Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai iš dviejų „Nord Stream“ vamzdynų, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Dujotiekiai atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Tiek Vašingtonas, tiek Maskva neigė, kad yra su tuo susiję, o prokuroras Matsas Ljungqvistas pareiškė, kad „vis dar neaišku“, kas įvykdė sabotažą.
„Tai sudėtinga byla, paini byla“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Ljungqvistas, pabrėždamas, kad „nusikaltimo vieta yra Baltijos jūroje, 80 metrų gylyje“.
Prokuroras pridūrė, kad atsakingi asmenys turėjo tai padaryti „gerai žinodami, kad paliks pėdsakus“.
„Mūsų pagrindinė prielaida yra ta, kad už to stovi valstybė“, – paaiškino prokuroras. Sprogmenų pėdsakų jau rasta.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ valdo didžiąją dalį abiejų vamzdynų, o likusi dalis priklauso Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos įmonėms.
Nors nutekėjimo metu vamzdynai neveikė, abiejuose vamzdynuose tebebuvo dujų, kurios per vandenį pateko į atmosferą.
