Karas Ukrainoje

Černobylio katastrofa pasauliui parodė, kad mirtinos grėsmės gali atsirasti labai greitai. Tai „Telegram“ kanale Černobylio katastrofos 38-ųjų metinių proga pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Radiacija nepripažįsta sienų ir neskiria valstybių vėliavų. Černobylio katastrofa pasauliui parodė, kaip greitai gali atsirasti mirtinų grėsmių.

Užėmusi Rytų Ukrainos Avdijivkos miestą, Rusijos kariuomenė sparčiau veržiasi į priekį, sakoma penktadienį paskelbtoje atnaujintoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje. „Rusijos sausumos pajėgos (...) sukūrė siaurą pleištą gilyn į Ukrainos teritoriją, kad įeitų į Očeretynės gyvenvietę, esančią maždaug už 15 km į šiaurę nuo Avdijivkos“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame pranešime.

Estija perdavė Ukrainai du patrulinius katerius jūrų keliams Juodojoje jūroje saugoti. Tai penktadienį socialiniame tinkle X pranešė Estijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Estija, suderinusi su savo sąjungininke Danija, perdavė Ukrainai du patrulinius katerius“, – pažymėjo ministerijos atstovai. Jie pridūrė, kad tokia pagalba padeda Ukrainai saugoti gyvybiškai svarbius jūrų kelius ir ginti savo vandenis nuo Rusijos agresijos.

Dėl rusų smūgio Charkivo srities Derhačių miestui nukentėjo du vaikai. Tai penktadienį pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl priešo smūgio Charkivo rajono Derhačių miestui sužeisti du vaikai. 16 ir 5 metų mergaitėms medikų pagalba buvo suteikta vietoje, apsieita be hospitalizacijos“, – sakoma pranešime. Pasak O. Synehubovo, rusai smogė centrinei miesto daliai valdomosiomis aviacinėmis bombomis.

Penktadienį Ukraina pranešė sulaikiusi du vyrus, kaltinamus, kad apsimetę techninės priežiūros darbuotojais padėjo Rusijai parengti smūgius į karines pozicijas rytinėje Charkivo srityje. Prokurorai pradėjo tūkstančius bylų dėl įtariamo kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, įsiveržusiomis į Ukrainą 2022 m. vasarį.

Graikija neperduos Ukrainai oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ ar S-300. Tai interviu Graikijos televizijai pareiškė šalies ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“. „Graikija neperduos Ukrainai S-300 ar „Patriot“. Mus paklausė ir mes paaiškinome, kodėl negalime to padaryti“, – sakė premjeras, komentuodamas sąjungininkų iš ES ir NATO prašymus suteikti Kyjivui papildomą karinę pagalbą.

Ukrainos kontržvalgyba sulaikė dar devynis kolaborantus, priklausiusius vadinamajai „rinkimų komisijai Nr. 826“, rusų sudarytai tuo metu užgrobtame Chersono srities Berislavo rajone, pranešė Ukrainos slaptoji tarnyba SBU. Pranešta, kad jau identifikuota jų vadovė slapstosi nuo teisingumo laikinai okupuotoje teritorijoje. Per tyrimą paaiškėjo, kad paskirta eiti pareigas, ji organizavo neteisėtą Rusijos referendumą dėl regiono „įstojimo“ į Rusiją.

JAV pagalbos paketas palengvins Ukrainos oro gynybos, kurią  priešas per pastarąjį mėnesį bandė išsekinti ir perkrauti kombinuotomis atakomis, darbą. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Pagalbos paketas iš JAV padės mums lengviau kvėpuoti, nes mums labai trūksta įvairių tipų raketų, ginklų, oro gynybos sistemų.

Penktadienį prokurorai pranešė, kad sulaikytas Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis, prieš tai oficialiai įvardytas įtariamuoju vykdant tyrimą dėl kelių milijonų dolerių korupcijos. M. Solskis apkaltintas neteisėtu daugiau nei 7 mln. JAV dolerių vertės žemės pasisavinimu, kai buvo didelės žemės ūkio bendrovės vadovas ir parlamento narys. Kovos su korupcija teismas nurodė jį suimti iki birželio 24 d., pranešė prokurorai. Nustatytas 75,7 mln. grivinų (1,9 mln. JAV dolerių) užstatas.

Praėjusią parą Donecko srityje Rusijos kariškiai pražudė penkis civilius, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Balandžio 25 d. rusai nužudė penkis Donecko srities gyventojus: tris Udačnėje, vieną Kurachivkoje ir vieną Očeretynėje“, – pažymėjo V. Filaškinas. Srities karinės administracijos vadovo duomenimis, per parą regione buvo sužeisti aštuoni žmonės.

Nauja Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko, o plataus masto Kyjivo pajėgų kontrpuolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, ketvirtadienį pareiškė vienas JAV pareigūnas. Ankstesnę dieną Pentagonas paskelbė apie 1 mlrd. dolerių (935,8 mln.

Rusijos pajėgos kelia realią grėsmę užimti Časiv Jarą, nors gali būti, kad jos nesugebės to padaryti greitai. Užėmus šį netoli Bachmuto, Rytų Ukrainoje, esantį miestą, Rusijos pajėgos galėtų pradėti tolesnes puolamąsias operacijas prieš miestus, kurie sudaro svarbią Ukrainos gynybinę juostą Donecko srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymi, kad Rusijos puolimas į vakarus nuo Avdijivkos gali suteikti rusams taktinių pranašumų.

Ukraina atitraukia amerikietiškus tankus „Abrams M1A1“ iš fronto linijos. Viena iš priežasčių – tai, kad okupantai aktyviai naudoja bepilotes skraidykles, rašo UNIAN. Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi dviem kariniais šaltiniais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2023 metų sausį gavo iš JAV 31 tanką „Abrams“. Jie buvo naudojami priešo armijos gynybai pralaužti.

Mūšio lauke Ukrainoje balandžio 25 d. žuvo buvusi leidinių „Tyžden“ ir „Čytomo“ žurnalistė Ala Puškarčiuk (šaukiniu „Ruta“), pranešė Visuomenės informavimo institutas, remdamasis kariškiu, buvusiu laikraščio „Tyžden“ vyriausiuoju redaktoriumi Dmytro Krapyvenka. Pasak jo, A. Puškarčiuk žuvo Donecko srityje per Rusijos smūgį. Ji išvyko kariauti dar 2014 m., nutraukusi studijas universitete, socialiniame tinkle parašė D. Krapyvenka.

Per pastarąją parą įvairiuose fronto ruožuose įvyko 79 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos kariuomenės susirėmimai, rašo „Obozrevatel“. Ukrainos kariai atrėmė daugybę priešo atakų – karščiausia padėtis buvo Avdijivkos kryptimi, taip pat Novopavlivkos ir Lymano kryptimis. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Sprogimas Vinycioje Vinycioje nugriaudėjo sprogimas, rašo „Ukriform“. Kol kas duagiau detalių nepateikiama.

Naujoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Maskvos kontroliuojamoje teritorijoje už fronto linijos sprogsta Rusijos haubica. Visa tai vyksta, kol Ukraina ruošiasi numatytam vasaros puolimui. Vaizdo įraše galima pastebėti, kaip Rusijos pajėgos filmuoja savaeigės haubicos 2S5 „Giatsint-S“ sprogimą atvirame lauke. Neaišku, dėl ko įvyko sprogimas ir ar sistema buvo nepataisomai sugadinta.

JAV išlieka strategine Ukrainos partnere, ir šalis bendradarbiaus su bet kuriuo amerikiečių išrinktu prezidentu, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis davė interviu „Fox News“, kur jo buvo paklausta apie tolimesnį bendradarbiavimą, jei naujuoju JAV prezidentu taptų Donaldas Trumpas, rašo „Ukrinform“. Zelenskis: tikiuosi, kad Trumpas nebus nusistatęs prieš Ukrainą V. Zelenskis pabrėžė, kad dirbtų su bet kuriuo JAV prezidentu.

Rusija nuo 2014 m. neteisėtai ir sistemingai sulaikė tūkstančius civilių ukrainiečių, teigiama trijų teisės eksperčių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdžiui Vienoje pristatytoje ataskaitoje. Eksperčių teigimu, jos turėjo „tinkamo pagrindo“ manyti, kad per tą laikotarpį buvo vykdomi nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. 2014 m. Rusija užėmė Krymo pusiasalį, o 2022 m. vasarį Ukrainoje pradėjo plataus masto invaziją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkai vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. „Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkai nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję“, – sakė jis savo kalboje lankydamasis Berlyne. „Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti, nes parama jau pakeliui“, – pridūrė jis.  Kyjivą pastarosiomis savaitėmis susilpnino šaudmenų ir ginklų trūkumas.

Charkivo televizijos bokšto, į kurį pataikė Rusijos raketa Ch-59, funkcionalumas buvo iš esmės atkurtas, rašo UNIAN. Anot Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Syniehubovo, televizijos signalas jau atkurtas. Charkivo televizijos bokšto funkcionalumas atkurtas Vis dėlto yra tam tikrų bėdų su vartotojų perjungimu. „Yra tam tikrų momentų dėl perjungimo, mes bendraujame su žmonėmis, kad būtina naudoti MX-7 signalus.

Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija.  Fondas buvo įsteigtas siekiant paskirstyti pagalbą Ukrainai 2023–2028 metais, o naujausiu įsipareigojimu Danija iš viso pažadėjo skirti 64,8 mlrd. kronų karinės pagalbos.

Naujoji Jungtinių Valstijų ir kitų šalių suteikta saugumo pagalba padės Kyjivui vėl įgyti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko ir plataus masto ukrainiečių puolimas artimiausioje ateityje greičiausiai neįvyks, ketvirtadienį pasakė vienas oficialus JAV asmuo. Išvakarėse Pentagonas paskelbė, jog yra suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas, kuriame – svarbi oro gynybos ir artilerijos amunicija, padėsianti Ukrainai jos kovoje su rusų okupantų pajėgomis.

Paramos Ukrainai skeptikai JAV prognozuoja, kad šią savaitę pasirašytas įstatymas dėl paramos Ukrainai siuntimo bus paskutinis priimtas didelis JAV pagalbos Kyjivui paketas, rašo „The Hill“. Kritikai pripažįsta, kad Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellis laimėjo šį debatų etapą, prastumdamas 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai.

Rusija sudavė smūgį Balaklijos geležinkelio stoties teritorijai, kai keleiviniame traukinyje buvo žmonių, rašo „Ukrinform“. „Okupantai paleido raketą į geležinkelio stotį, kai elektrinio traukinio Charkivas-Raisinas keleiviniuose vagonuose buvo žmonių. Trys 37, 47, 60 metų moterys ir keturi 39, 49, 49 ir 62 metų vyrai dėl rusų apšaudymo patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų nuo sprogimo. Jie gydomi medicinos įstaigoje“, – sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. „Vienas neatsargus žodis, vienas judesys gali sukelti ginkluotą konfrontaciją ir net atominio ginklo panaudojimą, – ketvirtadienį Minske kalbėjo artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. – Jei padėtis Rusijos viduje grėsmingai paaštrės, Rusija panaudos visą turimą arsenalą.

Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime  informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais. „Ne mes – Vakarai – turėtume bijoti susirėmimo su Putinu, o atvirkščiai.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė sulaikiusi buvusį kareivį, kaltinamą padėjusį Rusijos pajėgoms smogti rytinei Charkivo sričiai. Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį Ukrainos prokurorai iškėlė tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo. Ukrainos saugumo tarnybą (SBU) pranešė sulaikiusi vyrą, kaltinamą atakų „koordinavimu“ Charkivo srityje, esančioje prie Rusijos sienos.

Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Naudodamos tolimojo nuotolio raketas ATACMS, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės pabloginti Rusijos logistiką ir sukelti pavojų rusų aerodromams užnugaryje, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų (ISW) instituto analitikai. Tiesa, čia pat analitikai priduria, kad yra tikimybė, jog kelis mėnesius vėluojanti amerikiečių pagalba leido rusams pasirengti.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą. „Rusijos ir Baltarusijos žvalgyba bando paveikti įvykių eigą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją, – sakė jis. – Tai žinome iš to, ką girdime iš visų Europos sostinių.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad reikia galvoti, kaip padėti Ukrainai susigrąžinti iš šalies išvykusius šaukiamojo amžiaus vyrus. Kol kas, pasak ministro, konkrečių priemonių šiam tikslui Lietuva nesvarsto ir kol kas stebi, kokius sprendimus priims Lenkija. „Kryptis yra teisinga. (...) Kokiomis priemonėmis tai virs, dar, turbūt, sunku pasakyti. Matyt, reikės konkrečiai apie tai kalbėti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime teigė ministras.

Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų nei jų reikia karui prieš Ukrainą. Maskva papildo savo sandėlius. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „N-TV“. Pasak ministerijos vadovo, didėjant Rusijos išlaidoms ginkluotei ir šalies ekonomikai pereinant ant „karo bėgių“, nemaža dalis to, kas pagaminama, nebeiškeliauja į frontą, o patenka į sandėlius.

Rusija trečiadienį vetavo JAV ir Japonijos remtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria visos šalys būtų raginamos užkirsti kelią pavojingoms branduolinio ginklavimosi varžyboms kosmose. 15 narių Saugumo Taryboje už rezoliuciją balsavo 13 narių, Rusija jai nepritarė, o Kinija susilaikė.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė apšaudė 10 Chersono srities gyvenviečių, sužeisti trys žmonės. Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Priešas apšaudė Antonivką, Kizomysą, Romaškovę, Inženernę, Sadovę, Beryslavą, Kačkarivką, Olhivką, Osokorivką ir Chersoną. Apgadintas daugiaaukštis pastatas ir privatus namas. Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai, automobiliai ir dujotiekis.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 040 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 462 980 kareivių.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas patikino, kad Lenkija pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti karinio amžiaus vyrus, kad jie „atliktų savo pilietinę pareigą“. „Manau, kad daugelis lenkų piktinasi, kai mato jaunus ukrainiečių vaikinus viešbučiuose ir kavinėse ir girdi, kiek daug pastangų turime dėti, kad padėtume Ukrainai“, – interviu „Polsat News“ kalbėjo W. Kosiniakas-Kamyszas, rašo „Reuters“. „Bet kokia parama yra įmanoma“ Ministras taip pat sakė, kad Lenkija j...

Ukraina nustojo išduoti naujus pasus užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams, remdamasi trečiadienį paskelbtais teisės aktais. Vyrai, kuriems taikoma ši priemonė, negalės gauti pasų iš „Ukrainos užsienio diplomatinių atstovybių“, sakoma trečiadienį vyriausybės tinklalapyje paskelbtose įstatymo pataisose. Kol kas neaišku, kokiu mastu ir kokį laikotarpį ši priemonė bus taikoma.

 Rusija ketvirtadienio popietę smogė Donecko srities Udachnės kaimui, yra aukų, praneša „Kanal 24“. Žuvo trys žmonės, visi jie – Ukrainos geležinkelių darbuotojai  Svarbiausi įvykiai: 23:40 | NYT: Ukraina galės naudoti naujus ginklus smūgiams Kryme Ukrainos pajėgos galės naudoti neseniai pristatytą tolimojo nuotolio raketų sistemą ATACMS, kad įveiktų Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, „The News York Times“ ketvirtadienį pranešė aukšto rango Pentagono pareigūnai, rašo UNIAN.

Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas.  „Galiu patvirtinti, kad Jungtinės Valstijos tiesioginiu prezidento nurodymu aprūpino Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis ATACMS“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Kyjivo paskelbti statistiniai duomenys rodo, kad 2024 metais Ukrainoje gali būti daugiau kaip 330 tūkst. Rusijos karių aukų. Analitikai teigia, jog rusų aukos kaip niekad auga ir perkopia bet kokį numatytą aukų vidurkį. Nuo 2024 m. sausio pradžios iki balandžio 1 d. Rusija prarado 82 tūkst. karių, rodo Ukrainos kariuomenės paskelbti duomenys. Jei Maskva ir toliau kasdien praras tiek pat karių, Kyjivo skaičiavimais, iki metų pabaigos Rusija neteks 331 480 karių.

Kyjivui reikės daug daugiau nei 61 mlrd. dolerių, kuriuos trečiadienį patvirtino JAV, „Sky news“ pareiškė politikos analitikas Bradley Bowmanas. Anot jo, Ukrainos kova gali trukti ne vienerius metus. JAV parama, eksperto nuomone, padės Ukrainos pajėgoms, tačiau sėkmė nėra garantuota. „Mūsų mikrobangų krosnelių kultūroje mes linkę norėti greitų rezultatų“, – sako B. Bowmanas.

Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Ukrainos diplomatijos vadovas paragino sąjungininkus liautis reikšti užuojautą ukrainiečiams ir dalinti pažadus dėl pagalbos atkuriant šalį ir vietoje to imtis veiksmų užkirsti kelią mirtims ir naikinimui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. JAV prezidentas trečiadienį pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai itin reikalingą karinę paramą, ir pareiškė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui. JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd.

Pastarosiomis savaitėmis JAV slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio ATACMS raketų ir praėjusią savaitę Ukraina pirmą kartą jomis pasinaudojo, trečiadienį „Reuters“ pranešė JAV pareigūnas. Raketos buvo įtrauktos į 300 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino kovo 12 d. Agentūrai kalbėjęs pareigūnas neatskleidė, kiek raketų buvo išsiųsta.

Ukraina kare pradėjo naudoti nebrangius balionus, kurie gali įveikti didelius atstumus ir padaryti didelės žalos okupantams, rašo „Forbes“. Anot leidinio, šie balionai iš didelio aukščio mėto bombas ir yra valdomi sudėtinga nestandartine elektronika, turinčia palydovinį ryšį. Tokie balionai dėl savo ypatybių gali būti nukreipti labai tiksliai dideliu atstumu. Kuo aprūpinti šie balionai Dar 2023 m. vasarį Ukrainos gynėjai numušė kelis Rusijos paleistus balionus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. V. Zelenskis kalbėjo susitikime su valstybių partnerių ir Ukrainoje įsikūrusių tarptautinių organizacijų atstovais bei Ukrainos diplomatais.

Kyjivo saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, jog įtaria vieną aukšto rango dvasininką – didžiausio vienuolyno rytų Ukrainoje viršininką atskleidus kariuomenės pozicijas rusų pajėgoms. SBU nurodė įteikusi „pranešimą apie įtarimus Sviatogirsko Lavros metropolitui, kuris „informavo“ rusų pajėgas apie ukrainiečių pozicijas Donecko regione. Nurodoma, kad metropolitas Arsenijus yra viduramžiais pastatyto vienuolyno viršininkas.

Rusijos ekonomika šiais metais išaugs 2,8 proc., kitais – kiek lėčiau – 2,5 proc., pranešė Vienoje įsikūrusi ekspertų grupė, paneigdama prognozes, kad Maskvos invazija Ukrainoje pasibaigs ekonomikos žlugimu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad karas tęsis iki 2025 m., rašo „Kanal 24“. Anot jo, rusai gerokai padidino ginklų gamybą ir mobilizuoja daugiau žmonių. Jo vertinimu, Ukrainos sąjungininkų karinės pramonės gamybos pikas numatomas ne anksčiau nei 2024 m. pabaigoje. Todėl Ukraina tikisi, kad karas tęsis iki to laiko. D. Kulebos nuomone, Vakarai turėtų stipriai padidinti ginklų gamybą.