Kitos šalys

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis trečiadienį atvyko į JAV su oficialiu vizitu. Apie tai jis pranešė savo kanalu platformoje „Telegram“. „Finansinė parama, sankcijų taikymas, investicijų pritraukimas ir pagalba atstatymui.

Ekvadoro griežčiausio saugumo kalėjimų sistemoje trečiadienį prižiūrėtojai rado pakartus šešis kalinius, pranešė kalėjimo administracija. Kalėjimų sistemą prižiūrinti agentūra SNAI naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šeši kūnai buvo surasti kalėjimo kamerose Gvajakilio uostamiestyje, kurį krečia su narkotikų prekyba susijęs smurtas.  Gvajakilio kalėjimų komplekse pastaraisiais metais įvykdytos didžiausios Ekvadoro kalinių žudynės.

Belgijos teismas trečiadienį sutiko iš areštinės paleisti ir skirti namų areštą Graikijos europarlamentarei Evai Kaili, kaltinamai korupcija vykdant „Katargeito“ tyrimą. „Jai Belgijoje skirtas namų areštas ir elektroninis sekimas. Tyrimą atliekantis teisėjas ką tik priėmė sprendimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė magistratas Antoonas Schotsaertas.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu išskirtiniame interviu CNN pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“, rašo CNN.  „Pažiūrėkite į karines pratybas, taip pat į jų retoriką, atrodo, kad jie mėgina pasiruošti karui prieš Taivaną“, – sakė Wu.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis trečiadienį paragino Vakarų valstybes bendradarbiaujant su Kinija nepakartoti su Rusija padarytų klaidų. „Daugelį metų Vakarai teigė, kad ekonominis bendradarbiavimas įtikins diktatorius palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tačiau mes tik maitinome jų ekonomiką ir leidome jiems laužyti visas taisykles. Kinija lažinasi, kad mes pakartosime šią klaidą“, – tviteryje teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino šalies ginkluotąsias pajėgas „stiprinti karinius apmokymus, orientuotus į realius mūšius“, trečiadienį pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Xi Jinpingo komentaras, išsakytas antradienį per karinio jūrų laivyno inspekciją, nuskambėjo Kinijai ką tik užbaigus tris dienas trukusias karines pratybas, surengtas siekiant įbauginti Taivaną. Po Kinijos, kuri Taivaną laiko savo teritorija, jėgos pademonstravimo regione tvyro didelė įtampa.

Lietuvos gynybos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik politiniuose sluoksniuose, bet ir visuomenėje. Visi turi savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu yra situacija. Tiesa, šiose diskusijose nesigirdi pačių aukščiausių politikų balsų, o Seime šalies gynybos politika nuo svarbiausių problemų persimeta prie tokių, kurios, pasak ekspertų, imituoja veiklą arba barsto žoleles ant pagrindinio patiekalo, bet nėra pagrindinis patiekalas.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas pasiūlymas Europai nesivadovauti JAV politika Taivano atžvilgiu šią savaitę Kinijoje sulaukė pagyrų. Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.

Azerbaidžanas ir Armėnija antradienį pranešė, kad vėl paaštrėjus dešimtmečius besitęsiančiam jų teritoriniam ginčui per susišaudymą pasienyje žuvo septyni kariai. Dvi buvusios sovietinės Kaukazo valstybės kariavo du karus dėl Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai. Vėliausios kovos buvo nutrauktos 2020 metais, tarpininkaujant Rusijai paskelbus paliaubas. „Iš Armėnijos kariuomenės pozicijų.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen pasmerkė Kinijos karines pratybas Taivano sąsiauryje ir antradienį pareiškė, kad Kinija kaip svarbi Azijos valstybė nedemonstruoja atsakingo elgesio. Tris dienas trukusios didelio masto Kinijos pratybos, kurios baigėsi pirmadienį, buvo kerštas už praėjusią savaitę Kalifornijoje įvykusį Tsai Ing-wen susitikimą su Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy per jos kelionę po oficialias ir neoficialias Taivano sąjungininkes.

Kataro užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad devynios arabų šalys pakviestos šią savaitę Saudo Arabijoje aptarti santykių su Sirija, dedant pastangas sumažinti ilgalaikę Damasko izoliaciją.

Talibano vyriausybė, uždraudusi vietinėms moterims dirbti Jungtinėse Tautose, verčia jas rinktis, ar tęsti veiklą Afganistane, antradienį pareiškė tarptautinė organizacija. Griežta islamo interpretacija besiremiantys talibai nuo 2021 metų, kai susigrąžino valdžią, afganistanietėms įvedė daugybę apribojimų, įskaitant draudimą mokytis aukštosiose mokyklose ir užimti daugelį valstybinių pozicijų.

Danijos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad tikisi, jog danai ir sąjungininkai iki vasaros nuspręs, ar padovanoti Ukrainai vakarietiškus naikintuvus, jau Lenkijai ir Slovakijai jau pradėjus siųsti naikintuvus MiG-29. Gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas viešėdamas Ukrainoje teigė, kad diskusijos užtrunka, nes šalys turi veikti kartu.

Įtakinga Didžiosios Britanijos verslo lobistų grupė „Confederation of British Industry“ (CBI) antradienį paskelbė atleidusi generalinį direktorių Tony Dankerį, sulaukusį kaltinimų netinkamu seksualiniu elgesiu, supurčiusių šalies pramonės konfederaciją.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį iš Vašingtono išskrido į kelionę po Šiaurės Airiją ir Airiją, kur minės Didžiojo penktadienio taikos susitarimo 25-ąsias metines ir pagerbs savo šeimos šaknis. Lėktuvas „Air Force One“ išskrido iš Andrewso oro pajėgų bazę į Belfastą, kur J. Bideną pasveikins Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

Stipraus vėjo kurstomas gamtinis gaisras antradienį nuniokojo dalį vieno pajūrio miesto Pietų Korėjos rytinėje pakrantėje, nusinešdamas mažiausiai vieno žmogaus gyvybę ir priversdamas šimtus žmonių bėgti. Ant kalno centrinėje Gangningo dalyje apie 8 val. 30 min. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku kilusiam gaisrui, kuris sunaikino apie 70 namų ir kitų pastatų, užgesinti prireikė aštuonių valandų ir beveik 3 000 ugniagesių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėjo dviejų dienų valstybinį vizitą Nyderlanduose ir ketina pasakyti kalbą apie savo Europos ateities viziją. Hagos teatre antradienio popietę planuojama kalba nuskambės po to, kai E. Macronas po neseniai įvykusio vizito į Kiniją savo komentarais apie Taivaną sukėlė ažiotažą.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Pietų Korėja antradienį pareiškė, kad didelė dalis nutekintų JAV žvalgybos dokumentų, rodančių Seulo susirūpinimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, yra suklastoti.  Šie dokumentai – dalis didesnio informacijos nutekėjimo, kurį Pentagonas pavadino itin rimtu pavojumi nacionaliniam saugumui. Be to, tai sukėlė Vašingtonui nemenką diplomatinį galvos skausmą, dokumentams, regis, rodant, kad JAV šnipinėja artimas sąjungininkes, įskaitant Pietų Korėją ir Izraelį.

Praėjus dienai po to, kai Pekinas paskelbė apie didžiulių karinių pratybų pabaigą, Kinijos karo laivai ir orlaiviai antradienį vis dar veikė aplink Taivaną, pranešė salos Gynybos ministerija. Kinija šeštadienį pradėjo tris dienas trukusias karines pratybas aplink savivaldų Taivaną, per kurias imitavo tikslinius smūgius ir treniravosi blokuoti salą.

Nepaisant nesutarimų, Ankara ir Vakarai yra įstrigę patogioje „santuokoje“. Galbūt Turkija pagaliau įsileido Suomiją į NATO, tačiau ji kol kas laiko užvėrusi vartus Švedijai. O NATO tiesiog turi su tuo gyventi. Nepalenkiama blokada yra naujausia iš visos eilės Turkijos veiksmų, dėl kurių  NATO sąjungininkai niurzgėjo jau ne vienerius metus, rašo „Politico“.  2017 metais Turkija, viso NATO bloko nustebimui, nusprendė įsigyti rusišką raketų sistemą.

Jeruzalės ligoninė pirmadienį pranešė, kad mirė moteris, Jungtinės Karalystės ir Izraelio pilietė, kuri buvo sužeista per penktadienį įvykusį šaudymo išpuolį Izraelio okupuotame Vakarų Krante. Per tą patį incidentą žuvo dvi tos moters dukterys. „Su liūdesiu pranešame, kad mirė Lucy (Leah) Dee, praėjusį penktadienį [Jordano] slėnyje įvykdyto mirtino išpuolio auka“, – sakoma ligoninės pareiškime.

Taivano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pasmerkė Kiniją, kad ši pakenkė taikai ir stabilumui regione, Pekinui baigus tris dienas trukusias karo pratybas aplink savarankišką salą.

Izraelio pajėgos pirmadienį per reidą pabėgėlių stovykloje, esančioje netoli Jericho okupuotame Vakarų Krante, nužudė vieną paauglį palestinietį ir dar du sužeidė, pranešė palestiniečių sveikatos apsaugos ministerija. 15-etis Mohammedas Fayezas Balhanas žuvo po to, kai buvo pašautas "kovinėmis okupantų (Izraelio) kulkomis į galvą, krūtinę ir pilvą", pirmadienį pranešė ministerija.

Kremlius pirmadienį parėmė tris dienas aplink Taivaną vykstančias Kinijos pratybas ir pareiškė, kad Pekinas turi suverenią teisę atsakyti į tai, ką Maskva vadina provokaciniais veiksmais. „Buvome liudininkais daugybės provokacinių veiksmų Kinijos Liaudies Respublikos atžvilgiu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Kinija turi suverenią teisę atsakyti į šiuos provokacinius veiksmus, įskaitant karinius manevrus, griežtai laikydamasi tarptautinės teisės“, – pridūrė jis.

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis neleis jokių puolamųjų veiksmų iš bazių, kurias atvėrė JAV kariams. Manila praėjusią savaitę paskelbė, kur yra papildomos keturios karinės bazės, kuriomis ji leidžia naudotis JAV kariuomenei. Dėl kitų penkių bazių naudojimo buvo susitarta 2014 metais, pagal sustiprinto bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (EDCA). Pagal jį JAV kariai gali rotuotis ir saugoti gynybos įrangą bei atsargas.

Japonija pirmadienį pranešė, kad atsakydama į Kinijos lėktuvnešio, dislokuoto netoli pietinės Japonijos dalies ir Taivano, judėjimą teritoriniuose vandenyse, pastarosiomis dienomis pakėlė savo kovinius lėktuvus.

Pratybas aplink Taivaną surengusi Kinija pirmadienį imitavo salos izoliavimą, o savo ruožtu Jungtinės Valstijos į ginčytinas Pietų Kinijos jūros dalis, dėl kurių pretenzijas reiškia Pekinas, pasiuntė karinių jūrų pajėgų eskadrinį minininką. Tai vyksta trečiąją pratybų aplink šią savivaldžią demokratinę salą dieną. Kinija pratybas pradėjo reaguodama į praėjusią savaitę įvykusį Taivano prezidentės Tsai Ing-wen susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy.

Prie Taivano krantų – didelio masto Kinijos karinės pratybos. Pekinas Taipėjui grūmoja praėjus kelioms valandoms po to, kai Taivano prezidentė grįžo iš Jungtinių Valstijų, kur kandžiai atsiliepė apie Kinijos vykdomą politiką. Aštuoni Kinijos karo laivai plaukia Taivano link. Šiandien Kinija pradėjo tris dienas truksiančias karines pratybas. Pagrindinis jų tikslas – imituoti Taivano apsupimą.

Taivano gynybos ministerija pranešė šeštadienį aplink salą pastebėjusi dar vieną Kinijos karo laivą ir dar 29 kinų lėktuvus, Pekinui pradėjus tris dienas truksiančias karines pratybas. Kinija „sąmoningai sukėlė įtampą Taivano sąsiauryje ir ji... neigiamai veikia tarptautinės bendrijos saugumą bei ekonominį vystymąsi“, pareiškė Gynybos ministerija. Ji nurodė, kad iki 16 val. vietos (11 val.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį mobilizavo kariuomenės ir policijos rezervininkus, per išpuolius Vakarų Krante ir Tel Avive žuvus trims žmonėms, įskaitant italų turistą. Nors buvo raginama laikytis rimties, smurtas nuo trečiadienio, kai izraeliečių policija susirėmė su palestiniečiais Jeruzalės Al Aksos mečetėje, intensyvėjo. Reaguodamas į palestiniečių paleistas raketas Izraelis bombardavo taikinius Gazos Ruože ir Libane.

Jie atvyksta čia, atima mūsų darbus ir net nešneka angliškai, o ką jau kalbėti apie indoneziečių kalbą. Ištisus dešimtmečius Balio gyventojai priima į salą plūstančius turistus. Vietos gyventojai jau seniai tyliai niurzgėjo dėl netinkamai besielgiančių keliautojų ir vis didėjančio jų skaičiaus, tačiau dėl daugybės su pramone susijusių darbo vietų šios nuotaikos išliko prislopintos.

Kongo Demokratinės Respublikos karinis tribunolas penktadienį nuteisė šešis vyrus, kaltinamus 2021 metais nužudžius Italijos ambasadorių šioje šalyje, kalėti iki gyvos galvos.  Buvęs Italijos ambasadorius Kongo DR Luca Attanasio buvo vienas iš trijų žmonių, žuvusių 2021-ųjų vasario 22-ąją, kai neramiuose šalies rytuose buvo užpultas Jungtinių Tautų konvojus.

Šimtai tūkstančių namų Kanados rytuose penktadienį liko be elektros, praėjus dviem dienoms po ledo audros, per kurią žuvo du žmonės ir buvo padaryta didelė materialinė žala, ypač Monrealyje. „Atnaujinome elektros energijos tiekimą šiek tiek daugiau nei trečdaliui žmonių, nukentėjusių nuo ledo audros“, – sakė elektros energijos tiekėja „Hydro-Quebec“. Iki penktadienio vėlyvo ryto Kvebeke tamsoje tebebuvo apie 630 000 namų, t. y. 1,1 mln. mažiau nei tuo metu, kai buvo didžiausi sutrikimai.

Irano teismas skyrė mirties bausmę vyrui, kaltinamam septynių žmonių nužudymu per praėjusiais metais visoje šalyje vykusius protestus, penktadienį pranešė teismai.

Ukraina penktadienį atmetė Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos pasiūlymą, kuriuo jis paragino Kyjivą atsisakyti Krymo, kad būtų nutrauktas karas su Rusija.  2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ planuoja Baltarusijoje pastatyti mokslinių tyrimų ir bandymų reaktorių, tikisi tokį projektą pradėti įgyvendinti šių metų pabaigoje, skelbia Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Esame derybų dėl tarpvyriausybinio susitarimo etape. Kai jis bus baigtas, tada pradėsime statyti. Tikiuosi, kad statybos bus pradėtos iki šių metų pabaigos“, – „Belta“ cituoja „Rosatom“ atstovybės Baltarusijoje vadovą Stanislavą Levickį.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly penktadienį paprašė visų konflikto pusių deeskaluoti padėtį po to, kai Izraelis bombardavo Gazos Ruožą ir Libaną, taip atsakydamas į keletą dešimčių iš abiejų teritorijų paleistų raketų.  „Dabar metas visoms šalims sumažinti įtampą“, – nurodė jis, pasmerkdamas raketų atakas prieš Izraelį iš Gazos Ruožo ir pietų Libano ir pažymėdamas, kad JK pripažįsta izraeliečių teisę į savigyną.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Kiniją rinktis diplomatiją, o ne karinį spaudimą Taivanui po to, kai Pekinas po salos prezidentės ir JAV Atstovų Rūmų pirmininko susitikimo dislokavo savo karinius laivus.  „Mes ir toliau raginame Pekiną sustabdyti karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui ir vietoj to imtis prasmingos diplomatijos“, – žurnalistams teigė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Popiežius Pranciškus, kuris dažnai gina vargšus ir atstumtuosius, per tradicines Didžiojo ketvirtadienio Mišias nuplovė kojas dvylikai jaunų Romos nepilnamečių pataisos namų kalinių. Argentinietis jėzuitas, kuris praėjusią savaitę buvo paguldytas į ligoninę dėl bronchito, ketvirtadienio popietę praleido „Casal del Marmo“ nepilnamečių kalėjime Italijos sostinės šiaurėje.

Opozicijos politikui, ginčijamuose 2020-ųjų prezidento rinkimuose kėlusiam savo kandidatūrą prieš autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, teismas skyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, ketvirtadienį pranešė teisių gynimo organizacija „Viasna“. Išvakarėse skelbta, kad prasidėjus teismo procesui dėl viešosios tvarkos pažeidimų 41-erių Andrejus Dzmitryjevas pripažino savo kaltę.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad jų sąjungininkas Izraelis turi teisę gintis po to, kai iš Libano pasipylė raketų smūgiai ir sustiprėjo įtampa dėl Jeruzalės. „Smerkiame iš Libano ir Gazos Ruožo paleistas raketas“, – žurnalistams sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.  „Esame tvirtai įsipareigoję užtikrinti Izraelio saugumą ir pripažįstame Izraelio teisę gintis nuo visų agresijos formų“, – pridūrė jis.

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad išduos Ankaros ieškomą Turkijos pilietį, tačiau atmetė kitą prašymą, nors asmenų išdavimas yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, siekiant ratifikuoti Stokholmo narystę NATO. Turkija kaltina Švediją suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, jos nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trukusia kurdų kova už nepriklausomą valstybę, todėl delsia ratifikuoti jos paraišką dėl narystės NATO.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį aptarė ekonominio bendradarbiavimo plėtrą ir gynybinių ryšių stiprinimą, įskaitant planą dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje, vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje. Po trečiadienį įvykusio V. Putino susitikimo su A. Lukašenka Kremliaus derybose dalyvavo abiejų šalių aukšto rango pareigūnai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog jo kolega iš Kinijos, Xi Jinpingas, „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.

Izraelis buvo apšaudytas iš Libano teritorijos. Skelbiama, kad buvo paleista apie 40 raketų (anksčiau buvo skelbiama, kad paleista 90 raketų), didžiąją dalį jų pavyko numušti. Izraelio premjeras B. Netanyauhu jau sušaukė šalies karinių struktūrų vadovus ir pažadėjo atsaką. Izraelio šiaurėje paskelbtas oro pavojus, gyventojai raginami slėptis požeminėse slėptuvėse, šalies vadovybė ir kariuomenė susirinko posėdžiui. Žadama, kad Libano teritorijoje esančių smogikų laukia atsakas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad nemato jokių perspektyvų Kinijai tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje, ir teigė, kad „neturi kitos išeities“, kaip tik tęsti puolimą. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankosi Pekine ir bando atkalbėti Kiniją nuo paramos Maskvos karui. „Kinija neabejotinai turi labai veiksmingą ir didelį tarpininkavimo potencialą, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su savo Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas, sakė vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas.

Švedijos prokuroras, vadovaujantis tyrimui dėl Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream“ sabotažo, ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar neaišku, kas už tai atsakingas. Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai iš dviejų „Nord Stream“ vamzdynų, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.