Karas Ukrainoje

Rusija dažnai derina didelio masto raketų smūgius į Ukrainą su tarptautinėmis diskusijomis dėl pagalbos, kad atgrasytų Vakarus nuo tolesnės paramos Ukrainai, sakoma naujame Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pranešime. Ekspertai primena, kad per vasario 7 d. smūgius Rusija šiemet jau trečią kartą nusitaikė į Kyjivą ir tai sutapo su Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo komisaro Josepo Borrellio vizitu.

Ukrainos policija pranešė, kad ketvirtadienį rado savo automobilyje nušautą Nikopolio, esančio šalies pietuose, vietos pareigūną. Tyrėjai „dirbo Nikopolio miesto tarybos vadovo pavaduotojo nužudymo vietoje“ gavę „anoniminį pranešimą, kad nežinomas asmuo šaudė“ į pareigūno automobilį. Policija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip tyrėjai dirba prie sudegusio balto visureigio karkaso. Žuvusio asmens tapatybė nenurodoma.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pavadino buvusį televizijos kanalo „Fox News“ apžvalgininką Tuckerį Carlsoną, kuris paėmė interviu iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino, „naudingu idiotu“, praneša UNIAN. H. Clinton priminė ankstesnius T. Carlsono pareiškimus apie karą Ukrainoje. „Jis kalba tai, kad neatitinka tikrovės. Jis kartoja Putino melą apie Ukrainą“, - sakė ji interviu televizijos kanalui MSNBC.

Atlikdamas eilinę kovinę užduotį žuvo Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas Vladislavas Rykovas, pranešama Ukrainos žiniasklaidoje. V. Rykovas atliko 385 kovinius skrydžius ir parengė daug naujų pilotų, skelbia jo kolega. „Jis pridengė mano nugarą nuo pat plataus masto karo pradžios tiek žemėje, tiek ir danguje. Parengė daug tiek pastebimų (pilotų), tiek ir geriausiųjų.

Italijos Deputatų Rūmai, kaip jau prieš tai Senatas, didele balsų dauguma pritarė tolesnei karinei paramai Ukrainai. Per balsavimą Deputatų Rūmuose ketvirtadienį 218 parlamentarų parėmė dekretą, kuris premjerės Giorgijos Meloni dešiniajai vyriausybei iš esmės leidžia perduoti Kyjivui daugiau karinių prekių ir įrangos karui su Rusija. 41 balsavo prieš. Italija išlieka viena patikimiausių Ukrainos rėmėjų.

Ukrainos pajėgos Taurijos regione numušė rusų sraigtasparnį Ka-52 „Aligator“. Pranešama, kad orlaivis buvo numuštas naudojant nešiojamąją raketų paleidimo sistemą „Igla“ netoli Avdijivkos. Rusų smogiamasis sraigtasparnis Ka-52 „Aligator“ buvo numuštas „Igla“ raketa Avdijikos apylinkėse, rašoma „Ukrainska Pravda“. Ukrainos strateginių-operatyvinių pajėgų „Taurija“, kurių daliniai yra dislokuoti Avdijivkos apylinkėse, vadas Oleksandras Tarnavskis patvirtino šią informaciją šalies žiniasklaidai.

Per naujas naktines rusų atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai vienas žmogus, taip pat yra sužeistųjų. „Naktį Rusija apšaudė Selydovę. Žuvo vienas žmogus ir septyni buvo sužeisti“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jo duomenimis, buvo apgadinta daugiaaukščių namų, privačių gyvenamųjų namų ir automobilių.

Ukrainos pajėgoms trūksta ne tik amunicijos, bet ir pėstininkų, karių gretas papildo nedaug naujokų, o fronto linijų kovotojai yra išsekę ir demoralizuoti, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“. Ukrainos kariuomenė susiduria su kritiniu pėstininkų trūkumu, todėl fronto linijose jaučiamas išsekimas ir žema kovotojų moralė. Taip leidiniui šią savaitę sakė kariai tiesiai iš fronto.

JAV Senate žlugus įstatymo projektui dėl tolesnės paramos Ukrainai, Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas sukritikavo respublikonus. „Mieli Amerikos respublikonų senatoriai. Ronaldas Reaganas, milijonams mūsų padėjęs atgauti  laisvę ir nepriklausomybę, šiandien verčiasi karste. Gėdinkitės“, – rašė D. Tuskas ketvirtadienį tinkle X, turėdamas omenyje 2004 m. mirusį 40-ąjį JAV prezidentą respublikoną.

Rytų Europos šalims laikas pasirengti Donaldo Trumpo atėjimui į valdžią, o Lenkijai vertėtų pagalvoti apie branduolinius ginklus, nes ji rizikuoja tapti kitu Rusijos taikiniu. Tokią nuomonę komentare „The Spectator“ išsakė Amerikos verslo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Daliboras Rohacas. Jis aiškina, kad būtent branduolinis atgrasymas gali padėti Rytų Europos šalims jaustis saugiai, jei JAV prezidento rinkimus laimės D. Trumpas.

Gausios Rusijos pajėgos iš visų pusių veržiasi užimti Ukrainos Avdijivkos miestą prie fronto linijos, ketvirtadienį pranešė šio pramonės centro meras. „Deja, priešas spaudžia iš visų pusių, nėra nė vienos mūsų miesto dalies, kurioje būtų daugiau ar mažiau ramu. Iš tiesų jie šturmuoja labai didelėmis pajėgomis“, – visuomeninei žiniasklaidai sakė Vitalijus Barabašas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo perleisti jo šaliai visą įšaldytą Rusijos turtą. „Viskas turi būti konfiskuota ir panaudota kovai su teroru“, – sakė jis trečiadienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi. Ukraina esą glaudžiai bendradarbiauja su savo partneriais, kad būtų priimtas sprendimas dėl Rusijos turto. Šis galimas finansavimo šaltinis jau beveik dvejus metus su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai svarbus ir dėlto, kad stringa kiti pinigų srautai.

Naktį į ketvirtadienį rusų dronai atakavo Ukrainos pietinį Odesos miestą ir padarė žalos civilinei infrastruktūrai. Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas apie tai paskelbė žinutę „Telegram“. „Priešo drono smūgis apgadino nebaigtą statyti daugiaaukštį pastatą ir išdaužė langus. Taip pat apgadintas švietimo įstaigos pastatas – apgadintas stogas ir perdangos, išdaužyti langai“, – rašė O. Kiperas. Gaisrų, pasak jo, nebuvo užfiksuota.

Kairiajame Dniepro krante Rusija sutelkė 70 tūkst. karių – dvigubai daugiau nei Avdijivkos kryptimi. Apie tai Ukrainos kanalui „24 Kanal“ pasakojo karinis ekspertas Serhijus Hrabskis. Jo nuomone, rusai nemano, kad kairiajame Dniepro krante Chersono srityje jiems kas nors gresia, ir sutelkė ten nemažas pajėgas, tačiau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms svarbu išlaikyti savo pozicijas šioje vietoje – prieš juos atitempta 70 tūkst. rusų. „Tai labai daug. Prie Avdijivkos kovoja 40 tūkst.

JAV Senatas atmetė 118 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) vertės įstatymo paketą, numatantį lėšas JAV sienos su Meksika apsaugai bei paramą Ukrainai bei Izraeliui. Paketo priėmimas trečiadienį žlugo jį blokavus respublikonams. Jie pareiškė, kad per kelis mėnesius trukusias derybas su demokratais pasiekto kompromiso nepakanka. 49 senatoriai balsavo už įstatymo projektą, į kurį įtraukta ir 60 mlrd. dolerių karinė parama Ukrainai bei 14 mlrd. Izraeliui.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną. Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Oleksandras Syrskis. Iki šiol O. Syrskis vadovavo Ukrainos sausumos pajėgoms. Svarbiausi įvykiai: 00:12 | „Tai nėra šou.

Ukraina atsakys Rusijai už kiekvieną okupantų paleistą raketą ir droną į Ukrainą, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Kyjive dar iki vakaro buvo valomos nuolaužos po rytinio Rusijos smūgio. Gyvenamasis namas. Dešimtys aukų. Žuvo keturi žmonės. Reiškiu užuojautą šeimoms ir draugams“, – kalba jis.

Jungtinių Valstijų Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) trečiadienį bandys išgelbėti finansavimą Ukrainai ir planuoja surengti svarbų bandomąjį balsavimą dėl dešimčių milijardų dolerių Kyjivui, Izraeliui ir kitiems JAV sąjungininkams. Atmetus susitarimą dėl sienų, niujorkietis demokratas planuoja priversti respublikonus dalyvauti dviejuose sudėtinguose procedūriniuose balsavimuose. Pirmiausia – dėl seniai derybose figūruojančio 118 mlrd. dolerių (109,5 mlrd.

Austrijos kovos su korupcija prokurorai trečiadienį pranešė pradėję tyrimą dėl įtarimų, kad buvęs Ukrainos centrinio banko vadovas, pasiprašęs prieglobsčio dėl „politinio persekiojimo“, pažeidė pasitikėjimą ir plovė pinigus. Kyrylo Ševčenka buvo svarbus asmuo siekiant užtikrinti Ukrainos finansinį ir ekonominį stabilumą, kai į šalį įsiveržė Rusija. 2022 m. spalį jis atsistatydino iš banko vadovo pareigų ir pasiprašė prieglobsčio Austrijoje.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje sklandė istorija apie „Kyjivo vaiduoklį“ – lakūną, kuris esą dešimtimis numušinėjo rusų lėktuvus. Dabar Ukrainos sausumos pajėgų spaudos tarnyba skelbia, kad ši istorija buvo sugalvota siekiant atremti Rusijos propagandą, rašo UNIAN. „Mūsų komanda sugalvojo „Kyjivo vaiduoklį“. Bet kokiu atveju, aš buvau patalpoje, vasario pabaigoje, kaip tik tuo metu, kai vyko plataus masto invazija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „gyvybiškai svarbu“ Jungtinėms Valstijoms pasiekti politinį susitarimą dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.

Trečiadienį atakuodama Charkivą, Rusija panaudojo dvi Šiaurės Korėjoje pagamintas raketas. Tai feisbuke pranešė Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Charkivo srityje Tyrimų valdybos viršininkas Serhijus Bolvinovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dvi iš penkių raketų, rytą paleistų į Charkivą, - Šiaurės Korėjos gamybos. Pramoninės zonos teritorijoje balistinių raketų metalinius fragmentus surinko sprogmenų ekspertai.

Trečiadienio popietę buvo apšaudytas Rusijos miestas Belgorodas, praneša NEXTA. Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi. Pranešama apie du smūgius Belgorodui Pirmiausia buvo pranešta, kad mieste įsijungė oro pavojaus signalas. Netrukus Rusijos žiniasklaida pranešė, kad buvo apšaudyta statybinių medžiagų gamykla. Dar po kelių minučių pasirodė informacija, kad fiksuoti mažiausiai du tiesioginiai smūgiai. Taip pat nukentėjo sunkvežimis.

Rusijos federalinė finansų stebėsenos tarnyba (Rosfinmonitoring) įtraukė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylą Budanovą į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą, praneša „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, K. Budanovui Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos dėl teroristinės organizacijos sukūrimo, teroro aktų, įvykdytų grupės asmenų, taip pat ginklų ir sprogmenų laikymo. Rusijoje manoma, kad jis prisidėjo prie sprogimų ant Kerčės tilto 2022 metais.

Europos Sąjunga turi pakeisti paramos Ukrainai paradigmą ir padėti jai ne „tiek, kiek reikės“, o suteikti viską, ko reikia pergalei kare su Rusija. Tai trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu spaudos konferenciją pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, praneša „Ukrinform“ korespondentas. J. Borrellis pažymėjo, kad Ukraina sudėjo daug aukų, atremdama Rusijos agresiją, tačiau ES ir ateityje solidariai ir vieningai palaikys Ukrainą.

Ukrainos įstatymų leidėjai trečiadienį per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama į kariuomenę pašaukti daugiau ukrainiečių. Kariuomenė jau kelis mėnesius prašo vyriausybės pašaukti daugiau karių, kad padidintų mažėjančias karių gretas ir pakeistų pavargusius fronto karius. 243 įstatymų leidėjai trečiadienį per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui. Jo priėmimo procesas gali užtrukti kelias savaites. „Tai nėra galutinis sprendimas.

Įsiveržti į Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planavo beveik 20 metų, tvirtina buvęs jo patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas. Jis atskleidžia bendravimo su kiekvieną savo žingsnį apskaičiuojančiu V. Putinu užkulisius. Savo patirtį dirbant ir bendraujant su V. Putinu A. Ilarionovas aprašė komentare leidiniui „Newsweek“. Žmogus keistu žaliu kostiumu „Tai buvo 1998 m. liepos 25 d., laukiau Aleksejaus Kudrino kabineto prieškambaryje.

Pasišventusi Kremliaus propagandistė Margarita Simonian viešai pareiškė, kad Rusija neva galėtų sunaikinti JAV „per vieną valandą“. Tai naujausias karingas grasinimas Kremliaus valdomoje rusų žiniasklaidoje.

Rusija prieš Ukrainą stengiasi vykdyti sekinimo karą, tačiau iš tiesų pati yra aklavietėje, kur labiausiai sekina save pačią. Tad jai žūtbūt reikia pertraukos atsigauti, kurios Vakarai ir Ukraina jokiu būdu negali jai suteikti. O pačią karo eigą esmingai perlaužtų toliašaudė ginkluotė, kuria Ukraina galėtų naikinti karinius taikinius giliai Rusijos teritorijoje. Tai Eltai sakė Charkivo garnizono viršininkas, miesto bei srities gynybos vadas, brigados generolas Serhijus Melnykas.

Rusijos karinė vadovybė gavo naują terminą pasiekti bent keletą pergalių fronte Ukrainoje, neabejoja karinės-politinės grupės „Informacinis pasipriešinimas“ apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.  Pasak jo, terminas susiaurėjo iki dviejų savaičių. Pagrindiniai Rusijos pajėgų tikslai dabar – Avdijivka ir kairiojo Chersono srities kranto išvalymas. O štai Kupjanskas ir Časiv Jaras įvardyti kaip antriniai tikslai, jų užėmimas atidėtas iki 2024 m. antrojo pusmečio.

Per Rusijos raketų ir dronų atakas anksti trečiadienį Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Jis tai pavadino „dar viena masine ataka prieš mūsų šalį“ ir sakė, kad vienas žmogus žuvo pietiniame Mykolajivo mieste, o du – sostinėje Kyjive. Dalis sostinės liko be elektros. Trečiadienį Rusija paleido 44 raketas ir 20 dronų į Ukrainą, vykdydama rytines oro atakas visoje šalyje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį dalyvavo netoli Kyjivo vykstančiuose Ukrainos teisėsaugos darbuotojų kursuose, kuriuos vykdo kelių ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Ispaniją, pareigūnai. Kursuose daugiausia dėmesio skirta iššūkiams, su kuriais saugumo pajėgos susiduria teritorijose, neseniai grįžusiose Ukrainos kontrolėn.

Rusijos karinės pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos teritoriją. Į Lvivo sritį paleista raketa skriejo Lenkijos kryptimi ir 20 kilometrų atstumu iki sienos. Kaip skelbia „RBK-Ukraina“, prie sienos raketa apsisuko 180 laipsnių kampu, jos perimti išskrido trys Lenkijos naikintuvai F-16. Apie raketą įspėjo ukrainiečiai Ukrainos ginkluotosios pajėgos apie 7.08 val. įspėjo apie kovinę galvutę, kuri iš Lvivo srities skriejo Lenkijos sienos link.

Rusijos kariuomenė trečiadienį surengė masinį raketų smūgį Ukrainos teritorijoje, pranešė „Meduza“, remdamasi Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės informacija „Telegram“ kanale. Visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Kyjive suveikė oro gynybos sistemos, mieste pasigirdo keli sprogimai, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. Nuolaužos, tikriausiai raketos, nukrito Dnieprovskio rajone, pranešė miesto karinė administracija.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Ukrainą, kad įvertintų padėtį rusų okupuotoje Zaporižios branduolinėje jėgainėje. „Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame tam, kad įvertintume jėgainės aušinimo funkcijų būklę“, – iki planuojamo vizito elektrinėje antradienį Kyjive kalbėdamas su žurnalistais sakė R. Grossi. Sunaikinus Kachovkos užtvanką, vandens aušinimui tiekimas tapo labai „silpnas“, sakė R. Grossi.

Rusija kasdien paleidžia nuo 1 500 iki 2 500 sviedinių ir raketų į karo nuniokotą Ukrainos Donecko regioną ir taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad žmonėms būtų sunkiau ten gyventi žiemą. Taip kalbėjo gubernatorius Vadymas Filaškinas duodamas interviu agentūrai „Reuters“. „Priešas apšaudo (regioną) nuo 1 500 iki 2 500 kartų per dieną“, – sakė V. Filaškinas ir pridūrė manantis, kad Maskva vis dar siekia užimti visą regioną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitos savaitės pabaigoje antrą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios lankysis Vokietijoje. Anot vokiečių žiniasklaidos, vizitas planuojamas vykstant Miuncheno saugumo konferencijai, kuri numatyta vasario 16–18 dienomis.

Trečiadienį atakuodama Ukrainą Rusija paleido raketą Lenkijos link, Lenkija pakėlė naikintuvus F-16. Anot Ukrainos prezidento patarėjo Mychaila Podoliako, tai buvo sąmoninga Rusijos provokacija, kuria rusai bandė parodyti, kad nebijo NATO.

Vis dar įmanoma, kad Ukraina arba Rusija šiais metais surengs sėkmingesnę karinę kampaniją, nei tikisi ekspertai. Tačiau labiausiai tikėtinas šių metų karo rezultatas bus besitęsianti aklavietė, rašo „The New York Times“. Leidinys teigia, kad Ukraina nori susigrąžinti visą savo teritoriją, tačiau vargu, ar tai įvyks. „Ukrainiečiai tiki savo gebėjimu atsigriebti. Jie apgynė Kyjivą, susigrąžino Chersoną ir 2022 m. nustūmė Rusiją nuo Charkivo.

Maskvos teismas antradienį už akių nurodė suimti garsų rašytoją Borisą Akuniną už tariamą dezinformacijos apie kariuomenę skleidimą. Praėjusių metų gruodį 67-erių vyrui buvo pateikti kaltinimai po to, kai jis išreiškė paramą Kyjivui per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetusiais rusų pokštininkais.

Panaudojęs dirbtinį intelektą, kad uždėtų Rusijos lyderio veidą ant aktoriaus, režisierius Patrykas Vega, žinomas šiurkščiais filmais apie gangsterius, sakė, jog ėmėsi savo pirmojo filmo anglų kalba apie „didžiausią pasaulyje mafijos bosą“. Per spaudos konferenciją pirmadienį režisierius sakė, kad filmas, pavadintas tiesiog „Putinas“, yra „meninis protestas prieš diktatorių ir karą Ukrainoje“. „Nusprendžiau smogti Putinui meniniu ginklu, – sakė jis.

Dienraštis „The Telegraph“ paskelbė scenarijų, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis, rašo UNIAN. Anot dienraščio, gali įvykti keli karo etapai. Penki Rusijos karo prieš NATO etapai Leidinio žurnalistai mano, kad Rusijos pasirengimas konfrontacijai su NATO gali prasidėti 2024 m. pavasarį. Prognozuojama, kad Rusija mobilizuos 200 tūkst. karių ir pradės naują puolimą Ukrainoje, kilus problemoms dėl Vakarų partnerių paramos Kyjivui. Antrojo etapo tikimasi 2024 m. vasarą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mano, kad „perkrovimas“ valstybės vadovybėje neturės įtakos santykiams su partneriais Vakaruose. Jis tai pareiškė per bendrą su kolega iš Portugalijos João Gomesu Cravinho spaudos konferenciją Kyjive, praneša „Ukrinform“. „Nemanau, kad kokie nors pokyčiai vyriausybėje turės įtakos santykiams su mūsų partneriais, nes jie gerbia prezidento teisę priimti šiuos sprendimus.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi pranešė, kad rusų laikinai užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje baigiasi branduolinio kuro galiojimo laikas, rašo UNIAN. Anot jo, padėtis elektrinėje yra trapi. Be kuro galiojimo laiko taip pat yra ir kita problema – gerokai sumažėjęs elektrinės techninio personalo skaičius. Skelbiama, kad R. Grossi turėtų vykti į Zaporižios elektrinę, o iš ten turėtų vykti į susitikimą su Rusijos pareigūnais Maskvoje.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Charles'is Michelis griežtai sukritikavo raginimus siekti taikos Ukrainoje jos teritorijų atsisakymo kaina, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo kreipdamasis į Europos Parlamentą. Ji pasakojo, kad jį sukrėtė raginimai siekti taikos Ukrainoje su perspektyva, kad okupuotos teritorijos liks Rusijos kontrolėje. „Mane pribloškė radikalių kairiųjų pareiškimai, kad turėtume nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai.

Situacija aplink Avdijivką, apgultą fronto miestą Rytų Ukrainoje esančioje Donecko srityje, tampa labai sudėtinga, kai kuriose vietovėse net kritinė, antradienį sakė miesto meras Vitalijus Barabašas. Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. 2023-iųjų spalį Rusijos pajėgos suintensyvino atakas prieš Avdijivką ir, kaip pranešama, patyrė didelių nuostolių bandydamos apsupti miestą, esantį vos už kelių kilometrų nuo okupuoto Donecko.

Didžiosios Britanijos žvalgyba naujausią suvestinę skyrė raketomis ginkluotos Rusijos korvetės „Ivanovec“ sunaikinimui, kurį vasario 1 d. įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialusis padalinys, socialinėje platformoje X pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Pranešta, kad korvetė „Ivanovec“ patruliavo prie vakarinės Krymo pakrantės, palaikydama Rusijos tebetęsiamą Ukrainos okupaciją.

Ukraina antradienį pranešė suėmusi penkis buvusius ir esamus žvalgybos pareigūnus, kurie, jos teigimu, slapta dirbo Rusijai ir priklausė galingai šnipų grupuotei. Kyjivas teigė, kad įtariamieji buvo pagauti perduodantys Rusijos saugumo tarnybai FSB informaciją apie Ukrainos karinius bei strateginius energetikos objektus, gynybinius įtvirtinimus ir asmenų duomenis.

 Laikinai okupuotame Mariupolyje pastebėta dviem naujais ženklais pažymėta Rusijos karinė technika. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. „Ant sunkvežimių pastebėti du nauji ženklai – trikampis trikampyje. Jis pastebėtas ant transporto priemonių, iš Berdiansko judančių link Kairiojo kranto ir Novoazovsko. Ten, Novoazovsko rajone į šiaurės rytus nuo Mariupolio, yra naujas poligonas“, – rašė jis.