Karas Ukrainoje

Ukrainos vyriausybė, anot šaltinių, informavo JAV apie planus atleisti ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą generolą Valerijų Zalužną. Apie tai penktadienį pranešė du gerai informuoti šaltiniai, kuriais remiasi agentūra „Reuters“. „Baltieji rūmai pareiškė, kad Ukrainos reikalas yra priimti suverenius sprendimus dėl savo personalo“, – teigė vienas šaltinis. Nesutaria dėl karinės strategijos Oficialaus Baltųjų rūmų pareiškimo šiuo klausimu kol kas nėra.

Ukrainos valdžia informavo JAV administraciją apie sprendimą atleisti Ukrainos pajėgų vadą Valerijų Zalužną, praneša „The Washington Post“. Baltųjų rūmų pareigūnai nei palaikė, nei prieštaravo tokiam sprendimui, argumentuodami, kad tai yra nepriklausomas Volodymyro Zelenskio pasirinkimas, teigia leidinys. „Zelenskis dar nėra išleidęs oficialaus įsako, kuriuo būtų paskelbta apie Zalužno atsistatydinimą, ir nežinoma, kada tai gali įvykti.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dideles NATO karines pratybas „Steadfast Defender 2024“ pavadino bandymu „įbauginti Rusiją“, rašo UNIAN. Savo puslapyje „VKontakte“ jis pareiškė, kad kai kurie pratybų etapai vyks „labiausiai rusofobiškose ir šlykščiausiose“ Rusijai valstybėse, tokiose kaip Lenkija, Latvija, Lietuva ir Estija.

Per beveik dvejus Rusijos pradėto karo metus Ukraina nesugebėjo sunaikinti Krymo tilto, nes ukrainiečiai neturi tam tinkamų ginklų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Apie tai jis kalbėjo interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“, rašo UNIAN. Anot jo, Krymo tilto klausimas neišsprendžiamas dėl techninių ir politinių priežasčių. „Mums reikia ginklų, kurie galėtų efektyviai pataikyti į jį išvengiant Rusijos priešlėktuvinės gynybos“, – nurodo D. Kuleba.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad nėra jokio oficialaus dokumento dėl Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atleidimo iš pareigų, rašo UNIAN. Šią savaitę pasirodė gandai, kad V. Zalužną buvo ketinama atleisti. Danilovas: oficialaus rašto nėra Anot O. Danilovo, tai neteisinga informacija. „Iki šiandien nėra jokio dokumento dėl vyriausiojo vado atsistatydinimo.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį nusprendė, kad turi jurisdikciją nagrinėti Ukrainos Rusijai iškeltą bylą dėl konvencijos genocido klausimu pažeidimo. Byla buvo iškelta netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas teigia, kad Rusija pažeidė svarbią 1948 metų konvenciją pasinaudodama suklastotais pareiškimais apie genocidą Ukrainos rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose kaip pretekstu Ukrainai užpulti.

Rusija sukūrė daugiau kaip pusę milijono naujų darbo vietų gynybos sektoriuje, kad patenkintų didėjančią paklausą mūšio lauke, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius skyrė didžiulius išteklius savo plataus masto invazijai Ukrainoje, o gynybos sektoriui tenka didžioji dalis nuo sankcijų nukentėjusios ekonomikos augimo.

Pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska, kalbėdama Rygoje vykusioje konferencijoje, kurioje lankėsi ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, pademonstravo praktišką stilių, kurį vainikavo simboliška ukrainiečių gamybos sagė. Vaizdais iš renginio ji pasidalijo savo „Telegram“ kanale. O. Zelenska pasirodė tamsiu kostiumėliu, kurį papuošė Ukrainos juvelyrų „Guzema“ sage. Šį papuošalą, pavadinimu „Kvitka“ (liet. „Gėlelė“), gali įsigyti kiekvienas norintis.

Vienas Ukrainos žvalgybos pareigūnas pranešė, kad šalis ne kartą prašė Rusijos perduoti dešimčių karo belaisvių, kurie, Maskvos teigimu, žuvo Ukrainos pajėgoms numušus Rusijos karinį transportinį lėktuvą, kūnus. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas vėlai ketvirtadienį per televiziją sakė, kad Kyjivas paragino Maskvą perduoti žmonių, anot Rusijos, žuvusių per sausio 24 dienos katastrofą, tačiau ji atsisakė tai padaryti.

Toks karas rytų Ukrainoje, koks vyksta dabar, gali vykti dar labai ilgai, mažiausiai keletą metų, o jokio lemtingo bei pergalingo vienos ar kitos pusės proveržio artimiausioje ateityje neverta tikėtis. Ukraina gali siekti pirmoji pralaužti frontą, tačiau jai dar reikia sukaupti daug pajėgų ir pertvarkyti savo kariuomenę. Taip Eltai teigė vienas žinomiausių Ukrainos karo žurnalistų ir ekspertų Jurijus Butusovas.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime nusprendus skirti milijardinę paramą Ukrainai, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paaiškino, kodėl atsisakė savo veto. Jei Vengrija ir toliau būtų blokavusi pagalbą, tuomet 26 kitos ES šalys būtų balsavusios už tai, kad Vengrijai numatytos ES lėšos būtų pervestos Ukrainai, sakė jis penktadienį valstybiniam radijui, informuoja agentūra „Reuters“. Jis pasiekė savo, pabrėžė V. Orbanas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį patvirtino, kad per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo du prancūzų humanitarinės pagalbos darbuotojai, ir pavadino jį piktinančiu. Kiek anksčiau penktadienį Ukrainos pareigūnai paskelbė, kad abu vyrai žuvo per neseniai Pietų Ukrainoje surengtą dronų ataką.  „Per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo du prancūzų humanitarinės pagalbos darbuotojai.

Kalbėdama Rygoje vykusiame renginyje Olena Zelenska pareiškė, kad nederėtų versti pabėgėlius iš Ukrainos grįžti į tėvynę. Jos teigimu, tam reikia taikos, ramybės ir šalies atstatymo. Ji taip pat pažadėjo „kovoti dėl kiekvieno Rusijos pagrobto iš Ukrainos vaiko“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona sudalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje, kuri buvo skirta Ukrainos vaikų sugrąžinimui iš deportacijos Rusijoje.

JAV Senatas iki šios savaitės pabaigos ketina pateikti naują projektą dėl paramos Ukrainai ir geresnės JAV sienų apsaugos. Tekstas bus paskelbtas nuo penktadienio iki sekmadienio, sakė demokratų daugumos Senate vadovas Chuckas Schumeris. Jis teigė manąs, kad pirmasis balsavimas dėl projekto įvyks „vėliausiai“ iki kitos savaitės trečiadienio. Tačiau Ch. Schumeris pripažino, kad įstatymo projektas – jei ir bus priimtas Senate – gali žlugti Atstovų Rūmuose.

Organizacijos „Save Ukraine“ komanda grąžino dar keturis vaikus iš rusų laikinai užgrobtos Zaporižios ir Chersono sričių teritorijos. Kaip rašo „Ukrinform“, labdaros organizacija tai pranešė „Facebook“ paskyroje. "Vaikams – nuo 0 iki 16 metų. Visi jie dabar yra saugūs viename iš mūsų centrų", – sakoma pranešime. „Šiuo metu tęsiama 15 gelbėjimo misijų, iki šiol iš okupacijos ir Rusijos teritorijos mes jau grąžinome 235 vaikus“, – pareiškė organizacijos „Save Ukraine“ atstovai.

Ukrainos pietryčiuose per ataką žuvo du šveicarų nevyriausybinės organizacijos „Swiss Church Aid“ darbuotojai, taip pat buvo sužeista kitų šios organizacijos žmonių, sakoma penktadienį paskelbtame pareiškime. Ketvirtadienį „per humanitarinę intervenciją [...] buvo atakuota darbuotojų grupė“, sakoma Šveicarijos Protestantų bažnyčios pagalbos organizacijos pareiškime. Darbuotojų pilietybė nenurodoma.

Kanados užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly atvyko į Kyjivą ir paskelbė, kad buriama Ukrainos vaikų grąžinimo koalicija. Ji tai pareiškė penktadienį per bendrą su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Vaikai buvo paimti iš namų, iš šeimų, jiems atimta galimybė kalbėti gimtąja kalba. Nepaprastai svarbu grąžinti vaikus.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį spręs, ar turi jurisdikciją nagrinėti Ukrainos Rusijai iškeltą bylą dėl konvencijos genocido klausimu pažeidimo. Byla buvo iškelta netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas teigia, kad Rusija pažeidė svarbią 1948 metų konvenciją pasinaudodama suklastotais pareiškimais apie genocidą Ukrainos rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose kaip pretekstu Ukrainai užpulti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją nužudžius du humanitarinę pagalbą Ukrainoje teikti padėjusius prancūzus ir pareiškė padėką už jų darbą karo draskomoje šalyje. „Rusijos teroras nežino ribų, jam nesvarbu, kokios tautybės yra jo aukos. Narsūs humanitarinę pagalbą teikiantys darbuotojai iš Prancūzijos padėjo žmonėms ir mes būsime per amžius dėkingi už jų žmogiškumą. Mano užuojauta jų artimiesiems“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.

Penktadienį Prancūzija patvirtino, kad per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo du prancūzų pagalbos darbuotojai. Pasak Ukrainos pareigūnų, tai nutiko netoli pietinio Chersono miesto. „Rusijos barbariškumo taikiniai Ukrainoje yra civiliai. Du prancūzų humanitarinės pagalbos darbuotojai sumokėjo savo gyvybėmis už atsidavimą ukrainiečiams“, - socialiniame tinkle X parašė užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne. „Rusija turės atsakyti už savo nusikaltimus“, - pridūrė jis.

Priešas nenutraukia energetinio teroro, kritinės infrastruktūros objektai jam tebėra prioritetas. Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Nors šiuo metu Ukrainos pietuose žiema gana švelni, priešas vis tiek nenutraukia energetinio teroro. Kritinės infrastruktūros objektai jam tebėra prioritetas“, – sakė N. Humeniuk.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja per ateinančius šešerius metus integruoti okupuotas Ukrainos teritorijas į Rusijos Federaciją, tai rodo ilgalaikius jo ketinimus, teigia Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Pasak V. Putino, planuojama, kad iki 2030 m. užimtos Ukrainos teritorijos „svarbiausiose srityse“ prilygs Rusijai, tačiau nepaaiškinta, kokios tai sritys.

Rusijos grėsmė skatina švedus, vokiečius, ir kitas Europos šalis vis daugiau rūpintis savo saugumu – didinamos gynybos išlaidos, perkama karinė technika, kai kurios šalys svarsto grįžti ir prie šaukimo karinei tarnybai. Ilgą laiką apie karą negalvojusi Europa priversta suklusti. Saugumo eksperto Tomo Jermalavičiaus nuomone, Europai papildomą „spyrį į užpakalį“ gali duoti ir neprognozuojama JAV politinė situacija – pasak jo, jei bus išrinktas D. Trumpas, JAV gali nusisukti nuo Ukrainos.

Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį Belbeko aviacijos bazei Kryme sausio 31 d. žuvo Rusijos aviacijos eskadrilės vadas generolas leitenantas Aleksandras Tatarenka ir 10 kariškių. Tai penktadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, remdamasis Rusijos žiniasklaida, rašo „Ukrinform“. „Kaip pranešė Rusijos socialiniai tinklai, buvo likviduota 10 Rusijos kariškių, tarp jų - aviacijos eskadrilės vadas generolas leitenantas Aleksandras Tatarenka“, – sakoma pranešime.

Rusai vis dažniau paleidžia į Ukrainą balistines raketas, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, pranešė „Ukrinform“. „Priešas dažniau naudoja raketas, skriejančias balistine trajektorija. Tai raketos „Iskander-M“, oras-žemė raketos „Kinžal“, sparnuotosios raketos Ch-22, atakuojančios balistine trajektorija, kai pasiekia taikinį, priešlėktuvinės valdomos raketos S-300“, – sakė J. Ignatas.

Europos Sąjungoje karinė ir finansinė parama Ukrainai pajudėjo. Tačiau kol ji šalies nepasiekė, tai labai juntama mūšio lauke. Prastėja viešoji opinija apie prezidentą Zelenskį dėl jo konflikto su kariuomenės vadu Zalužnu, kurį šiomis dienomis aprašo įtakingiausi Vakarų dienraščiai. Kaip visa tai šįmet atsilieps Ukrainos išlaisvinimo pastangoms? Klausiame politologo Lino Kojalos.

Praėjusią parą Rusijos armija surengė 279 Chersono srities apšaudymus. Žuvo du žmonės. Tai penktadienį feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas surengė 279 apšaudymus, paleisdamas 1606 sviedinius iš artilerijos, minosvaidžių, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, tankų, dronų ir aviacijos. Į Chersono miestą priešas paleido 26 sviedinius“, - pažymėjo pareigūnas.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį rusai atakavo 24 „Shahed“ tipo dronais ir kad 11 jų buvo numušti. Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai dronus leido iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir okupuoto Krymo. Nurodoma, kad 11 dronų buvo numušti virš Dnipropetrovsko, Chersono, Kirovohrado ir Charkivo sričių. Dauguma rusų dronų buvo nukreipti į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus Dnipropetrovsko srityje.

Rusija pati savo iniciatyva pernai dislokavo branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bandydamas Rusiją pavaizduoti kaip auką, tikina, kad šalis buvo priversta imtis šio žingsnio, kad pasipriešintų „vis agresyvesnei ir grėsmingesnei Šiaurės Atlanto aljanso, kuriam vadovauja Jungtinės Valstijos, veiklai“. Sąžiningai kartodamas Kremliaus propagandinę liniją, kad kare Ukrainoje Rusija yra auka, S. Riabkovas tikino, k...

Rusai tebedaro spaudimą laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės darbuotojams, kurie nesutinka bendradarbiauti. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusai toliau spaudžia Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu, tačiau neišvyko iš Enerhodaro. Dėl profesijos specifikos ir sudėtingumo okupantai neranda darbuotojų jėgainei, nes specialistų trūksta visoje Rusijoje.

Ukraina gali būti priversta koreguoti savo karinę strategiją dėl didelio užsienio pagalbos sumažėjimo, ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje rašė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. V. Zalužnas, kuris, kaip pranešama, nesutaria su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, transliuotojui CNN rašė: „Privalome dorotis su karinės pagalbos iš svarbių sąjungininkių, bandančių išspręsti savas politines įtampas, sumažėjimu.

Penktadienį Ukraina gavo dar dvi priešlėktuvinės gynybos sistemas, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 23:42 | Ukrainiečiai pateikė daugiau informacijos apie smūgį Belbeke Ukrainos karinės oro pajėgos plačiau pakomentavo atakos prieš okupantų karinį aerodromą Belbeke, Kryme, rezultatus, rašo UNIAN. Ukrainiečiai skelbia, kad atakos metu galėjo būti sunaikinti mažiausiai trys Rusijos lėktuvai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį padėkojo Europos Sąjungai už pritarimą 50 mlrd. eurų ilgalaikei paramai Ukrainai ir sakė, kad tai pasiųs aiškų signalą Rusijai. „Šiandien Europa priėmė ilgai lauktą sprendimą, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Tai aiškus signalas Maskvai, kad Europa atlaikys ir kad Europa nepalūš.“ Pasak Ukrainos lyderio, šį parama reiškia, kad šalis turi finansines garantijas dėl socialinio stabilumo.

„Time“ korespondentas, knygos apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį autorius Simonas Šusteris pateikė savo versiją, dėl ko galėjo kilti kivirčas tarp V.  Zelenskio ir Ukrainos pajėgų vado Valerijaus Zalužno. S. Šusteris sako, kad su V. Zalužnu ilgai ir išsamiai kalbėjosi apie politikos vaidmenį karo metu. Įvardijo, dėl ko galėjo kilti įtampa tarp Zelenskio ir Zalužno Anot jo, V. Zelenskis nevengia išsakyti savo nuomonę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atmetė mintį, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo įkalbėtas atsisakyti veto susitarimui dėl didžiulės paramos Ukrainai. „Vengrija negavo jokios dovanos“, – sakė E. Macronas žurnalistams po to, kai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje buvo susitarta dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, teigdamas, kad Vengrijos lyderis tiesiog gavo patikinimą, jog ES su jo šalimi elgsis sąžiningai.

ES rengia naują, jau 13-ąjį, sankcijų paketą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. ES vadovai nori jį priimti iki vasario pabaigos, minint antrąsias 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusio karo metines.

Ukrainos prezidentas gali priimti bet kokius sprendimus dėl Ukrainos pareigūnų personalo, komentuodamas galimą Ukrainos pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimą, interviu „Kanal 24“ sako Mychaila Podoliakas. Šios savaitės pradžioje ukrainiečių žiniasklaidoje buvo paskelbta naujiena, kad Volodymyras Zelenskis neva atleido V. Zalužną. Vis dėlto netrukus informacija buvo paneigta.

Rusija, britų žvalgybos vertinimu, stiprina samdinių grupuotės „Wagner“ kontrolę. Rusijos nacionalinė gvardija tris buvusius „Wagner“ kovinius dalinius integruoja į savo pirmąjį savanorių korpusą, ketvirtadienį pranešė britų Gynybos ministerija. Tai, anot žvalgybos, veikiausiai rodo, kad „Wagner“ sėkmingai buvo pajungta nacionalinei gvardijai, ir Rusijos valstybė gavo daugiau galių vadovauti grupuotei ir ją kontroliuoti.

Vokietijos muitinė ketvirtadienį pranešė Hamburgo uoste konfiskavusi daugiau nei pusę tonos kokaino, paslėpto bananų krovinyje. Kaip teigiama Vokietijos muitinės tyrimų biuro pranešime, buvo sulaikyti keturi asmenys, įtariami mėginę iš Ekvadoro į Vokietiją laivu neteisėtai įvežti kokainą. Sausio 4 dieną atlikdami patikrinimą, Hamburgo muitinės pareigūnai rado 520 kokaino pakelių, paslėptų tarp dėžių su bananais vienai Frankfurto bendrovei adresuotame jūriniame konteineryje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dauguma ES šalių nepakankamai remia Ukrainą, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį po ES aukščiausiojo lygio susitikimo. „Ar mes iš tikrųjų darome pakankamai?“ – klausė jis. „Daugeliu atvejų atsakymas gali būti tik ne“, – pareiškė O. Scholzas. Vokietijos kancleris O. Scholzas anksčiau sausį pareiškė, kad jo šalis Ukrainai 2024 metais skirs daugiau kaip 7 mlrd. eurų karinės paramos.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos atominės energetikos operatorės „Energoatom“ darbuotojams uždrausta patekti į Rusijos okupuotą Zaporižios AE. Kitą savaitę TATENA vadovas Rafaelis Grossi apsilankys objekte ir paprašys papildomos informacijos apie „naujus nurodymus“ dėl elektrinės personalo, sakoma agentūros pranešime.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad gavo sau garantijų dėl milijardų eurų ES paramos mainais į Budapešto veto atšaukimą 50 mlrd. eurų finansinei pagalbai Ukrainai. Jis sakė, kad Vengrija nerimavo, jog Vengrijai skirti ES pinigai atiteks Ukrainai. „Galiausiai išsiderėjome kontrolės mechanizmą, kuris garantuotų, kad pinigai bus naudojami protingai, ir gavome garantiją, kad Vengrijos pinigai neatsidurs Ukrainoje“, – tvirtino V. Orbanas.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska paragino tarptautinę bendruomenę aktyviau siekti, kad per karą neteisėtai į Rusiją išvežti ukrainiečių vaikai galėtų grįžti namo. „Turime daryti daugiau“, – sakė ji ketvirtadienį Rygoje vykstančioje konferencijoje pavadinimu „Rusijos karas prieš vaikus“ („Russia's war on children“). Kiekviena šalis ir kiekviena tarptautinė organizacija esą galėtų padėti Ukrainai susigrąžinti Rusijos pagrobtus vaikus.

Šį mėnesį prasidės treti Rusijos invazijos į Ukrainą metai, ir nėra jokių ženklų, kad konfliktas greitai baigsis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad karas baigsis tik tada, „kai pasieksime savo tikslus“. Sunku apskaičiuoti, kiek tiksliai per konfliktą žuvo žmonių, nes nė viena pusė neskelbia savo nuostolių skaičiavimų. JAV pareigūnai 2023 m. rugpjūtį teigė, kad bendras Ukrainos ir Rusijos žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius priartėjo prie 500 tūkst.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis padėkojo Europos Sąjungai už tai, kad ketvirtadienį Briuselyje vykusiame vadovų susitikime patvirtino 50 milijardų eurų paramą.

Fiksuojama daug atvejų, kai iš Ukrainos į Rusiją deportuoti paaugliai verčiami dalyvauti militarizacijos programose. Tai per Rygoje surengtą konferenciją „Rusijos karas prieš vaikus“ pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, praneša Generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Mes tikriname informaciją apie 19 546 vaikus, kuriuos Rusija priverstinai išvežė „humanitarinių“ operacijų dingstimi.

JAV Karo studijų instituto atnaujintais mūšio lauko duomenimis, Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo Pirmojo pasaulinio karo laikų cheminius ginklus, kariaudami prieš Ukrainą. Rusijos pajėgos tai darydamos pažeidžia Cheminio ginklo naudojimo konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi. „Rusijos pajėgos puldamos Kyjivo pozicijas, naudojo granatas K-51 su chloropikrinu.

Vasario 1-osios naktį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiojo dalinio „Group 13“ kariai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinį katerį „Ivanovec“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Surengti operaciją padėjo Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija ir platforma „United24“, pabrėžė žvalgybos atstovai. Kateris stovėjo reide Donuzlavo ežere laikinai okupuotame Kryme.

 Ketvirtadienį Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pasveikino Europos Sąjungos susitarimą suteikti Kyjivui 50 mlrd. eurų pagalbą, ją iš pradžių blokavo Vengrija. „Kiekvienas jūsų balsas yra reikšmingas indėlis į mūsų bendrą pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Šmyhalis, dėkodamas valstybėms narėms.