Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad netrukus bus gerų naujienų dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimo Ukrainai. Jis tai sakė trečiadienį per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Galiu jums tvirtai pasakyti – naujų „Patriotų“ bus. Mums klausimas, iš kur jie mus pasieks, yra antraeilis dalykas, svarbiausia, kad jų būtų, ir būtų kuo greičiau, nes tai – mūsų miestų apsauga, mūsų žmonių apsauga“, – pabrėžė A. Jermakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad dabar svarbiausia – susitarimų su partneriais dėl ginklų tiekimo Ukrainos kariams įgyvendinimo sparta. Jis tai pareiškė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. „Dabar svarbiausia – sparta. Susitarimų su partneriais dėl ginklų tiekimo mūsų kariams įgyvendinimo sparta. Visų Rusijos sankcijų apėjimo schemų įveikimo sparta. Politinių sprendimų, kuriais siekiama apsaugoti gyvybes nuo Rusijos teroro, priėmimo sparta“, – sakė V. Zelenskis.

Mobilizuotųjų dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį. Daugiausia dezertyrų užregistruota Maskvos regione, naujausioje savo atskaitoje skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba. Kaip pažymima ataskaitoje, nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos grupės „Mediazona“ duomenimis, 2024 m. kovą Rusijos kariniai teismai už dezertyravimą nuteisė rekordinį skaičių – 684 Rusijos Federacijos karius.

Už praėjusios nakties smūgius Rusijos naftos objektams atsakingi ukrainiečių atakos dronai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Ukrainos gynybos sektoriuje. „SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) dronai smogė dviem naftos saugykloms Smolensko regione“, – nurodė šaltinis po to, kai apie atakas pranešė rusų pareigūnai.

JAV ruošiantis galutinai patvirtinti karinės pagalbos Ukrainai paketą, svarstoma apie tai, kokias tai suteiks šaliai galimybes apsiginti nuo Rusijos puolimo. Ekspertų manymu, nauja ginkluotė gali suteikti galimybę Ukrainai perimti iniciatyvą šalies pietuose, tačiau pesimistiškesnės prognozės skelbia, jog ši karinė pagalba padės išlikti, bet ne laimėti karą. JAV Atstovų rūmai jau patvirtino 61 mlrd.

Praėjusią parą Rusijos kariškiai apšaudė 24 Chersono srities gyvenvietes – vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Priešo smūgius patyrė Chersonas, Bilozerka, Antonivka, Sadovė, Poniativka, Jantarnė, Tomyna Balka, Mylovė, Tiahinka, Beryslavas, Novoberyslavas, Novooleksandrivka, Lvovė, Kizomysas, Novokajiriai, Krupycia, Kozackė, Osokorivka, Havryl...

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija ketina intensyvinti smūgių kampaniją, kad sutrikdytų Ukrainos kariuomenės logistiką. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos greičiausiai išties suintensyvins smūgius bepiločiais orlaiviais ir raketomis, siekdamos padaryti kuo didesnę žalą Ukrainos infrastruktūrai ir gynybos pramonės bazei prieš atvykstant JAV pagalbai.

Balandžio 24-osios, trečiadienio, 7 val. duomenimis, Azovo jūroje yra vienas Rusijos karinis laivas. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos tai pranešė „Facebook“ paskyroje. Juodojoje jūroje rusų laivų nėra, Azovo jūroje –1 priešo laivas, Viduržemio jūroje – 7 priešo laivai, tarp jų – 3 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 20 raketų.

Ukraina antradienį pareiškė įvedanti naujas priemones, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į gimtąją šalį, kariuomenei vargstant fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio karių trūkumo. Šį mėnesį Kyjivas priėmė naujus teisės aktus, kuriais sugriežtinamos bausmės vengiantiems šaukimo į kariuomenę ir dvejais metais, iki 25-erių, sumažinamas mobilizacijos amžius. Šios pastangos atspindi bandymą plėsti kariuomenės gretas. „Buvimas užsienyje neatleidžia piliečio nuo pareigų Tėvynei.

Ukrainos dronai naktį smogė ir apgadino didelę Rusijos plieno gamyklą, agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis Kyjivo žvalgyboje. Svarbiausi įvykiai: 23:48 | Keičiasi Ukrainos pasų išdavimo tvarka Ukrainos ministrų kabinetas priėmė sprendimą, pagal kurį 18-60 metų vyrai galės gauti užsienio valstybių ir Ukrainos pasus tik Ukrainos teritorijoje, rašo UNIAN.

JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.

Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai šiame išsekinimo kare, net ir ilgą laiką. Tai antradienį Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje pareiškė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis. „Deja, tai yra išsekinimo karas. Putinas jį tęs, kad užgrobtų tiek Ukrainos žemių, kiek tik pajėgs. Taigi jis greitai nesibaigs. Putinas bandys sunaikinti Ukrainos žmonių laisvę ir tikriausiai žengs toliau.

Du oficialūs JAV asmenys naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį pasakė, kad Jungtinės Valstijos ruošia 1 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą – pirmąjį, kuris bus parengtas pagal kol kas dar nepasirašytą įstatymo paketą dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui.

Ukraina antradienį pareiškė, kad imasi naujų priemonių, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į šalį, nes kariuomenei sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją iš dalies dėl vis didėjančio personalo trūkumo. Šį mėnesį Kyjivas priėmė naujus įstatymus, kuriais sugriežtinamos bausmės asmenims, vengiantiems šaukimo į kariuomenę, ir dviem metais iki 25-erių sumažinamas mobilizacijos amžius – tai dalis pastangų, kuriomis kariuomenė siekia gausinti savo gretas.

JAV Senatas ir Pentagonas teigia, kad galutinai patvirtinus 61 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai, pirmasis pagalbos paketas „bus perduotas iki savaitės pabaigos“. Vis tik didžioji dalis ginklų jau yra Europoje. CNN, remdamasi informuotu šaltiniu JAV, teigia, kad dalis karinės pagalbos jau yra iš anksto sukaupta sandėliuose Vokietijoje ir Lenkijoje, o tai akivaizdžiai sutrumpins laiką, reikalingą jai pristatyti į Ukrainą.

Didžioji Britanija pažadėjo Ukrainai iki šiol didžiausią pagalbos paketą, kuris apims dešimtis karinių katerių, šimtus automobilių, daugiau kaip 1 600 raketų ir milijonus šaudmenų. „Ukrainos gynyba nuo brutalių Rusijos ambicijų turi didžiulę reikšmę mūsų saugumui ir visai Europa“, – sakė britų premjeras Rishis Sunakas prieš vizitą į Lenkiją.

Ukrainoje 37 961 žmogus yra laikomas dingusiu be žinios ypatingomis aplinkybėmis, tarp jų – daugiau kaip 2 tūkst. vaikų. Tai interviu televizijos kanalui „Suspilne“ pareiškė Ypatingomis aplinkybėmis be žinios dingusių asmenų įgaliotinis Arturas Dobroserdovas, praneša „Ukrinform“. „Šiuo metu į Bendrąjį ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų registrą yra įrašyta informacija apie 37 961 žmogų, kuriam suteiktas atitinkamas statusas. Tai kariškiai, civiliai, taip pat 2 124 vaikai“, – sakė jis.

Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino šalies žemės ūkio ministrą 2017–2021 m. neteisėtai pasisavinus valstybinę žemę, jos vertė viršija 7 mln. JAV dolerių. Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus, Ukrainoje buvo iškelti keli korupcijos atvejai, bet jie paprastai susiję su žemesnio lygio pareigūnais ir pirkimais kariuomenei. Narystės Europos Sąjungoje siekianti Ukraina pažadėjo stiprinti kovą su korupcija.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė siekia, kad JAV perduotų Ukrainai dar bent vieną sistemą „Patriot“ ir taip padėtų sumažinti oro gynybos spragas aktyvėjant Rusijos atakoms.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge apgailestavo neišgirdęs jokių konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai. Jis taip pat apibūdino Ukrainos energetikos sektoriaus situaciją kaip dramatišką, nes rusams pavyko sunaikinti 70 proc. ikikarinių Ukrainos elektrinių gamybinių pajėgumų. „Jei jiems pavyks sunaikinti dar daugiau, daugelis Ukrainos vietovių bus nebetinkamos gyventi.

Graikija gali perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot Pac 3“, gavusi JAV saugumo „garantijas“ ir finansinę kompensaciją, praneša leidinys „Pronews“, remdamasis savo šaltiniais vyriausybėje, rašo UNIAN. Pažymima, kad bus perduota viena sistema ir svarstoma galimybė perduoti antrąją.

Rusijos pajėgoms antradienio naktį dronais atakavus Ukrainos pietuose esančią Odesą buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, pranešė ukrainiečių pareigūnai. Šį uostamiestį prie Juodosios jūros rusai raketomis ir dronais nepaliaujamai atakuoja nuo karo pradžios prieš daugiau kaip dvejus metus. „Dėl rusų teroro buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų, kilo gaisras“, – antradienį per platformą „Telegram“ pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas tai pranešė „Facebook“ paskyroje. „Džiaugiuosi galėdamas Kyjive pasveikinti Lietuvos karinę vadovybę – Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį ir Gynybos štabo viršininką Mindaugą Steponavičių. Aptarėme daug svarbių klausimų.

Skrydžiams į Jungtinę Karalystę ir iš jos įtakos turėjo pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) trikdžiai regione, už kuriuos, tikėtina, atsakinga Rusija. Remdamasis interneto svetainės GPSJAM.org įrašų analize, „The Sun“ rašo, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio nustatyta maždaug 46 000 skrydžių navigacijos sutrikimų.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas paragino neskelbti karo belaisvių, Rusijos neteisėtai laikomų civilių ir jų artimųjų asmens duomenų. Kaip praneša „Ukrinform“, pareigūnas tai parašė „Telegram“ kanale. „Dar kartą perspėju viešai neplatinti karo belaisvių, Rusijos neteisėtai laikomų civilių ir jų artimųjų asmens duomenų“, – pažymėjo D. Lubinecas.

JAV administracija rengia didesnį nei įprastai karinės pagalbos Ukrainai paketą, jame, be skubiai reikalingos artilerijos ir oro gynybos, bus ir šarvuočių. Apie tai pranešė leidinys „Politico“, remdamasis JAV pareigūnais. Pentagonas nori, kad paketas būtų parengtas iškart, kai prezidentas Joe Bidenas pasirašys pagalbos Ukrainai įstatymo projektą. Jis tai padarys, kai jį antradienį patvirtins Senatas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas pradėjo derybas dėl dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimo.  Ukraina, kuri jau daugiau nei dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija, yra sudariusi keletą dešimties metų saugumo susitarimų su NATO šalimis. „Mūsų komandos – Ukrainos ir Jungtinių Valstijų – pradėjo dirbti prie dvišalio saugumo susitarimo“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos smarkiai pasistūmėjo siaurame ruože Rytų Ukrainoje, ir panašu, kad Maskvos puolimas, kuriuo siekiama užimti teritoriją prieš atvykstant Vakarų karinei pagalbai, įgauna vis didesnį pagreitį, rašo „The Guardian“. Svarbiausi įvykiai: 23:42 | CNN šaltiniai: didžioji dalis JAV pagalbos jau yra Lenkijoje ir Vokietijoje JAV Senatas ir Pentagonas teigia, kad galutinai patvirtinus 61 mlrd.

Rusijos pajėgos antradienio naktį dronais atakavo gyvenamąjį rajoną Odesoje ir sužeidė septynis žmones, įskaitant du vaikus, skelbia Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.  Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Gynybos pajėgų duomenimis, įvykio vietoje kilo gaisras, o smūgis apgadino mažiausiai 14 butų.  Į įvykio vietą buvo išsiųsti pirmosios pagalbos medikai, kurie suteikė pagalbą 34 žmonėms, įskaitant tris vaikus.

Rusijos kariai, išgyvenę karą Ukrainoje, sukėlė sunkių nusikaltimų bangą Rusijos teritorijoje, rašo „Obozrevatel“. Leidinys surinko išskirtinių nusikalimų istorijas. Anot leidinio, dauguma žudikų ir prievartautojų anksčiau buvo teisti, tačiau Vladimiras Putinas juos išsiųsdavo žudyti į Ukrainą. Dabar Rusija susidūrė su didžiule problema – jie tapo grėsme jos tėvynainiams. Kraupios žmogžudystės Kaip rašoma straipsnyje, dažniausiai jie žudo tuos, kurie nepajėgia pasipriešinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį telefonu padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už jo „tvirtą paramą“ Kyjivui po to, kai JAV įstatymų leidėjai patvirtino 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos paketą. „Po JAV Atstovų Rūmuose vykusio balsavimo kalbėjausi su Joe Bidenu, kuris mane patikino, jog įstatymo projektą pasirašys, kai tik šis bus patvirtintas Senate.

Norvegija – santykinai viena iš didžiausių Ukrainos donorių – svarsto „ženkliai padidinti“ savo teikiamos pagalbos apimtis, pirmadienį pranešė šios Šiaurės šalies užsienio reikalų ministras. Norvegija ligi šiol yra įsipareigojusi laikotarpiu nuo 2023 m. iki 2027 m. suteikti apie 6,8 mlrd. eurų karinės ir civilinės pagalbos. Ministras pirmininkas Jonasas Gahras Store‘as šį savaitgalį užsiminė, kad ši suma gali būti didinama.

Rusijos teismas pirmadienį skyrė penkerius metus priverstinių darbų vyrui, gatvėje davusiam interviu Laisvosios Europos radijui (RFE/RL) apie Ukrainos karą, praneša agentūra „Reuters“. Jurijus Kochovecas „tyčia skleidė melagingą informaciją“ apie kariuomenę, sakoma Maskvos teismo pranešime. RFE/RL žurnalistai vyro, kuriam dabar yra 39-eri, 2022 m. liepą klausė, ar jis manąs, kad būtina švelninti įtampą tarp Rusijos ir NATO.

Apie 20–25 tūkst. Rusijos karių bando šturmuoti Časiv Jarą ir miesto pakraščiuose esančias gyvenvietes, per ukrainiečių nacionalinę televiziją pirmadienį pareiškė Hortycios pajėgų grupės atstovas Nazaras Vološynas. Časiv Jaras yra maždaug už 10 km į vakarus nuo Bachmuto ir už 50 km į šiaurę nuo Avdijivkos – Donecko srities miestų, kuriuos Rusija užėmė atitinkamai 2023-iųjų gegužę ir 2024-ųjų vasarį.

Britų leidinys BBC įvardijo, kokius ginklus iš JAV galėtų gauti Ukraina, rašo UNIAN. Dar šeštadienį JAV Atstovų rūmai absoliučia abiejų partijų balsų dauguma patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą, į kurį taip pat įtrauktos skubiai reikalingos ginklų atsargos gynybai nuo Rusijos. Manoma, kad būtinas Senato pritarimas yra neabejotinas.

Karinės išlaidos pasaulyje 2023 m. vėl buvo rekordinės. Jau devintus metus iš eilės skaičiai viršijo ankstesnių metų rodiklius, sakoma ataskaitoje, kurią pirmadienį paskelbė Stokholmo taikos tyrimo institutas (SIPRI). Karinės išlaidos 2023 m. augo 6,8 proc. iki 2,44 trln. JAV dolerių (apie 2,28 trln. eurų) – tai didžiausias padidėjimas, lyginant atskirus metus nuo 2009-ųjų. 2022 m. išlaidos siekė 2,24 trln. dolerių (apie 2,04 trln.

Rusijos pajėgos bandys pasinaudoti laiku, kai Ukraina dar nebus gavusi JAV paramos, mano karo apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, rašo UNIAN. Anot jo, dėl to Ukrainos laukia sunkus gegužės mėnuo. Laukia sunkus mėnuo O. Kovalenka mano, kad Rusija išnaudos „paskutinį galimybių langą“. „Jie pasinaudos šiuo paskutiniu galimybių langu, jį Rusijos kariai išnaudos kuo giliau Ukrainoje, kad užgrobtų daugiau teritorijos. Juk tada Rusijos Federacijos pranašumas bus išlygintas.

Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja „Knauf“ pasitrauks iš Rusijos, skelbia portalas „Meduza“, remdamasis bendrovės pranešimu spaudai. Vokietijos žiniasklaida apkaltino „Knauf“ dalyvavus atkuriant Rusijos sugriautą ir okupuotą Ukrainos Mariupolį. Anot bendrovės pranešimo, „atsižvelgus į dabartinius įvykius“ nuspręsta pasitraukti iš Rusijos – verslas šioje šalyje bus perduotas vietos valdymui, „kad būtų išsaugota daugiau kaip 4 tūkst.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį pareiškė, kad Europa turi spartinti ginklų pristatymą Ukrainai, JAV Atstovų Rūmams po ilgo delsimo savaitgalį patvirtinus didelį pagalbos paketą. Tačiau ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge nebuvo matyti ženklų, kad Kyjivui bus pažadėta daugiau itin reikalingų oro gynybos sistemų. „Turime pasitempti. Tai labai svarbus metas“, – susitikimo pradžioje sakė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Brazė.

Rusijos kariuomenė laikinai okupuotame Kryme laiko delfinus, kuriuos naudoja savo kariniam tikslams pasiekti. Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovo Dmytro Pletenčiuko, delfinų naudojimas yra labai brangus, ir tik labai siauras šalių ratas gali sau tai leisti. Kaip Ukrainos televizijai pasakojo D. Pletenčiukas, delfinus galima apmokyti taip pat kaip šunis, maža to – delfinai net protingesni už šunis. „Greičiausiai jie dresuojami saugoti akvatoriją.

Dvipartinė Amerikos kongresmenų delegacija atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų tvirtą paramą Ukrainai. Tai pirmadienį socialiniame tinkle X pranešė JAV ambasada Ukrainoje, kuria remiasi „Ukrinform“. „JAV ambasada Kyjive džiaugiasi, galėdama šiandien pasveikinti dvipartinę JAV Kongreso delegaciją – Thomą Keane'ą, Billą Keatingą, Madeleine Dean ir Nathanielį Moraną. Jūsų vizitas yra dar vienas priminimas, kad mūsų parama Ukrainai yra tvirta“, – pažymėjo diplomatinė atstovybė.

Ukrainos padėtis fronto linijoje artimiausiomis savaitėmis tikriausiai blogės, pirmadienį paskelbtame interviu teigė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas. Jo vertinimas pateiktas tuo metu, kai ginkluotės ir karių stokojančios Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos karius, kurie pastaraisiais mėnesiais užėmė vis daugiau pozicijų ir netrukus turėtų suintensyvinti savo puolimą. „Mūsų nuomone, artimiausiu metu mūsų laukia gana sudėtinga padėtis“, – BBC Ukrainos tarnybai sakė Kyryla Budanovas.

Praėjusių metų vasarą sraigtasparnį Mi-8 pagrobęs ir į Ukrainą pabėgęs rusų lakūnas Maksimas Kuzminovas buvo nužudytas Ispanijoje dėl jo psichologinės klaidos. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu BBC pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. „Aš jums necenzūriniais žodžiais papasakočiau, kokias išvadas padarėme. Tai, deja, yra klasikinė psichologinė žmonių klaida.

Lenkijos ūkininkai blokuoja sunkvežimių eismą dviejuose kontrolės punktuose pasienyje su Ukraina, praleidžia tik po kelis vilkikus per valandą arba išvis juos sustabdo. Tai pirmadienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. Anot jo, blokuojamas eismas Jahodyno ir Rava Ruskos kontrolės punktų kryptimi. „Lenkijos protestuotojai nepraleidžia sunkvežimių į Lenkiją per Jahodyno kontrolės punktą.

JAV patvirtino daugiau nei 60 mlrd. dolerių (56 mlrd. eurų) paramą, kuri yra gelbėjimosi ratas nualintai Ukrainos kariuomenei. Tačiau vargu, ar parama savaime galės pakeisti situaciją fronte. Daug kas priklausys nuo to, kaip greitai JAV pagalba pasieks fronto liniją po to, kai balandžio 20-ąją Atstovų Rūmai patvirtino karinę ir ekonominę pagalbą Ukrainai.

JAV Atstovų Rūmų pirmininko Mike‘o Johnsono sprendimui po ilgo delsimo prastumti 57,3 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai įtakos turėjo CŽA vadovo ataskaita ir jo paties sūnaus sprendimas. Apie tai rašo CNN, remdamasi šaltiniais iš M. Johnsono aplinkos. Šaltinių teigimu, M. Johnsonas neseniai išklausė Centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus Williamo Burnso pranešimą, kuriame skelbta apie sudėtingą padėtį fronte Ukrainoje ir gresiančias pasaulines JAV neveiklumo pasekmes.

Naktį į pirmadienį Rusija puolė Ukrainą septyniais smogiamaisiais nepilotuojamais orlaiviais „Shahed-131/136“, jie buvo paleisti iš Čaudos kyšulio Kryme, ir trimis oro gynybos raketomis S-300/S-400, paleistomis iš okupuotos Donecko srities. „Ukrainos gynybos pajėgų mobiliųjų ugnies grupių padaliniai naktį sunaikino penkis kovinius dronus. Operatyvinis ir taktinis dronas „Orlan-10“ buvo sunaikintas maždaug 7 val.

Ukraina gaus iš Danijos visus naikintuvus F-16, dėl kurių anksčiau susitarė šalių vadovai. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Danijos ambasadorius Ukrainoje Ole Egbergas Mikkelsenas. „Lėktuvų Ukrainai tikrai bus. Tai visas mūsų F-16 parkas, kurio eksploatavimas baigiamas“, – pabrėžė diplomatas, nenurodydamas tikslaus lėktuvų skaičiaus.

Jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos, interviu JAV televizijai „NBC News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jei Ukraina neišsilaikys, Putinas tikrai užpuls Baltijos šalis. Kodėl? Ne todėl, kad yra kokia nors idėja ar strategija. Putinas nori sugrąžinti Sovietų Sąjungos įtaką“, – sakė jis.