Karas Ukrainoje

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ir Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas atliko patikrinimą, kaip sekasi statyti įtvirtinimus ir inžinerines užtvaras Donecko regione Ukrainos rytuose. D. Šmyhalis apie tai pranešė antradienį įvykusiame ministrų kabineto posėdyje. „Nuo praėjusių metų vyksta intensyvūs darbai. Ligi šiol visoje fronto linijoje įrengta šimtai kilometrų naujų įtvirtinimų. O statybų tempai nuolat didėja“, – pasakė jis.

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje pareiškė, kad Ukrainos Mariupolio miestas, kurį Kremliaus pajėgos sulygino su žeme, dabar yra neva „gražus“ ir „atstatytas“. Interviu „Sky News“ Andrejus Kelinas taip pat teigė, kad Maskva „nesidomi Lenkija, Latvija, Estija ar kitomis šalimis“ po to, kai NATO perspėjo dėl būsimų Rusijos invazijų Europoje.

Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO antradienį pranešė, kad per ateinantį dešimtmetį Ukrainai prireiks beveik 9 mlrd. JAV dolerių (8,39 mlrd. eurų) kultūros objektams atstatyti ir turizmo pramonei atkurti po agresyvios Rusijos karinės invazijos.  UNESCO apskaičiavo, kad per karą, kuris prasidėjo beveik prieš dvejus metus, šalies kultūros ir turizmo sektorius neteko daugiau kaip 19 mlrd. dolerių (17,72 mlrd. eurų) pajamų.

Ukrainos kariuomenė įžengė į naują karo su Rusijos Federacija etapą. Jos tikslas – išsekinti priešą. Apie tai prakalbo naujasis Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, praneša „RBK-Ukraina“. Pasak O. Syrskio, Ukrainai didžiausia vertybė yra jos karių, ypač tų, kurie vykdo kovines užduotis, gyvybės. Kariuomenės vadas teigia, kad Ukraina negali sau leisti elgtis taip kaip Rusija ir nebranginti ukrainiečių gyvybių.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį paragino Atstovų Rūmus patvirtinti ilgai atidėliotą finansavimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija po to, kai Senatas priėmė teisės akto projektą dėl tolesnės paramos teikimo. „Raginu Atstovų Rūmus skubiai imtis šio klausimo sprendimo“, – pareiškime teigė J. Bidenas, nors manoma, kad respublikonų vadovaujami rūmai įstatymo projektą atmes.

Estija ragina Europos Sąjungą (ES) iki metų pabaigos konfiskuoti daugiau kaip 150 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto. Estijos užsienio reikalų ministerijos kancleris Jonatanas Vseviovas, kurį cituoja „Bloomberg“, pareiškė, kad būtų geriau tai padaryti iki JAV prezidento rinkimų. Pažymėtina, kad ES lyderiai nerimastingai sureagavo į Donaldo Trumpo priešrinkiminius pareiškimus dėl JAV pasitraukimo iš NATO.

Nors Rusija per plataus masto invaziją į Ukrainą neteko daugiau kaip 3 000 tankų, šalies sandėliuose tebėra nemažos šarvuotų transporto priemonių atsargos, kurias galės naudoti ateinančius kelerius metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žino, kad padidins savo sėkmės galimybes, jei atskirs Ukrainą nuo likusios Europos. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis po Paryžiuje vykusio Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimo, praneša „Polskie Radio 24“ . Pasak jo, taip atsitiks, jei V. Putinas „suskaldys Europos Sąjungą, jei atskirs Europą nuo Jungtinių Valstijų“. Svarbu didinti budrumą V. Sikorskis įsitikinęs, kad V. Putinui tai...

Lenkijos žemės ūkio ministras atsiprašė už incidentą pasienyje su Ukraina, kai lenkų ūkininkai per protestus išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį ir taip padidino įtampą tarp sąjungininkių. Praėjusią savaitę lenkų ūkininkai per naujausius protestus užblokavo tris sienos su Ukraina kirtimo punktus, piktindamiesi, jų nuomone, nesąžininga ukrainietiškų grūdų importo į Europos Sąjungą konkurencija.

Ukrainos oro gynybos sistemoje įvyko reikšmingų pokyčių. Vykstant plataus masto karui, mobiliosios ugnies grupės tapo pagrindiniu skydu nuo Rusijos „šahedų“. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Mūsų oro gynyboje įvyko reikšmingų pokyčių, didžiulis nomenklatūrų parkas, turiu omenyje ginkluotę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku žurnalistams nurodė, kad Lenkijos saugumas reiškia Vokietijos saugumą, ir abi šalys dalijasi atsakomybe už jį. „Šiandien mus vienija taikos, stabilumo ir saugumo Europoje troškimas (...) šiandien labiau nei bet kada anksčiau, nes mūsų šaliai grūmoja Rusijos karas Ukrainoje“, – kalbėjo jis.

Ukrainos saugumo tarnybos (UST) kibernetikos specialistai sulaikė 18-metį Rusijos agentą, kuris rinko duomenis apie Gynybos pajėgas ir kritinę infrastruktūrą Kyjive ir Kyjivo srityje, taip pat bandė išsiaiškinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacijos bazavimo vietas. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė UST spaudos centras. Šnipas taip pat domėjosi Ukrainos oro pajėgų skrydžių kryptimis ir intensyvumu.

Rusijos okupantai „Starlink“ palydovinio ryšio sistemas perka arabų šalyse. Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija. Rusija arabų šalyse perka ryšių įrangą, įskaitant „Starlink“ palydovinio interneto ryšio terminalus, skirtus naudoti kare, sakoma direkcijos pranešime. Neseniai perimtame radijo pokalbyje rusai aptaria „Starlink“ terminalų įsigijimo galimybes, teigė Ukrainos karinės žvalgybos agentūra.

Rusijos kariuomenė jūroje ir įlankose, laivų bazavimosi vietose, laiko iki 60 raketų „Kalibr“ atakoms prieš Ukrainą. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša UNIAN. „Situacija jūroje tebėra gana stabili. Juodojoje jūroje toliau manevruoja 5-7 laivų grupuotė. Jų skaičius keičiasi, nes per parą raketnešiai ir išvedami (į jūrą), ir grąžinami atgal.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarus sabotavus susitarimus, kurie esą būtų padėję išvengti karo Ukrainoje, tačiau Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės kaltino Maskvą ir priminė, kad prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į kaimyninę šalį.

Rusija gali užpulti NATO šalis, jei turės išteklių ne tik karui su Ukraina, bet ir naujam kariniam konfliktui. Karinis ekspertas Oleksandras Musijenka numato tris scenarijus, kaip galėtų vystytis Rusijos puolimas prieš NATO. Pasak Ukrainos Karo teisės studijų centro vadovo O. Musijenkos, viskas priklauso nuo to, kokio pobūdžio karą tarp Rusijos ir NATO reiktų svarstyti. Jei kalbame apie plataus masto agresiją, sekant karo su Ukraina pavyzdžiu, tuomet puolimas vargu ar įmanomas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais aptarė bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimą Europoje, didėjant nuogąstavimams, kad galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į Jungtinių Valstijų Baltuosius rūmus gali kelti grėsmę Vakarų solidarumui prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Rusijos Valstybės Dūmoje siūloma vasario 24 d. šalies mokyklose organizuoti renginius, skirtus plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios metinėms, praneša UNIAN. Valstybės Dūmos švietimo komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja Jana Lantratova pasiūlė švietimo ministrui Sergejui Kravcovui įvesti mokyklose „Specialiosios karinės operacijos pradžios dieną“, per kurią vaikams bus pasakojama, kodėl RF kariauja prieš Ukrainą. Šią dieną į mokyklas taip pat norima kviesti nusikalstamo karo veteranus.

Vasario 13-osios naktį Rusijos kariuomenė atakavo Dnipropetrovsko sritį smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos numušė 10 „šahedų“, tačiau keli bepiločiai orlaiviai pasiekė Dnipro miestą. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Antrą naktį paeiliui – masinė dronų ataka prieš sritį. Mūsų gynėjai sunaikino 10 „šahedų“ Dnipro rajone. Tačiau keli smūgiai užfiksuoti Dnipre", - pažymėjo jis.

Ukrainos kariai naktį į antradienį Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse sunaikino 16 priešo paleistų „šahedų“. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale. „Koviniu darbu Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse buvo sunaikinta 16 priešo smogiamųjų dronų“, – sakoma pranešime.

Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF, vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pasakė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis, kai Ukraina pasieks savo sienas ir kad kitokių variantų nėra.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pirmadienį pareiškė, kad jo vadovaujami respublikonų rūmai nesvarstys įstatymo projekto, kuriuo numatoma suteikti milijardinę paramą Ukrainai ir kitoms šalims, nepaisant to, kad Senate jis greičiausiai bus priimtas su abiejų partijų parama. Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd.

Švedijai įstojus į NATO, bet kokia Rusijos agresija prieš Baltijos šalis būtų „beprotybė“. Tokią nuomonę „Espresso“ išreiškė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo pavaduotojas, karo ekspertas Viktoras Jagunas. Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys Rusijai bus uždarytos visiems laikams“, o Rusijai priklausantis Baltijos laivynas taps „nenaudingu žaislu“. V. Jaguno teigimu, surengus puolimą prieš Baltijos šalis, rusams ateitų „galas“. „Pirmiausia jie patys save demaskuotų.

Nauja savaitė laidoje „TOP 3“ – kupina įvykių. Visame pasaulyje šurmulį sukėlęs Ukrainos kariuomenės vado pakeitimas priminė, kad Lietuva vidurvasarį taip pat turės apsispręsti dėl savojo – ką rinksimės? Kokiais Užgavėnių tradicijose esančiais mitais naudojasi mūsų politikai ir kaip tai gali jiems atsiliepti? Galiausiai, kas apkartino „Žalgirio“ pergalę prieš „Crvena Zvezda“? Visa tai – jau šį pirmadienio vakarą per TV3. Šią vasarą Lietuvos laukia dar vienas svarbus sprendimas – teks apsispręst...

Norvegijos gynybos žvalgybos tarnybos vadovas viceadmirolas Nilsas Andreasas Stensonas pareiškė, kad per praėjusius metus Rusija gerokai sustiprino savo pozicijas ir, nepaisydama tarptautinių sankcijų, sėkmingai vykdė karo veiksmus prieš Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė, kad gatvėje jį užpuolė ir į koją įkando šuo. Ministrui ligoninėje suteikta pirmoji pagalba. Kaip nurodė D. Kuleba, šuns šeimininkas vedžiojo jį be pavadėlio. „Šunis reikia mylėti, bet taip pat reikia juos laikyti už pavadėlių... Didelis šuo, kuris buvo vedžiojamas be pavadėlio, pasivaikščiojimo metu užpuolė mane“, – socialiniame tinkle rašė D. Kuleba.

Rusijos pajėgos neteisėtai iš trečiųjų šalių įsigyja „Starlink“ palydovinio ryšio terminalus ir vis dažniau juos naudoja fronto linijoje Ukrainoje. Apie tai „Reuters“ sakė Ukrainos karinės šnipinėjimo agentūros atstovas spaudai Andrijus Jusovas. „Kontrabanda iš trečiųjų šalių. Padidėjo naudojimas fronto linijoje“, – sakė A. Jusovas, paklaustas, kaip Rusijos pajėgos gauna šiuos prietaisus.

Moldovoje, prie sienos su Ukraina esančiame Vulkaneščio rajone, apžiūrėdami drono „Shahed“ nuolaužų kritimo vietą, pareigūnai aptiko jo kovinę galvutę, kurioje buvo apie 50 kilogramų sprogmenų. Tai pirmadienį pareiškė Moldovos policijos generalinis inspektorius, praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „NewsMaker“. Moldovos vidaus reikalų ministerijos Sprogmenų skyriaus darbuotojai neutralizavo ir surinko visas drono nuolaužas.

Ruošdamasi narystei NATO, Švedija siunčia savo karius į Latviją. Švedijos kariai sudarys pirmąją gynybos liniją nuo galimos Rusijos invazijos į Baltijos šalis.  Nors šalis dar oficialiai nėra įstojusi į Aljansą, Švedija jau pradeda aktyviai veikti NATO rėmuose. Stokholmas atsiųs bataliono dydžio dalinį, kurį sudarys apie 600–800 karių ir sunkioji ginkluotė. Batalionas Latvijoje bus dislokuotas šešių mėnesių rotacijos principu.

Lvive atidarytas pirmasis Ukrainoje verbavimo centras šalies ginkluotosioms pajėgoms, nepriklausomas nuo teritorinių komplektavimo centrų. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi Lvivo srities teritoriniu komplektavimo ir socialinės paramos centru, tai – bandomasis Ukrainos gynybos ministerijos ir Lvivo miesto tarybos projektas. „Verbavimo centre bus galima sužinoti visą aktualią informaciją apie laisvas vietas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.

Po beveik dvejus metus trunkančios Rusijos dezinformacijos apie karą Ukrainoje kampanijos Maskva dabar daugiausia dėmesio skiria dezinformacijai apie Vakarų paramą Kyjivui, pirmadienį pranešė naujienų agentūra AFP. AFP faktų tikrintojai paneigė melagingą turinį, kuriuo siekiama paremti ar propaguoti teiginius, kad visuomenės Europoje ir Jungtinėse Valstijose jaučia vis didesnį nuovargį dėl karo Ukrainoje.

Naikintuvai F-16 turi radarus ir ginkluotę, galinčią numušti tiek dronus, tiek raketas, tačiau visa tai reikia išbandyti praktiškai. Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, atsakydamas į klausimą, ar F-16 gali efektyviai kovoti su bepiločiais orlaiviais, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Kiek efektyvūs bus F-16, apie tai dabar daug kas kalba.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį raketomis atakavo Donecko regiono Selydovės miesto privatų sektorių, per ataką buvo sužeisti trys civiliai gyventojai, tarp jų – du vaikai. Apie tai pranešė Generalinė prokuratūra. Tyrimo duomenimis, pirmadienį apie 0.30 val. užpuolikai atakavo miestą trimis raketomis S-300. Nuo priešo smūgio buvo sužeista 63 metų moteris ir du jos 10 ir 17 metų anūkai. Visiems trims diagnozuoti minosvaidžio sukelti sužeidimai ir sumušimai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymus, patvirtinančius jo įsakus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo Ukrainoje nuo vasario 14 d. 90-čiai parų, t. y. iki gegužės 13 d. Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Aukščiausiosios Rados tinklalapyje paskelbta informacija. Pažymima, kad V. Zelenskis vasario 12 d. pasirašė įstatymus „Dėl Ukrainos prezidento įsako „Dėl karinės padėties Ukrainoje galiojimo pratęsimo“ patvirtinimo“ (Nr.

Charkivo regione vasario 12-osios naktį Rusijos kariai apšaudė Lypcių kaimą, taip pat iš priešlėktuvinės raketų sistemos S-300 smogė Slobožanskės kaimui. Apie tai feisbuke paskelbė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Pasak jo, Lypcių kaime priešo ugnis sunaikino gyvenamąjį namą. Taip pat buvo apgadintas dujotiekis. Iš gyventojų niekas nenukentėjo. Per puolimą Slobožanskėje aukų taip pat nebuvo.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos ir bandys užgrobti šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas. „Jei V. Putinas nepralaimės karo Ukrainoje, turėtume tikėtis, kad jis sieks Moldovos arba Baltijos šalių“, – interviu sakė Ch. Heusgenas.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pabrėžė, kad jo šalis nėra Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą. Jis tai pareiškė interviu leidiniui „The Telegraph“, praneša „Ukrinform“. „Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu. Ir tai – realybė.

Dėl rusų smūgio Dnipropetrovsko srities Pavlohrado miestui be elektros liko daugiau kaip 53 tūkst. buitinių vartotojų ir septynios kasyklos.  Šiuo metu elektros tiekimas iš dalies atnaujintas. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Energetikos ministerija. „Daugiau kaip 53 tūkst. buitinių vartotojų Pavlohrade ir aplinkiniuose rajonuose, taip pat pramonė – gamykla ir septynios kasyklos – liko be elektros. Atakos metu šachtose dirbo daugiau nei 1 000 darbuotojų", – sakoma pranešime.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 790 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 395 990 kareivių.

NATO pajėgos pasimokė iš pernai Ukrainos kontrpuolimą stabdžiusios vadinamosios Surovikino gynybinės linijos – Rusijos minų laukų, apkasų, prieštankinių kliūčių ir spygliuotų vielų. Dabar gi Baltijos šalys prieš rusus ketina panaudoti jų pačių taktiką. Kaip rašo „The Economist“, sausį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai paskelbė, kad palei sieną su Rusija ir Baltarusija statys virtinę „prieštankinių gynybinių įrenginių“, bendrai vadinamų Baltijos gynybine linija.

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė sprendimą, kuriuo žengiamas pirmas žingsnis į priekį kuriant mechanizmą, pagal kurį perteklinis pelnas, gautas iš ES įšaldyto Rusijos turto, būtų panaudotas Ukrainos naudai. Apie tai pranešta ES Tarybos interneto svetainėje.

Naktį Rusija atakavo Ukrainą raketomis ir 17 dronų „Shahed“, praneša 24 kanalas.  Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos pranešė „Telegram“ kanale. „2024 metų vasario 12-osios naktį priešas atakavo Ukrainą 17 „Shahed-136/131“ tipo smogiamųjų dronų iš Primorsko Achtarsko rajono (RF), valdomąja aviacine raketa Ch-59 (iš laikinai okupuotos Zaporižios srities teritorijos) ir zenitinėmis valdomosiomis raketomis S-300 (iš Belgorodo srities)“, – sakoma pranešime.

Per pastarąjį mėnesį iš Kremliui ištikimo Rusijos elito pasipylę grasinimai apie branduolinio ginklo panaudojimą Vakarus privertė sunerimti. Tačiau Lietuvos politologės ramina – tai tušti grasinimai, kurių tikslas yra kurstyti baimę Europoje. Anot eksperčių, tai yra sena taktika, kurią Rusija naudoja ilgus dešimtmečius. Mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, jog nuolatiniai ir vieši pareiškimai apie branduolinį karą yra sena Rusijos retorika.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovai teigia, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje naudojasi Elono Musko bendrovės palydoviniu interneto ryšiu, informuoja dpa. Milijardieriaus E. Musko „Starlink“ interneto ryšys perduodamas palydovais į atokias vietoves, kur nėra mobiliojo ryšio signalo. Dar visai neseniai „Starlink“ paslaugos Ukrainoje buvo suteikiamos tik šios šalies pajėgoms.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl saugumo priežasčių atidėjo savo vizitą į Ukrainą, praneša „Ukrinform“, remdamasi „The Voice of Europe“ informacija. Vizitas turėjo įvykti vasario 13-14 d. Manyta, kad jo metu E. Macronas būtų pranešęs apie dvišalio susitarimo dėl saugumo garantijų pasirašymą. Kelionę atšaukė ir Prancūzijos-Ukrainos verslo asociacija „MEDEF International“, planavusi surengti specialią misiją į Kyjivą tuo pačiu metu.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad padėtis fronte taps sudėtingesnė, jeigu Vakarai nepadidins ginkluotės tiekimo apimčių nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Apie tai remdamasis TV kanalu RTP praneša naujienų portalas „rbc.ua“. „Situacija fronto linijoje labai sudėtinga.

Donaldo Trumpo grasinimas jį vėl išrinkus į JAV prezidentus neginti savo finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusių NATO šalių yra „neapgalvotas“, sekmadienį pasakė Europos Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. „Transatlantinio aljanso pamatus jau 75 metus sudaro amerikiečių, kanadiečių ir europiečių saugumas ir gerovė“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė Ch. Michelis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį paprašė susilaikyti nuo pagrindo neturinčių kalbų, kurios gali pakenkti saugumui, po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino paskatinti Rusiją pulti NATO nares, nevykdžiusias savo finansinių įsipareigojimų. „Bet koks pasiūlymas, kad sąjungininkai negins vieni kitų, kenkia visų mūsų, įskaitant JAV, saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas.