Eksperčių teigimu, jos turėjo „tinkamo pagrindo“ manyti, kad per tą laikotarpį buvo vykdomi nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. 2014 m. Rusija užėmė Krymo pusiasalį, o 2022 m. vasarį Ukrainoje pradėjo plataus masto invaziją.
Vasario pabaigoje 45 iš 57 ESBO narių užsakė parengti ataskaitą apie sulaikytus civilius ukrainiečius, tuo tikslu taikant ESBO procedūras, leidžiančias tokio pobūdžio tyrimus atlikti be šalies, kurios atžvilgiu ji vykdomi, leidimo.
Ekspertės – Veronika Bilkova iš Čekijos Respublikos, Cecilie Hellestveit iš Norvegijos ir Elina Steinerte iš Latvijos – negalėjo tiksliai pasakyti, kiek būtent asmenų buvo sulaikyta Ukrainoje per tą laikotarpį.
Tačiau, jų teigimu, remiantis surinktais dokumentais ir žodiniais Ukrainos pareigūnų, nukentėjusiųjų ir liudininkų parodymais, jų būta tūkstančiai.
Remiantis šia informacija, sulaikytieji patirdavo seksualinę prievartą, būdavo marinami badu ir troškuliu. Ekspertės minėjo ir tai, kad sulaikytieji ir belaisviai dar buvo ir žudomi – pavyzdžiui, 2022 m. Bučoje netoli Kyjivo.
Atrodo, kad savavališkai sulaikyti daugybę civilių ukrainiečių yra „būdingas Rusijos Federacijos politikos laikinai okupuotose teritorijose bruožas“, teigiama ataskaitoje.
Sulaikytieji buvo kaltinami, kad remia Ukrainos kariuomenę arba nepripažįsta Rusijos operacijos, siekiant sėti baimę ir priversti juos bendradarbiauti su rusais, nurodo ekspertės.
