Karas Ukrainoje

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog Jungtinėms Valstijoms yra svarbu, kad Ukraina išliktų, bei papriekaištavo sąjungininkėms Europoje, kad Kyjivui teikia per mažai pagalbos.

Rusijos primesta Zaporižios atominės elektrinės administracija informavo TATENA ekspertus apie naują bandymą dronu atakuoti elektrinės mokymo centrą, rašo „Ukrifnorm“. Rusai nepateikė jokios kitos informacijos ir neleido ekspertams apsilankyti incidento vietoje.

Jei Rusija užpultų Estiją, Estija neabejotinai laimėtų, pareiškė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Martinas Heremas, rašo „Err“. Tačiau pergalė vis tiek gali būti negraži, pridūrė jis. Vis dėlto generolas mano, kad tiesioginės grėsmės Estijai šiuo metu nėra. Estų kariuomenės vadas: mūsų karinė pergalė gali būti pakankamai šlykšti Anot jo, kai grėsmė padidėja, valstybė didina gynybinę parengtį – o tai reiškia mobilizaciją.

Ukraina gali surengti „sprogstantį“ atostogų sezoną Rusijos okupantams Kryme, „Fokus“  pareiškė karinis ekspertas ir buvęs Ukrainos saugumo tarnybos karininkas Ivanas Stupakas, rašo UNIAN. Jis pažymėjo, kad nors rusai nesijaudina dėl Ukrainos karių atvykimo į pusiasalį, okupantai tikrai bijo Specialiųjų operacijų pajėgų ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos išpuolių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyjivui.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad, nepaisant pastarojo meto Ukrainos nesėkmių fronte, jis vis dar tiki, kad Ukrainos pergalė kare su Rusija yra įmanoma, rašo UNIAN. „Ir mes turime padaryti viską, kad tai pasiektume“, – sako jis. „Tai, ką iki šiol pasiekėme, negali ir neturi būti viskas. Nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško ir išnaudoja kiekvieną silpną vietą“, – priduria B. Pisoriusas.

Bendradarbiaujant Ukrainos saugumo tarnybai, Ukrainos generalinio prokuroro biurui ir Lenkijos teisėsaugos institucijoms, buvo sulaikytas Lenkijos pilietis, kuris pasisiūlė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis organizuojant pasikėsinimą į prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Balandžio 17 d. Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikime Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino Europą pasirengti karui, skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“. „Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti.

Baltijos šalių regione auga nuogąstavimai, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO provokacijomis arba tiesioginiu puolimu, rašo „Financial Times“. Leidinio pašnekovai mano, kad vieta, kur tai galėtų įvykti, yra Baltijos šalys. „Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį per Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai labai reikia daugiau oro gynybos“ sistemų. Jis sakė, kad NATO sąjungininkai neseniai prisiėmė „vilčių teikiančių“ įsipareigojimų dėl karinės paramos ir pridūrė: „Mes turėjome suteikti jiems daugiau anksčiau.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad reali grėsmė Sakartvelui yra rusifikacija, o ne mitinė „ukrainizacija“, prieš kurią esą nukreiptas įstatymo projektas „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“. Tai sakoma Ukrainos užsienio politikos žinybos komentare, praneša „Ukrinform“. „Ukrainos užsienio reikalų ministerijai kelia susirūpinimą vidaus politinės situacijos Sakartvele paaštrėjimas, susijęs su įstatymo projekto „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“ svarstymu šalies parlamente.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas įsitikinęs, kad karas tęsis tol, kol Rusijos Federacijoje valdžioje išliks Vladimiro Putino režimas. Jis tai sakė interviu „The Washington Post“, pranešė „Ukrinform“. „Jie perkaitino savo visuomenę (…) sakydami, kad yra galingiausi pasaulyje ir visagaliai (...) ir jis pats tuo įtikėjo“, – sakė K. Budanovas, turėdamas galvoje Rusijos prezidentą V. Putiną.

Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai įspėja, kad be didesnės pagalbos Ukrainai gresia pralaimėjimas, rašo „Sky news“. Anot ministrų, jei Ukraina negaus daugiau oro gynybos sistemų, jai gresia pralaimėjimas. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau dvejus metus, Kyjivas susiduria su amunicijos trūkumu, kadangi gyvybiškai svarbus JAV finansavimas vis dar įstrigęs, o ES nesugeba greitai pristatyti pakankamai amunicijos.

Iš išorinių įvykių ir procesų Ukrainai didžiausią neigiamą poveikį daro problemos santykiuose su Lenkija, ypač - ilgalaikė lenkų ūkininkų sienos blokada. Tokius Razumkovo centro sociologinės tarnybos kovo 21–27 dienomis atliktos sociologinės apklausos rezultatus per spaudos konferenciją paskelbė tarnybos direktorius Andrijus Byčenka, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Jau šį mėnesį Ukrainos gynybos pramonė pirmą kartą pagamins dešimt savaeigių artilerijos pabūklų „Bohdan“, gegužę ir vėliau – dar daugiau. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Savos produkcijos dalis nuolat didėja. Valstybė su mūsų įmonėmis sudaro rimtas, ilgalaikes sutartis, kurios suteikia galimybę prognozuoti, įdarbinti žmones ir pritraukti investicijas.

Trečiadienį paskelbtas naujasis Ukrainos mobilizacijos įstatymas, kurį pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nuo gegužės 18 d. šaukimas į Ukrainos kariuomenę prasidės pagal visiškai naujas taisykles. Nuo šiol kiekvienas ukrainietis, išeidamas iš namų, privalės su savimi turėti karinį pažymėjimą. Priešingu atveju jis gali tiesiai iš gatvės atsidurti karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje, o po kelių mėnesių – kare.

Aštuntojo administracinio apeliacinio teismo teisėjų kolegija uždraudė politinės partijos „Slavų socialinė-patriotinė asamblėja“ („SPAS“) veiklą ir perdavė jos turtą valstybei. Tai pranešė Ukrainos teisminės valdžios portalas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad 2024 metų balandžio 18 d. teisėjų kolegija baigė nagrinėti administracinę bylą Nr.857/2/24 dėl politinės partijos „Slavų socialinė-patriotinė asamblėja“ uždraudimo.

Ukrainos ministras pirmininkas BBC pareiškė, kad jei Ukraina pralaimės karą su Rusija, kils Trečiasis pasaulinis karas. Ministras pirmininkas paragino JAV Kongresą priimti ilgai stabdytą užsienio pagalbos įstatymą. Denisas Šmyhalis išreiškė „atsargų optimizmą“, kad JAV įstatymų leidėjai patvirtins 57 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai. Šis paketas sukėlė nepaprastai daug priešiškų nuotaikų JAV kongrese. Atstovų Rūmai dėl šio paketo turėtų balsuoti šį šeštadienį.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, ketvirtadienį susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru, pabrėžė, kad labai svarbu, jog Kongresas skubiai priimtų naują karinės pagalbos Kyjivui paketą. A. Blinkenas su Dmytro Kuleba kalbėjosi per Didžiojo septyneto (G-7) grupės, kurią sudaro Italija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, JAV, Japonija ir Kanada, ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje. Vėliau ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje jie turėtų aptarti paramą Ukrainai.

JAV ekspertai iš Karo tyrimų instituto pateikė scenarijus, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis jau okupavus Ukrainą, arba Vakarams pavykus išsaugoti dabar puolamos valstybės karinį potencialą ir pasitelkti ją kaip sąjungininkę.

Vokietijos kanclerio pavaduotojas ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį netikėtai atvyko į Kyjivą aptarti šalies atstatymo pasibaigus karui klausimų ir išreikšti paramos po Rusijos atakų prieš svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą. „Šis vizitas vyksta tokiu metu, kai Ukrainai reikia visokeriopos paramos kovoje už laisvę“, – žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė R. Habeckas.

Slovakai, nepaisant to, kad jų šalies vyriausybė atsisakė siųsti karinę pagalbą Kyjivui, per kelias dienas surinko šimtus tūkstančių eurų Ukrainai skirtai amunicijai, trečiadienį pranešė organizatoriai. Organizatoriai teigė, kad nuo pirmadienio, kai grupė „Taika Ukrainai“ pradėjo šią iniciatyvą, tūkstančiai žmonių jau paaukojo 750 tūkst. eurų.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis paragino Europos valstybes greitai pristatyti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų. „Ateinančiomis dienomis turi būti priimti konkretūs sprendimai, kad Ukrainai būtų nusiusta daugiau oro gynybos, – kalbėjo jis ketvirtadienį G7 šalių grupės užsienio reikalų ministrų susitikime Kapryje. – Priešingu atveju bus sunaikinta Ukrainos energetikos sistema“. J. Borrellis pažymėjo, kad ES negali kliautis vien Jungtinėmis Valstijomis.

Černihivo mieste, į kurį vakar smogė Rusijos raketos „Iskander“, baigta paieškos ir gelbėjimo operacija. Apie tai per „Telegram“ pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas. „Paieškos ir gelbėjimo operacija baigta. Dėl priešo atakos žuvo 18 žmonių ir 78 buvo sužeisti. 37 žmonės yra ligoninėje“, – sakė V. Čausas. Regiono gubernatorius pranešė, kad nukentėjusiesiems teikiama visa reikiama pagalba, įskaitant aprūpinimą būtinais medikamentais.

Rusijos gynybos ministerijos užverbuoti kariai miršta vidutiniškai per aštuonias savaites nuo išsiuntimo į karą su Ukraina. Anksčiau, nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. sausio, kai karinė kompanija „Wagner“ verbavo savanorius kolonijose, jų gyvenimo trukmė buvo trys mėnesiai, išsiaiškino BBC. Šią išvadą BBC žurnalistai padarė išstudijavę 9 327 Ukrainoje žuvusių karių nekrologus. Iš jų 1 910 žmonių kovojo Gynybos ministerijos „Štorm-Z“ daliniuose, o 7 417 – „Wagner“ gretose.

Jau birželio mėnesį Rusija gali pradėti didelį puolimą ir bandyti užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Po to rusai sutelks dėmesį į prezidento rinkimus JAV ir jų pasekmes, prognozuoja Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas Kyryla Budanovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ES viršūnių susitikimo pradžioje Briuselyje primygtinai paragino tiekti daugiau ginklų Ukrainai. „Rusija toliau labai brutaliai tęsia karą, ir mes žinome, kad turime daryti daugiau, nei iki šiol, kad paremtume Ukrainą“, – sakė jis. Be amunicijos ir artilerijos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ypač reikia oro gynybos sistemų. „Siaubingi“ Rusijos oro antskrydžiai rodo, „kad būtent čia reikia kažką daryti“, pažymėjo kancleris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pranešė, kad Europos Sąjungos (ES) vadovai planuoja siųsti į Ukrainą dar septynias oro gynybos sistemas „Patriot“, rašo „Bloomberg“. Svarbiausi įvykiai: 23:33 | Skelbiama apie bandymą atakuoti Zaporižios atominę elektrnę Rusijos primesta Zaporižios atominės elektrinės administracija informavo TATENA ekspertus apie naują bandymą dronu atakuoti elektrinės mokymo centrą, rašo „Ukrifnorm“. Rusai nepateikė jokios kitos informacijos ir neleido ekspertams ap...

NATO turi nemažą kiekį oro gynybos sistemų, dalis iš jų gali būti pristatytos Ukrainai, dalyvaudamas bendroje su Nyderlandų, Danijos ir Čekijos ministrais pirmininkais NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina smogė kariniam aerodromui Kryme, rašo „Sky news“. „Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvykdė tikslų smūgį okupantams Džankojuje, aerodrome“, – cituojamas V. Zelenskis. Kryme griaudėjo sprogimai Pranešama, kad aerodrome dislokuotos sraigtasparnių eskadrilės.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. „Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas (Kaja Kalas) palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė, kad Ukrainai nedelsiant reikia Aljanso veiksmų dėl jos oro gynybos sustiprinimo. „Esu dėkingas generaliniam sekretoriui ir NATO partnerėms už jų greitą atsaką. Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių jos oro gynybai sustiprinti“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – pagalbą Izraeliui. „Tikimės, kad balsavimas dėl šių įstatymų projektų galutinio priėmimo vyks šeštadienį vakare“, – paskelbė M. Johnsonas.

Ukrainiečių dronas sunaikino Rusijos tanką, kurį Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“, rašo UNIAN. Ukrainiečių dronas įskrido per tanko liuką, šarvuotis sprogo. Sunaikino tanką kurį Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“ „Business Insider“ pastebi, kad tai yra naujausias pavyzdys, kaip abiejų pusių kariai nepaprastai tiksliai valdo dronus.

Europos Sąjunga (ES) turėtų ir toliau remti Ukrainą, nes hipotetinė Rusijos pergalė kainuotų kur kas daugiau, pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, rašo „Ukrinform“. „Žengti bendrą žingsnį gynybos srityje nebus lengva. Tam reikės naujo Europos mąstymo gynybos srityje – nuo valstybių narių iki institucijų, pramonės ir investuotojų. Prireiks politinės ir moralinės drąsos stovėti kartu su Ukraina Europos žemėje tiek laiko, kiek reikės.

Silpnėjant Rusijos Federacijos ir jos marionetinių jėgų pozicijoms Afrikos žemyne, Rusijos specialiosios tarnybos rengia specialią informacinę operaciją prieš Ukrainą, kad apkaltintų ją nelegaliai platinant Vakarų gamybos ginklus, feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR). Kremlius mėgins apkaltinti Ukrainos specialiąsias pajėgas neva naudojus užsienio gamybos ginklus per karo veiksmus Sudane.

Rusijos okupacinės armijos kariškis Luhansko srityje nužudė du laikinai okupuoto Lysyčansko gyventojus. Tai „Telegram“ kanale pranešė nepriklausomas Rusijos interneto šaltinis ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dviejų Lysyčansko gyventojų – 51 metų Andrijaus Tončenkos ir 34 metų Viktoro Barvinkos – kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti name, kuriame gyveno Tončenka.

Trečiadienį dronai atakavo Rusijos karinį dalinį Mordovijoje. Buvo smogta 590-ajam atskirajam radiotechnikos mazgui, priklausančiam Kovylkino mieste dislokuotam kariniam daliniui Nr. 84680. Tai buvo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialioji operacija. Šią informaciją naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino šaltinis Ukrainos žvalgyboje. „Patvirtiname informaciją apie Mordoviją“, – sakė agentūros pašnekovas.

Charkivas gali tapti antruoju Alepu, jei JAV nesuteiks Ukrainai karinės pagalbos, kuri jai leistų gauti gynybos priemonių iš didelio nuotolio rengiamoms Rusijos atakoms atremti. Tai Charkivo meras Ihoris Terechovas pareiškė leidiniui „The Guardian“, praneša „Ukrinform“. Pasak miesto vadovo, Rusija pakeitė taktiką, siekdama sunaikinti Charkivo energetikos sistemą ir terorizuoti 1,3 mln. jo gyventojų smūgiais gyvenamiesiems rajonams. Lemiama reikšmė Terechovas pažymėjo, kad 60 mlrd.

Nors karas Ukrainoje trunka jau trečius metus, vaizdai iš karo nepaliauja stebinti, o kartais verčia net kasytis galvas. Internete šią savaitę išplito neįprastai atrodančio rusų tanko vaizdo įrašas, kaip reikiant prajuokinęs internautus. „Rusijos 5-osios motorizuotosios šaulių brigados šarvuočių šturmo Krasnohorivkoje vaizdo įrašas ir dar vienas tankas su masyvia priešlėktuvine priedanga ir [elektroninio karo įrangos] slopintuvu, kuris toliau važiuoja po amunicijos smūgio.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų partnerius suteikti daugiau paramos oro gynybai po to, kai trečiadienį per Rusijos raketų ataką Černihivo mieste žuvo 11 žmonių. „To nebūtų atsitikę, jei Ukraina būtų gavusi pakankamai oro gynybos priemonių ir jei pasaulis pakankamai ryžtingai kovotų su Rusijos teroru“, – rašė V. Zelenskis „Telegrame“. Aukų paieškos tarp griuvėsių tęsiamos. Pasak pareigūnų, iki šiol rasta 11 žuvusių žmonių.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį pradėjo vizitą Jungtinėse Valstijose ir apsilankė Čikagoje, kad paskatintų investicijas ir verslą karo nuniokotoje šalyje. Prieš bendrą spaudos konferenciją su JAV specialiąja atstove Ukrainos ekonomikos atgaivinimo klausimais Penny Pritzker ir jos broliu, Ilinojaus valstijos gubernatoriumi J. B. Pritzkeriu, jis kalbėjosi su Čikagos regiono verslo lyderiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neturi pakankamų oro gynybos priemonių, kurios būtų galėjusios sustabdyti Rusijos smūgį Černihivui, per kurį trečiadienį žuvo mažiausiai 11 žmonių. „To nebūtų atsitikę, jei Ukraina būtų gavusi pakankamai oro gynybos įrangos ir jei pasaulio ryžtas pasipriešinti Rusijos terorui būtų buvęs pakankamas“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Samaroje (Rusija) esančiame aerodrome buvo sunaikintas rusų transportinis sraigtasparnis Mi-8, kuris buvo naudojamas ginkluotės ir personalo gabenimui į Ukrainos teritoriją, skelbia ukrainiečių žvalgyba. Vienas toks sraigtasparnis kainuoja 10-15 mln. dolerių (9-14 mln. eurų). Mi-8 sraigtasparnis – vienas iš dažniausiai naudojamų Rusijoje Mi-8 yra sovietinis universalios paskirties sraigtasparnis, sukurtas septintojo dešimtmečio pradžioje.

Per Rusijos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo regione žuvo mažiausiai 11 ir buvo sužeista per 50 žmonių, trečiadienį pranešė pareigūnai. Regionas, kuris šiaurėje ribojasi su Baltarusija, buvo užimtas Rusijos invazijos pradžioje 2022 metų vasarį, bet rusai galiausiai buvo išstumti. Vis dėlto atakos nesiliauja. „Priešas sudavė tris raketų smūgius kone miesto centre. Yra civilių gyventojų, kurie žuvo, ir daug sužeistų.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas antradienį stojo prieš didėjantį savo partijos nepasitenkinimą dėl jo siūlomo pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir kitiems sąjungininkams paketo ir atmetė raginimą atsistatydinti arba rizikuoti, kad būtų balsuojama dėl jo nušalinimo nuo pareigų. „Aš neatsistatydinu“, – sakė M. Johnsonas po rytinio Atstovų Rūmų respublikonų susitikimo Kapitolijuje.

Čekijos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad pagal vadinamąją Čekijos iniciatyvą 20 šalių pažadėjo tiek lėšų, kad už Europos ribų bus galima nupirkti 500 tūkst. artilerijos sviedinių Ukrainai. Čekija vadovauja tarptautinei lėšų rinkimo akcijai, skirtai nupirkti šaudmenų Ukrainos kariuomenei, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos didelio masto invazija. Europos Sąjungos šalys buvo pažadėjusios iki kovo pabaigos pristatyti 1 mln.