusijose, kad būtų pasiektas susitarimas“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams, keliaujantiems kartu su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu.

Rusiją trečiadienį užklupo netikėtai blogi orai. „Telegram“ kanalas „Topor“ dalinasi vaizdais, kuriuose užfiksuota, kaip Maskvą siaubia stiprios liūtys, o kituose šalies miestuose net iškrito kruša. „Maskvą vėl užklupo smarkios liūtys. Primename, kad per 3 dienas Maskvoje turėtų iškristi apie 90 proc. mėnesio kritulių normos. Apie tai įspėjo orų prognozių specialistai.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas, kuris tuo pat metu yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinės Rusijos ideologų ir ilgametis svarbus šios šalies politikos veikėjas, atviru tekstu žada užkurti „tikrą pragarą“ Vakarų šalių gyventojams, kelti chaosą valstybėse ir daryti kaip įmanoma daugiau žalos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Aljanso šalių gynybos ministrus susitikime ketvirtadienį ir penktadienį pritarti planuojamam NATO paramos Ukrainai išplėtimui. „Tikiuosi, kad šiame susitikime ministrai patvirtins planą, pagal kurį NATO perims saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainai koordinavimą“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Stoltenbergas. Jis nurodė, kad toks sprendimas gali būti priimtas penktadienį.

Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl apkaltino Rusiją deportavus ukrainiečių vaikus, iš kurių kai kurie buvo atiduoti įvaikinti, po to, kai žiniasklaidoje pasirodė naujų pranešimų apie įtariamus pagrobimus. „Tai niekinga ir baisu. Šie ukrainiečių vaikai turi būti su savo šeimomis Ukrainoje“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. „Rusija kariauja ne tik prieš Ukrainos kariuomenę, bet ir prieš Ukrainos žmones“, – pridūrė jis.

Armėnija trauksis iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). „Mes trauksimės. Nuspręsime, kada išstosime, – trečiadienį parlamentarams sakė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, kurį cituoja naujienų agentūra „Armenpress“. – Nesibaiminkite, mes negrįšime“. Kovą N. Pašinianas paskelbė, kad nutrauks narystę KSSO, jei aljansas tinkamai neįsipareigos užtikrinti jo šalies saugumo, informuoja „Reuters“. Rusijos ir Armėnijos santykiai smarkiai pablogėjo, kai Azer...

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prognozuoja, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes po penkerių metų. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“ , B. Pistorius teigė, kad „padėtis, susijusi su grėsmėmis, pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo prieš kelerius metus“. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad šalyje reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ragina ruoštis atgrasymui „Turime atsižvelgti į tai, kad 2029 m. Rusijos Federacija galės užpulti vieną iš NATO šalių.

G7 grupės šalys prieš ketvirtadienį Italijoje prasidėsiantį viršūnių susitikimą, Paryžiaus duomenimis, susitarė iki metų pabaigos išmokėti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46,5 mlrd. eurų) paskolą. „Pasiektas susitarimas“, – trečiadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Ukrainos kariuomenė trečiadienį pranešė okupuotame Kryme sėkmingai atakavusi Rusijos oro gynybos sistemas. Per antskrydžius buvo apgadintos netoli Sevastopolio uosto dislokuotos raketų žemė-oras sistemos, feisbuke rašė Ukrainos generalinis štabas. Pranešime taip pat nurodoma, kad per naktį įvykdytą antpuolį buvo sunaikinta ir amunicijos atsargų.

Indija trečiadienį pareiškė paraginusi Rusiją grąžinti jos piliečius, užverbuotus į rusų kariuomenę, dviem iš jų neseniai žuvus kare Ukrainoje. „Noriu jus patikinti, kad Indijos vyriausybė labai rimtai ėmėsi šio klausimo“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų sekretorius Vinay Kwatra. Antradienį vakare Indijos užsienio reikalų ministerija pranešė palaikanti ryšius su Rusijos valdžios institucijomis, kad būtų susitarta dėl dviejų indų palaikų repatriacijos.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime paskelbs apie iki 242 mln. svarų sterlingų (286 mln. eurų) naują paramą Ukrainai, pranešė jo biuras.