Pasak Norvegijos žvalgybos vadovo, Ukraina nepajėgi pati pasigaminti reikiamų ginklų ir yra „visiškai priklausoma nuo materialinės paramos iš Vakarų“, o didžioji dalis jau gautos vakarietiškos įrangos yra „prarasta arba panaudota“.
Tuo pat metu Rusija, pasak jo, „įgyja karinį pranašumą“ ir jau yra pajėgi didinti šaudmenų ir tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų gamybą.
N. A. Stensonas išvardijo keletą priemonių, kurias Rusija sėkmingai įgyvendino:
- Maskva geriau nei tikėtasi susidoroja su Vakarų sankcijomis, o Rusijos ginklų gamyba vyksta sparčiau;
- Rusijos ginklų gamyba vyksta sparčiau nei anksčiau;
- Rusija gali pašaukti maždaug tris kartus daugiau žmonių nei Ukraina.
„Matome, kad Rusijai atsigauti po karo prireiks mažiau laiko, nei manėme pernai“, – teigia Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovas.
Paragino Europą pasirengti pokyčiams
Atsižvelgdamas į visa tai, N. A. Stensonas paragino Europą pasirengti „didesniems pokyčiams ir labiau nenuspėjamai situacijai“, visų pirma, tam, kad Rusija „pasinaudos visomis savo priemonėmis bandydama daryti įtaką Vakarams“.
Praėjusią savaitę Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas paragino ruoštis galimam konfliktui net ir pasibaigus visam Rusijos karui prieš Ukrainą. Šiuo klausimu jis pabrėžė, kad svarbu didinti investicijas į gynybą, mokymus ir gerinti Norvegijos ginkluotųjų pajėgų sąveiką su sąjungininkais Aljanse.
Panašių pareiškimų pastaruoju metu padarė ir daugelio kitų šalių pareigūnai, įskaitant ir NATO vadovą Jensą Stoltenbergą.
