Karas Ukrainoje

Naujienos apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno nesutarimus sklando jau seniai. Tačiau ši tema tapo ypač aktuali po to, kai pastarosiomis dienomis vis dažniau pasirodo informacija apie galimą kariuomenės vado atleidimą. Ukrainos portalas „RBK-Ukraina“ remdamasis savo šaltiniais, sudėliojo V. Zelenskio ir V. Zalužno nesutarimų chronologiją bei galimas nesantaikos priežastis.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį ruošiasi pradėti derybas su Viktoru Orbanu, kad įtikintų jį atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai. Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta intensyvėjant ūkininkų protestams. Skelbiama, kad kelius prie ES vadovų susitikimo vietos užblokavo 1 000 traktorių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustiprino savo maksimalistinius ir kryptingai neapibrėžtus teritorinius tikslus Ukrainoje pareiškęs, kad būtina sukurti vadinamąją „demilitarizuotą zoną“, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pranešime. Per susitikimą su savo rinkimų „įgaliotiniais“ jis pareiškė, kad dabartinės fronto linijos pastūmėjimas tolyn į Ukrainą yra svarbiausias Rusijos pajėgų tikslas.

 Kyjive trečiadienį lankėsi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, išreiškusi palaikymą jau beveik dvejus metus nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai ir pareiškusi, kad Maskva turėtų laukti netikėtumų mūšio lauke. V. Nuland Ukrainos sostinėje apsilankė tuo metu, kai nauja JAV pagalba karo alinamai šaliai pakibo ore, respublikonų įstatymų leidėjams vis labiau nenorint toliau remti Kyjivo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pabrėžė, kad visos 27 Europos Sąjungos valstybės turi susitarti dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo Ukrainai, kurį šiuo metu blokuoja Vengrija. „Mums reikia susitarimo, kuriam pritartų visos 27 valstybės, – žurnalistams sakė O. Scholzas, lyderiams susirinkus į Briuselį bandyti įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną atsisakyti veto ilgalaikiam paramos Kyjivui paketui. – Neturėtume ieškoti būdų, kaip apeiti problemą.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad oro gynyba naktį virš Rusijos teritorijos numušė 11 Ukrainos dronų. „Šiąnakt buvo sužlugdytas Kyjivo režimo bandymas pasitelkiant dronus surengti teroristinį išpuolį prieš objektus Rusijos teritorijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime. „Oro gynyba perėmė ir sunaikino dronus virš Belgorodo (keturi dronai) ir Kursko (vienas dronas) sričių“, – teigė ministerija. Pasak jos, apie 3 val. 30 min. Grinvičo (5 val. 30 min.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas mano, kad ateinantys šeši mėnesiai bus „įdomūs“, nes per šį laikotarpį Rusijos potencialas fronto linijoje baigsis. Jis tai pareiškė interviu CNN, praneša „Ukrinform“. K. Budanovas taip pat neatmetė, kad bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos infrastruktūrą gali suintensyvėti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno likimas, atrodo, kabo ant plauko, rašo „The New York Times“. Ir to priežastis – ne jo padėtis kariuomenėje, kur jis yra gerbiamas, o įtampa santykiuose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Leidinys pažymi, kad V. Zelenskio nepasitenkinimas savo kariuomenės vadu išaugo sulėtėjus Ukrainos karių kontrpuolimui šalies pietuose.

Ukrainos partizanai sabotavo geležinkelį netoli Pervomajskojės kaimo Rusijos Federacijos Tambovo srityje. Apie tai pranešė partizanų judėjimas „Ateš“ savo „Telegram“ kanale. „2024 m. sausio 30 d. mūsų judėjimo agentas įvykdė sabotažą geležinkelyje netoli Pervomajskojės kaimo Tambovo srityje“, – rašoma pranešime.

Ukraina turi savo balistinio tipo ginkluotės, galinčios pasiekti Uralą ir smogti atskiriems objektams Rusijos užnugaryje. „Omenyje turimos galingos smogiamosios pajėgos, suformuotas dronų armijos pagrindu“, - pareiškė leidiniui „Espresso“ buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas, praneša UNIAN. Pasak generolo, Ukrainos kariškiai gali savo jėgomis pasiekti ten, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos negali naudoti vakarietiškos ginkluotės.

Vasario 1-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 2 iš 4 rusų paleistų dronų kamikadzių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Šiąnakt priešas panaudojo keturis „Shahed-136/131“ tipo dronus. Du buvo sunaikinti Charkivo srityje", - sakoma pranešime. „Ukrinform“ primena, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, praėjusią parą įvyko 66 koviniai susirėmimai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas įvardijo pagrindinius tikslus, į kuriuos Ukraina koncentruojasi kare su Rusija šiemet. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | Knygos apie Zelenskį autorius atsakė, dėl ko galėjo susipykti Zelenskis ir Zalužnas „Time“ korespondentas, knygos apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį autorius Simonas Šusteris pateikė savo versiją, dėl ko galėjo kilti kivirčas tarp V.  Zelenskio ir Ukrainos pajėgų vado Valerijaus Zalužno.

Nepaisant Vakarų spaudimo, Kinija toliau rems Rusiją Ukrainos klausimu, pareiškė naujasis Kinijos gynybos ministras Dong Jun. Apie tai jis kalėjo per vaizdo susitikimą su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, rašo UNIAN. „Pastaraisiais metais JAV ir Vakarų pasaulis izoliavo Rusiją. Tvirtai remiame teisingumą ir palaikome jus Ukrainos klausimu, nors JAV ir Europa toliau daro spaudimą Kinijos pusei“, – pareiškė D. Jun.

Rumunijos generalinio štabo viršininkas generolas Vladas Gheorghita trečiadienį pareiškė, kad jei Rusija laimės karą prieš Ukrainą, Moldova gali tapti kitu Rusijos taikiniu, rašo „Ukrinform“. „Rumunijos gyventojai, kaip ir visi Europos Sąjungos gyventojai, yra susirūpinę. Jei Rusija laimės Ukrainoje, pagrindinis taikinys bus Moldova. Būsime įtampos Vakarų Balkanuose liudininkai. Manau, kad negalima prarasti nė sekundės. Turime imtis veiksmų ir būti pasirengę“, – „Europa Libera“ kalbėjo jis.

Jungtinių Tautų teismas atmetė didžiąją dalį Ukrainos teiginių, kad Rusija finansavo terorizmą Rytų Ukrainoje, ir tik nurodė, kad Maskva neištyrė įtariamų pažeidimų. Kyjivas kaltino Maskvą, kad ji yra teroristinė valstybė, kurios parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje buvo plataus masto invazijos 2022-aisiais pranašas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį Rygos pilyje vykusiame susitikime su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska pareiškė, kad Rusijos karinė taktika asimiliuoti deportuotus ukrainiečių vaikus yra karo nusikaltimas.

Iš Rusijos nelaisvės į Ukrainą pavyko sugrąžinti 207 Ukrainos gynėjus ir civilius gyventojus, rašo UNIAN. „Dabar yra gerų naujienų. Tokių naujienų mes visi laukėme. Šiandien mums pavyko iš Rusijos nelaisvės paleisti dar 207 ukrainiečius. 180 eilinių ir seržantų. 27 karininkus. Beveik pusė jų – Mariupolio gynėjai. Ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Nacionalinės policijos padalinių kariai“, – pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas trečiadienį pareiškė, kad iki kovo Bendrija Ukrainai bus pristačiusi kiek daugiau nei pusę milijono artilerijos sviedinių, nors yra pažadėjusi per metus jų parūpinti milijoną. Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) žurnalistams sakė, kad tikisi, jog iki praėjusiais metais ES nustatyto 12 mėnesių termino pabaigos bus pristatyta 524 tūkst. haubicų sviedinių.

Ukraina surengė dar vieną drono ataką prieš Rusijos teritorijoje esančią naftos perdirbimo įmonę, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karinės žvalgybos šaltinis po oficialių pranešimų apie incidentą Sankt Peterburge. Per pastaruosius kelis mėnesius Kyjivas suintensyvino smūgius prieš Rusijos naftos ir dujų objektus, vadindamas tai tinkamu atsaku į Maskvos išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Laikinai okupuotame Kryme trečiadienį nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Kiek vėliau pranešta, kad ukrainiečiai smogė Belbeko aerodromui. Anot leidinio, girdėję sprogimus vidury dienos pranešė vietos gyventojai. Sprogimai Kryme Sprogimai griaudėjo Sevastopolyje ir netoli Sakų miesto. Rusų statytiniai pusiasalyje paskelbė oro pavojų, buvo užblokuotas eismas Krymo tiltu.

Naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų grupės pranešime teigiama, kad Rusijos gynybos pramonė geba per mėnesį pagaminti mažiausiai 100 tankų. Tai suteikia rusų kariams galimybę kompensuoti nuostolius karo lauke ir palaikyti esamą karo veiksmų tempą.

Į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo 207 ukrainiečiai, trečiadienį pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė, kad iš Rusijos nelaisvės grįžo ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinės policijos nariai – eiliniai, seržantai ir karininkai.

Likus dienai iki specialaus ES viršūnių susitikimo, skirto milijardinei finansinei pagalbai Ukrainai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis primygtinai įspėjo dėl derybų žlugimo. „Susitarimas yra labai svarbus mūsų patikimumui“, – rašė jis 27 ES šalių lyderiams prieš ketvirtadienį vyksiantį susitikimą. Ypač svarbus esą yra įsipareigojimas teikti Ukrainai tvirtą paramą. „Tik nuo mūsų priklauso, ar rasime sprendimą ir jį įgyvendinsime“, – teigė Ch. Michelis.

Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren pranešė, kad Ukraina naikintuvus F-16 gali gauti jau šiais metais. Ministrė palietė šį klausimą prieš ES gynybos ministrų susitikimą Briuselyje trečiadienį. „Mes tikrai daug dirbame, ukrainiečiai tikrai daug dirba šiuo klausimu.

Rusija laiko NATO grėsme ir imasi priemonių jai spręsti, trečiadienį pareiškė Kremlius, paklaustas apie Aljanso pradėtas didelio masto karines pratybas. Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių. Pratybos yra didžiausios nuo 1988-aisiais – Šaltojo karo metu – vykusių „Reforger“ pratybų.

Ukraina ir jos artimiausios sąjungininkės NATO, įskaitant tokias šalis, kaip Lenkija ar Lietuva, reikalauja pakviesti Kyjivą į aljansą jau artimiausio didesnio šalių lyderių susitikimo metu, tačiau JAV ir Vokietija slapta tam trukdo, „Foreign Policy“ cituojami keli buvę ir esame valdininkai. Vašingtone ir Berlyne manoma, kad Ukrainos ir NATO priėmimo proceso negalima pradėti, kol Kyjivas kariauja su Rusija.

Laikinai okupuotame Sevastopolyje Krymo pusiasalyje rusai, matyt, remontuoja kelis Juodosios jūros laivyno karo laivus, „Telegram“ kanale pranešė partizanų judėjimas „Atesh“. Pranešime sakoma, kad „Atesh“ agentai išžvalgė 13-osios laivų remonto gamyklos teritoriją Sevastopolio Kileno įlankoje. Tai strateginis objektas, susijęs su įvairių tipų laivų – nuo fregatų iki mažų desantinių laivų – priežiūra ir remontu, sakoma pranešime.

Trečiadienį Rusijos parlamentas pritarė naujam įstatymui, leidžiančiam valdžios institucijoms konfiskuoti asmenų, nuteistų už pasisakymus prieš karą Ukrainoje, turtą. 2022 m. vasarį Ukrainą užpuolusi Rusija uždraudė kritikuoti ginkluotąsias pajėgas, priėmė daugybę cenzūros įstatymų ir sukišo į kalėjimus dešimtis oponentų.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland trečiadienį atvyko į Kyjivą, pranešė amerikiečių ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink.

Briuselis trečiadienį pareikalavo, kad Europos Sąjungos gynybos ministrai išsamiai paaiškintų, kokią karinę paramą jų šalys teikia Ukrainai, Kyjivo pajėgoms stengiantis atremti didesnę Rusijos ugnies galią.  ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Briuselyje susirinkusių ministrų prašoma „tiksliai pristatyti, ką jie padarė, ką daro ir ką planuoja daryti“ dėl Ukrainos apginklavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karo sąlygomis neturi galimybės pasivaikščioti, tačiau atvirauja kasryt darantis mankštą. Apie tai, kaip rasti laiko sportui, valstybės vadovas kalbėjo interviu vokiečių leidiniui ARD, paskelbtame prezidento kanceliarijos „YouTube“ kanale. ARD žurnalistas pokalbį su V. Zelenskiu pradėjo nuo klausimo, kaip jis susidoroja su stresu, kurį patyrė dėl karo.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė 53 kartus apšaudė Chersono sritį. Vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas surengė 53 apšaudymus, paleisdamas 221 sviedinį iš minosvaidžių, artilerijos, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, tankų, dronų ir aviacijos. 17 sviedinių buvo paleista į Chersono miestą“, – rašoma pranešime.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska trečiadienį susitinka su aukščiausio rango Latvijos pareigūnais, o ketvirtadienį dalyvaus Rygoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos karas prieš vaikus“. Kaip pranešė naujienų agentūra LETA, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius su O. Zelenska susitiks trečiadienį 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rygos pilyje.

JAV gynybos departamento atstovas Patrickas Ryderis patvirtino, kad Ukraina gali gauti naujų didelio tikslumo tolimojo nuotolio bombų (GLSDB). Tačiau jis nenurodė perdavimo terminų, praneša UNIAN. „Kaip buvo pripažinta praėjusiais metais, mes perduosime Ukrainai GLSDB, teikdami jai pagalbą saugumo srityje. Bet dėl mūsų veiklos saugumo mes negalime patvirtinti konkretaus laiko", - pareiškė Pentagono atstovas per spaudos konferenciją.

Naujame Ukrainos mobilizacijos įstatymo projekte apibrėžiamos bausmės karo prievolininkams, vengiantiems karinės tarnybos. Tarp jų siūloma galimybė nuo mobilizacijos bėgančius asmenis paduoti į teismą, apriboti jiems išvykimą į užsienį, teisę vairuoti, taip pat konfiskuoti jų turtą. Ukrainos Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje skelbiamas naujas įstatymo projektas, numatantis sankcijas nuo mobilizacijos bėgantiems šalies vyrams.

Laikinai užgrobtuose Zaporižios srities rajonuose okupantai mokyklose įvedė „narsumo pamokas“, į kurias kviečia Rusijos kariškius ir į jų pusę perėjusius išdavikus. Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų vaikams okupuotose teritorijose rusai rado pavyzdinių „didvyrių“ – nuo ​​šiol mokyklose bus privaloma organizuoti susitikimus su žmogžudžiais ir išdavikais.

Ukrainos gynėjai naktį į trečiadienį numušė 14 iš 20 agresorių rusų  paleistų smogiamųjų dronų „Shahed“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „2024 metų sausio 31-osios naktį priešas atakavo Ukrainą 20 „Shahed-136/131“ tipo smogiamųjų dronų iš  Primorsko Achtarsko, Kursko (RF) bei Čaudos ir trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ iš Krymo ir Voronežo srities (RF)“, – rašoma pranešime.

Ukraina antradienį pranešė sėkmingai įvykdžiusi kibernetinę ataką, kurios metu buvo išjungtas Rusijos gynybos ministerijos naudojamas serveris ir laikinai sutrikdytas karinių dalinių ryšys. „Dėl kibernetinės atakos buvo nutrauktas keitimasis informacija tarp Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padalinių, kurie naudojosi nurodytu Maskvoje esančiu serveriu“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos padalinio GUR pranešime. Tarnyba pridūrė, kad kibernetinė ataka tęsiasi.

Ukrainos karys Dmytro CNN papasakojo apie padėtį fronte. Anot jo, rusai iš esmės turi viską – į ukrainiečius šaudo rusų tankai bei virš galvų skraido lėktuvai. Svarbiausi įvykiai: 23:51 | Rusai smogė ligoninei Charkivo srityje Rusijos kariai numetė du sprogmenis ant ligoninės Charkivo srityje, yra nukentėjusių, rašo „Ukrinform“. Kaip skelbia vietos policija, vienas sprogmuo nukrito netoli, o kitas smogė tiesiai į ligoninę. Iš ligoninės buvo evakuoti 38 žmonės, yra nukentėjusių.

Ukrainos žvalgybos specialistai atakavo Rusijos gynybos ministerijos serverį, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams palaikyti, rašo „Ukrinform“. Leidiniui tai patvirtino žvalgybos spaudos tarnyba. „Ukrainos gynybos žvalgyba informuoja, kad 2024 m. sausio 30 d. dėl kibernetinės atakos neveikė valstybės agresorės Rusijos gynybos ministerijos serveris, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams“, – nurodoma pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Europos vadovus artimiausiais mėnesiais priimti drąsius ir novatoriškus sprendimus, kad paspartintų ir padidintų pagalbą Ukrainai.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas mano, kad Krymo tiltas turi būti sunaikintas, rašo UNIAN. Spaudos konferencijoje antradienį jo buvo paklausta, ar galima tikėtis, kad Krymo tiltas šiemet sudegs. „Tikiuosi, kad taip. Nėra jokios priežasties jam nedegti, jis turi baigti savo egzistavimą“, – pabrėžia K. Budanovas. Kryme jau kurį laiką griaudėja sprogimai. Krymas atakuotas ir pirmadienį.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pralaimėtų tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos atveju, rašo UNIAN. „Negaliu teigti, kad egzistuoja neišvengiamas pavojus, jog Rusija užpuls kurią nors NATO šalį. Putinas gerbia 5 straipsnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą generolą Valerijų Zalužną, remdamiesi „Financial Times“ (FT), skelbia „Sky news“. Anot leidinio, jei V. Zalužnas iš tiesų būtų pakeistas, tai būtų vienas didžiausių pokyčių Ukrainos kariuomenėje nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Keturių FT šaltinių duomenimis, pirmadienį V. Zelenskis pasiūlė V. Zalužnui naujas pareigas, tačiau jis jų atsisakė.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ras sprendimą dėl pagalbos Ukrainai su Vengrijos pritarimu „ar be jo“, bloko lyderiams vėliau šią savaitę rengiantis susėsti svarbių derybų dėl pagalbos Kyjivui. „Vienaip ar kitaip, mes rasime kokį nors sprendimą, kaip paremti Ukrainą – su (Viktoru) Orbanu ar be jo“, – sakė D. Tuskas, turėdamas omenyje Vengrijos ministrą pirmininką, kuris gruodį vetavo ES pagalbos Ukrainai paketą.

Iki Briuselyje įvyksiančio svarbaus viršūnių susitikimo likus dviem dienoms, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį dar kartą perspėjo, kad Ukrainos integracija net ir be karo Europai kelia „rimtą problemą“. Duodamas interviu prancūzų savaitraščiui „Le Point“, V. Orban pasakė, kad pastaruoju metu visoje Europoje kylantys ūkininkų protestai rodo, „kokia rimta problema Europai yra Ukraina, nepaisant karo“. Ūkininkus papykino kylanti gamybos savikaina ir teisės aktai aplinkos...

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija dislokuos naujo tipo ginklus Kurilų salose, kurias Japonija siekia susigrąžinti, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai D. Medvedevas paskelbė savo socialių tinklų paskyroje. „Kurilų salos bus aktyviai plėtojamos, o kartu didės jų strateginis vaidmuo, įskaitant ir naujų tipų ginklų dislokavimą jose“, – teigia jis.

Rusija, pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, padvigubino oro gynybos sistemoms skirtų raketų gamybą. Tai jis pareiškė antradienį lankydamasis ginkluotės fabrikuose Jekaterinburgo mieste. Esą padidinta ir oro gynybos sistemų S-300 bei „Buk“ paleidimo įrenginių gamyba. Tikslių skaičių ministras nenurodė. Rusijos oro gynyba pastaruoju metu nebuvo visiškai efektyvi prieš atskriejančius Ukrainos dronus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paragino Europos šalis remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje ir pasiruošti tam atvejui, jei Vašingtonas nuspręstų nutraukti paramą karo draskomai šaliai.