Savo patirtį dirbant ir bendraujant su V. Putinu A. Ilarionovas aprašė komentare leidiniui „Newsweek“.
Žmogus keistu žaliu kostiumu
„Tai buvo 1998 m. liepos 25 d., laukiau Aleksejaus Kudrino kabineto prieškambaryje. Jis buvo pirmasis Rusijos finansų ministro pavaduotojas, ir aš su juo, jo padėjėjais ir keliais lankytojais aptarinėjau gresiančią Rusijos finansų krizę, kai kažkas įėjo man už nugaros.
Asmens nemačiau, bet visi pasuko galvas į įeinantįjį. Tapo aišku, kad tai nebuvo įprastas lankytojas. Kai jis priartėjo, pamačiau, kad tai žemesnis vyras labai keistu šviesiai žaliu kostiumu; neįprastas rimtam žmogui Maskvos valdžios koridoriuose“, – taip pirmą kartą, kai gyvai pamatė tuomet dar tik būsimą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsimena jo buvęs patarėjas A. Ilarionovas.
Tiesą, tąkart V. Putinui dar buvo toli iki prezidento posto – tądien tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskyrė jį FSB – Rusijos vidaus žvalgybos tarnybos – direktoriumi.
„Kudrinas paprašė manęs pakartoti Putinui tai, apie ką kalbėjau ištisus mėnesius – rublio devalvacijos neišvengiamumą. Trumpai taip ir padariau. Putinas visiškai nesureagavo. Nei pritarimo, nei nepritarimo. Tik tyla. Jis klausėsi, nors nebuvo aišku, ar suprato. Po trumpo monologo išėjau“, – toliau pirmąjį prisiminimą su V. Putinu atsimena A. Ilarionovas.
Pasakė Putinui, kad karas Čečėnijoje – klaida
1998 m. A. Ilarionovas buvo prieš kelerius metus įkurto Ekonominės analizės instituto vadovas. Institutas daugiausia dėmesio skyrė Rusijos ekonomikai suirutės ir reformų laikotarpiu po Sovietų Sąjungos žlugimo, taip pat politikai, kaip tvariai išvesti Rusiją iš devynerius metus trukusios ekonominės krizės.
„Tuo sudėtingu laikotarpiu labai trūko ekonomistų, kurie bent kiek suprastų rinkos ekonomiką. Buvau vienas iš kelių jaunų ekonomistų, profesionaliai studijavusių rinkos ekonomiką ir pinigų politiką, pakviestų į naujai suformuotą Rusijos vyriausybę“, – prisimena A. Ilarionovas.
Daugiau nuo pirmojo susitikimo A. Ilarionovas su V. Putinu nebendravo iki pat 2000 m. vasario 28 d., kai V. Putinas jau ėjo prezidento pareigas po B. Jelcino pasitraukimo 1999 m. Naujųjų metų išvakarėse. V. Putinas ieškojo patarėjo ekonomikos klausimais, todėl pasikvietė A. Ilarionovą pasikalbėti į savo dačą.
„Tai buvo antrojo Rusijos ir Čečėnijos karo metas. Praėjus maždaug valandai po mūsų pokalbio, Putino saugumo padėjėjas diskretiškai perdavė jam raštelį. Putinas jį perskaitė ir, padėjėjui pasišalinus, džiūgaudamas paskelbė man informaciją: Rusijos kariai užėmė paskutinę rimtą čečėnų tvirtovę – Šatojų Kaukazo kalnuose.
Pasinaudojau proga ir pasakiau jam, kad jo karas, kuriame žudomi čečėnai ir rusai, yra sunkus nusikaltimas. Jis nesitikėjo tokio įžeidimo. Pasikeitėme aštriomis nuomonėmis apie karą, kurios su kiekviena minute darėsi vis aštresnės ir tęsėsi gal 20 minučių“, – dvidešimties metų senumo pokalbį prisiminė A. Ilarionovas.
Netrukus A. Ilarionovas ėmė karštai ginčytis su V. Putinu dėl požiūrio į karą Čečėnijoje.
„Putinas staiga pasakė: „Stop. Daugiau apie karą nekalbėsime“. Minutę sėdėjome visiškoje tyloje, atvėsę. Tada jis pasakė: „Pakalbėkime apie ekonomiką“, – toliau pasakoja A. Ilarionovas.
Po kurio laiko A. Ilarionovas tapo oficialiu V. Putino patarėju ekonomikos klausimais.
Putinas atidžiai kuria savo paveikslą
Žmonės, kurie mano, kad V. Putinas yra įstrigęs XIX a. ir neturi nieko bendro su šiandieniniu gyvenimu, labai klysta, sako A. Ilarionovas.
„Tiesa yra visiškai kitokia. Būtent V. Putinas kartais nori, kad jį laikytų atitrūkusiu nuo šiuolaikinio pasaulio.
Kai jis pasako ką nors skandalingo ar akivaizdžiai melagingo, tai ne visada reiškia, kad jis iš tikrųjų taip galvoja. Jis tiesiog vykdo propagandą arba specialią dezinformacijos operaciją. Daugeliu atvejų jis žinojo, kokia yra tikrovė“, – atvirauja buvęs V. Putino patarėjas.
Jis neslepia, kad dirbdamas Kremliuje tiek privačiuose pokalbiuose su V. Putinu, tiek viešuose pasisakymuose pats kritiškai vertino daugelį tuometinės vyriausybės veiksmų ir politikos krypčių. Ir ne tik ekonominę – taip pat ir paties Putino.
„Labai kritikavau jo įvykdytą naftos bendrovės „Jukos“ nacionalizavimą ir Michailo Chodorkovskio suėmimą 2003 m., 333 vaikų, jų tėvų ir mokytojų nužudymą per Beslano mokyklos apgultį 2004 m., 12 mlrd. dolerių vertės valstybinio turto nusavinimą „Rosneft“ aferoje. Visa tai užfiksuota“, – pasakoja A. Ilarionovas.
Jis tvirtina iš V. Putino patarėjo pareigų pasitraukęs dėl minėtų įvykių Beslane ir „Rosneft“ istorijos.
„Tiksliausias Putino prigimties apibūdinimas yra toks: Putino charakteristika: jis apskaičiuoja visus savo žingsnius. Jis visada pasirengęs, susikaupęs. Jis labai disciplinuotas. Jis žino, ko nori. Jis labai gerai organizuotas.
Jis devynerius metus planavo, kaip pradėti 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karą. Laisvajame pasaulyje nėra nė vieno panašaus žmogaus, kuris tiek laiko praleistų kažkam ruošdamasis, neskaitant to, kad dauguma Vakarų politikų niekada taip ilgai neišbūna valdžioje“, – pastebėjo A. Ilarionovas.
Tuo metu karą prieš Ukrainą V. Putinas planavo mažiausiai nuo 2003 metų, teigia A. Ilarionovas.
„Nuo Tuzlos krizės iki visapusiškos invazijos 2022 m. praėjo 19 metų. Kas dar galėtų 19 metų ruoštis puolimui?
Tai byloja apie tai, kas jis yra: Putinas yra apskaičiuotas, organizuotas, orientuotas į detales, disciplinuotas ir kantrus. Jis nėra vidutinis politikas, kuris gali keisti strategiją kas kelias savaites ar mėnesius“, – įspėjo buvęs V. Putino patarėjas.
