Karas Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas dar kartą pasisakė prieš tai, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms būtų leista amerikietiškais ginklais smogti kariniams taikiniams operatyvinėse zonose arba Rusijos gilumoje. Baltųjų rūmų vadovas pripažino, kad „prasminga“ leisti Ukrainos kariuomenei smogti Rusijos kariuomenei, esančiai tiesiogiai prie tarptautinės sienos su Ukraina Rusijos Federacijos teritorijoje.

Jei Ukraina toliau smūgiuos į Rusijos oro gynybos išteklius Kryme ir neseniai į pusiasalį iš Rusijos perkeltus įrenginius, ši teritorija gali netekti Rusijos kariuomenės placdarmo vaidmens, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Panašu, kad nesiliaujantys Ukrainos smūgiai į Rusijos karinius objektus Kryme verčia Rusijos kariškius dislokuoti pusiasalyje papildomus oro gynybos pajėgumus, kad būtų apsaugotos esamos bazės ir tiekimo maršrutai.

Karo pabėgėliai iš Ukrainos dar mažiausiai iki 2026 m. kovo galės be problemų likti Europos Sąjungoje (ES). ES šalys ketvirtadienį Liuksemburge nusprendė pratęsi laikinosios apsaugos taikymą ukrainiečiams. „Toliau gelbėsime žmonių gyvybes“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser. Eurostato duomenimis, 27 ES šalyse pastaruoju metu buvo registruota apie 4,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, dauguma jų – 1,3 mln. – Vokietijoje.

Rusijos pajėgos, verždamosi į Charkivo sritį, patyrė „astronominių“ nuostolių. Apie tai rašo leidinys „European Pravda“, remdamasis NATO atstovu, nenorėjusiu skelbti savo pavardės. „Rusijos nuostoliai gegužę tikriausiai siekė beveik 1 000 žmonių per dieną. Tai gana astronominis skaičius“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje žuvusiuosius. Ukrainos duomenimis, Rusijos puolime nuo gegužės 10 d. dalyvavo iki 30 000 karių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienio naktį atakavo iškart kelis Rusijos regionus. Sprogimai užfiksuoti Voroneže, Kurske bei Rostove. Voronežo srities Liškino rajone keli bepiločiai orlaiviai atakavo vietos naftos saugyklą, dėl to buvo apgadintos degalų talpyklos. Apie tai pranešė Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas. „Voronežo srities Liškino rajone Ukrainos bepiločiai orlaiviai iš labai mažo aukščio bandė atakuoti naftos saugyklą.

Rusijos Belgorodo srities Šebekino priemiestyje įvyko galingas sprogimas, po kurio kilo didelis gaisras. Vietos gyventojai spėja, kad mieste sprogo rusų iš savo lėktuvo numesta bomba. „Šebekine įvyko galingas sprogimas.

G7 šalių susitikimo metu buvo priimtas sprendimas reikalauti iš Rusijos išmokėti Ukrainai 486 mlrd. dolerių (450 mlrd. eurų) kompensaciją už karo veiksmų metu pridarytą žalą. Svarbiausi įvykiai: 21:04 | V. Putino teigimu, Ukrainoje kariauja beveik 700 000 rusų karių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per televiziją pasakė, kad Ukrainoje kariauja beveik 700 000 rusų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį  sakė, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) davęs jam žodį, kad neparduos ginklų Rusijai. V. Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su JAV vadovu Joe Bidenu (Džo Baidenu). „Telefonu kalbėjausi su Kinijos lyderiu. Jis sakė, kad neparduos Rusijai jokių ginklų. Pažiūrėsime“, – sakė ukrainiečių prezidentas ir pridūrė: „Jis davė man žodį.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo Jungtinės Valstijos įsipareigojo teikti ilgalaikę paramą Ukrainai kare su Rusija. „Šiandien Jungtinės Valstijos siunčia stiprų signalą, kad tvirtai remiame Ukrainą dabar ir ateityje“, – sakoma JAV pareiškime, paskelbtame prieš pat pasirašymo ceremoniją Didžiojo septyneto (G-7) šalių viršūnių susitikime Pietų Italijoje.

Kyjivas teigia, jog Rusija ir toliau masiškai praranda didžiulį kiekį savo karinės įrangos mūšio lauke. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad birželį Kremlius gali prarasti daugiausia artilerijos sistemų nuo karo Ukrainoje pradžios. Ukrainos Gynybos ministerijos duomenys rodo, kad gegužę Rusija prarado 1 160 artilerijos sistemų. Tai gerokai lenkia aukščiausią mėnesinį skaičių – 947. Toks skaičius buvo užfiksuotas 2023 m. rugsėjį.

Penktadienį, birželio 14-ąją, valandiniai elektros energijos išjungimo grafikai visoje Ukrainoje galios nuo 18 val. iki 22 val. Tai feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. Kartu „Ukrenerho“ atstovai pažymėjo, kad, vyriausybės potvarkiu, nebus ribojimų kritinės infrastruktūros objektams ir įmonėms, kurios savo poreikiams importuoja 80 proc. elektros energijos.

 Per Rusijos raketų smūgį Dnipropetrovsko srities Novomoskovsko miestui birželio 13 d. nukentėjo du vaikai ir keturi suaugusieji. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Novomoskovske, patikslintais duomenimis, nukentėjo šeši žmonės, tarp jų du – vaikai“, – rašoma pranešime.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Charlesas Brownas mano, kad padėtis Charkivo srityje, kur rusai gegužę pradėjo dar vieną puolimą, stabilizavosi.

Didžiojo septyneto (G-7) šalims sutarus Ukrainai skirti daugiau nei 46 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai bendru laišku ragina panaudoti visas sustabdytas Kremliaus lėšas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G-7) valstybių lyderių susitarimas dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, yra istorinis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni. Ukrainos valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“. „Įvyko produktyvus susitikimas su Giorgia Meloni. Aš asmeniškai dėkoju Giorgiai ir visai Italijai už saugumo, politinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir ukrainiečiams. Dėkoju už visas pastangas apsaugoti gyvybę.

Rusai apšaudė Chersono srities Darjivkos bendruomenę, per priešo ataką žuvo 40 metų amžiaus Tokarivkos gyventojas. Tai pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu“, – rašoma pranešime. Pasak tyrėjų, birželio 13 d., apie 14 val. 15 min., Rusijos kariškiai, preliminariais duomenimis, iš minosvaidžių, apšaudė Chersono rajono Darijivkos bendruomenę.

Penktadienį per Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikimą Italijoje popiežius Pranciškus susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė „Vatican News“. Pagal vizito programą popiežius penktadienį 11 val. vietos laiku vyks į Borgo Enaziją Apulijos regione, kur vyksta G7 viršūnių susitikimas. Ten jį pasitiks Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

Ukrainiečių karo apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka sutinka, kad išlaisvini Krymą galima ir nesant ukrainiečių batų ant pusiasalio žemės. Ketvirtadienį duodamas interviu „Radio NV“ jis pritarė idėjai, kad Krymui išlaisvinti pakaktų atkirti rusų aprūpinimo linijas, padidinti spaudimą ir sulaukti, kada okupantams baigsis atsargos. „Teritorijos išlaisvinimas nėra tada, kai okupacinės pajėgos ten bus be kulkų, be sviedinių ir lauks, kol ten bus atvežta avižų valgyti. Ne.

JAV patenkino Ukrainos prašymą leisti naudoti amerikietiškus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje netoli Charkivo srities, tačiau bendra Vašingtono pozicija dėl tolimų smūgių į Rusijos teritorijos gilumą kol kas nepasikeitė. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas tai pareiškė ketvirtadienį po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdžio, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Italijoje susitarė dėl naujos 50 mlrd. JAV dolerių paskolos Ukrainai, panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto, pranešė JAV pareigūnas. „Turime politinį susitarimą aukščiausiuoju lygiu. Šiemet Ukrainai bus skirta 50 mlrd. JAV dolerių“, – sakė anonimiškumo pageidavęs aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnas.

Per 85 dienas trukusią Mariupolio apgultį 2022 m. pradžioje Rusija „sąmoningai“ taikė „bado taktikos modelį“, o tai prilygsta karo nusikaltimui, sakoma naujoje Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) pateiktoje analizėje, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Dokumentus teismui Hagoje įteikė „Global Rights Compliance“ teisininkai, bendradarbiaujantys su Ukrainos vyriausybe. Juose sakoma, kad Rusija ir jos lyderiai siekė nužudyti ir pakenkti kuo daugiau civilių gyventojų.

Rusai jau jaučia vakarietiškos ginkluotės smūgius savo teritorijai, pareiškė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas, praneša „Ukrinform“. „Jie (rusai) visa tai jau jaučia. Kam ruoštis? Kaip sakoma: jau per vėlu gerti „Boržomį“, – sakė pareigūnas. Anot žvalgybos vadovo, leidimas atakuoti vakarietiška ginkluote Rusijos teritoriją pagerins Ukrainos kariškių situaciją fronte.

 Laikinai okupuotame Kryme Rusijos okupantai po sėkmingų Ukrainos gynybos pajėgų smūgių į karių koncentracijos vietas mažina karių skaičių kai kuriose bazėse Apie tai „Telegrame“ pranešė partizaninis judėjimas ATES. „Praėjusią savaitę ATES agentai nuodugniai stebėjo karinius objektus Kamyšovos įlankos rajone netoli jūrų uosto.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad po virtinės sabotažo išpuolių prieš bloko nares sąjungininkės galėtų nustatyti griežtesnius apribojimus Rusijos žvalgybos agentams. Jis sakė, kad Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai aptars planus, kaip pasipriešinti „Rusijos priešiškų veiksmų kampanijai prieš NATO sąjungininkes“. „Matėme keletą sabotažo, padegimų, bandymų įvykdyti kibernetines atakas ir dezinformacijos pavyzdžių“, – teigė J. Stoltenbergas.

Trečiadienį „The New York Times“ pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ketina pritarti dar vienos priešlėktuvinės sistemos „Patriot“ perdavimui Ukrainai, ją suteiks JAV kariškiai Lenkijoje. Šiuo metu Lenkijoje dislokuota JAV priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ pirmiausia saugo pietrytinį Žešuvo miestą - logistikos centrą, per kurį į Ukrainą keliauja didžioji dalis karinės pagalbos.

Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) šalys narės jau įsipareigojo skirti Ukrainai daugiau kaip 98 mlrd. dolerių saugumo paramos. Pasak „Ukrinform“ korespondento, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas tai pasakė ketvirtadienį Briuselyje, atidarydamas 23-iąjį UDCG susitikimą. „Didžiuojuosi, kad ši kontaktinė grupė nuo 2022 metų vasario skyrė daugiau kaip 98 mlrd. dolerių saugumo paramos Ukrainai.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius dar kartą paragino NATO šalių kolegas skirti Ukrainai oro gynybos sistemų. „Jei Vokietija gali skirti tris, o tai sudaro ketvirtadalį visų mūsų šios sistemos pajėgumų, tai kitos šalys neabejotinai taip pat dar gali perduoti“, – sakė jis ketvirtadienį NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose, turėdamas omenyje „Patriot“ oro gynybos sistemas. Vokietijoje negali skirti daugiau nei trijų šių sistemų, pridūrė B. Pistorius.

Šveicarų vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. „Šį rytą prasidėjo pirmosios paskirstytos paslaugos trikdymo (DDoS) atakos prieš įvairias federalinės vyriausybės interneto svetaines ir aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje dalyvaujančias organizacijas“, – pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

Kanada perduos Ukrainai raketų, šaulių ginklų amunicijos ir nuotoliniu būdu valdomų ginklų tvirtinimo įtaisų transporto priemonėms, ketvirtadienį Briuselyje pranešė Kanados gynybos ministras Billas Blairas. „Kanada perduos Ukrainai 2 300 kanadietiškų „Canadian Rocket Vehicle 7“ (CRV7) raketų“, – sakė B. Blairas.

Kyjivas ketvirtadienį pareiškė „stipriai“ sveikinąs naują JAV sankcijų paketą, nukreiptą prieš daugiau nei 300 objektų tiek Rusijoje, tiek už jos ribų. „Turint omenyje, kaip garsiai inkščia didžiausi Rusijos režimo propagandininkai, šios priemonės pataikė į skaudžiausią vietą. V. Putino karo mašiną būtina uždusinti, kad būtų užtikrintas pasaulio saugumas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi svarbių sprendimų Didžiojo septyneto (G-7) grupės viršūnių susitikime Italijoje, kur jis taip pat pasirašys saugumo paktus su Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis. „Didelė [susitikimo] dalis bus skirta Ukrainai, mūsų gynybai ir ekonominiam atsparumui. Ir šiandien tikimės svarbių sprendimų“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Zelenskis.

Viena ukrainietė, kurios vardas ir pavardė dėl jos pačios saugumo nėra atskleidžiama, pėsčiomis „grįžo namo“. Iš rusų okupuotos teritorijos ji tiesiog atėjo į Ukrainos karių kontroliuojamą fronto linijos teritoriją, nepaisydama sulaikymo ar apšaudymo grėsmės. Moteris pėsčiomis išėjo iš okupuotos Olešeko gyvenvietės Chersono srityje ir saugią teritoriją pasiekė Antonovo tiltu. Ją iš rusų užimtos teritorijos išvedė ukrainiečių karių drono operatorius po to, kai ji parodė jam savo pasą.

Baltieji rūmai teigė, kad Didžiojo septyneto (G-7) grupė padarė labai gerą pažangą, siekdama susitarimo dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai, ir kad lyderiai turėtų susitarti ketvirtadienį Italijoje vykstančiame susitikime. „G-7 delegacijos padarė labai didelę pažangą čia vykusiose diskusijose, kad būtų pasiektas susitarimas“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams, keliaujantiems kartu su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Aljanso šalių gynybos ministrus susitikime ketvirtadienį ir penktadienį pritarti planuojamam NATO paramos Ukrainai išplėtimui. „Tikiuosi, kad šiame susitikime ministrai patvirtins planą, pagal kurį NATO perims saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainai koordinavimą“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Stoltenbergas. Jis nurodė, kad toks sprendimas gali būti priimtas penktadienį.

Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl apkaltino Rusiją deportavus ukrainiečių vaikus, iš kurių kai kurie buvo atiduoti įvaikinti, po to, kai žiniasklaidoje pasirodė naujų pranešimų apie įtariamus pagrobimus. „Tai niekinga ir baisu. Šie ukrainiečių vaikai turi būti su savo šeimomis Ukrainoje“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. „Rusija kariauja ne tik prieš Ukrainos kariuomenę, bet ir prieš Ukrainos žmones“, – pridūrė jis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prognozuoja, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes po penkerių metų. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“ , B. Pistorius teigė, kad „padėtis, susijusi su grėsmėmis, pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo prieš kelerius metus“. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad šalyje reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ragina ruoštis atgrasymui „Turime atsižvelgti į tai, kad 2029 m. Rusijos Federacija galės užpulti vieną iš NATO šalių.

G7 grupės šalys prieš ketvirtadienį Italijoje prasidėsiantį viršūnių susitikimą, Paryžiaus duomenimis, susitarė iki metų pabaigos išmokėti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46,5 mlrd. eurų) paskolą. „Pasiektas susitarimas“, – trečiadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Ukrainos kariuomenė trečiadienį pranešė okupuotame Kryme sėkmingai atakavusi Rusijos oro gynybos sistemas. Per antskrydžius buvo apgadintos netoli Sevastopolio uosto dislokuotos raketų žemė-oras sistemos, feisbuke rašė Ukrainos generalinis štabas. Pranešime taip pat nurodoma, kad per naktį įvykdytą antpuolį buvo sunaikinta ir amunicijos atsargų.

Indija trečiadienį pareiškė paraginusi Rusiją grąžinti jos piliečius, užverbuotus į rusų kariuomenę, dviem iš jų neseniai žuvus kare Ukrainoje. „Noriu jus patikinti, kad Indijos vyriausybė labai rimtai ėmėsi šio klausimo“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų sekretorius Vinay Kwatra. Antradienį vakare Indijos užsienio reikalų ministerija pranešė palaikanti ryšius su Rusijos valdžios institucijomis, kad būtų susitarta dėl dviejų indų palaikų repatriacijos.

Artėjant šią savaitę vyksiančiai Ukrainos taikos konferencijai Šveicarijoje, Kyjivo ambasadorius Lietuvoje giria Lietuvos lyderystę ir tikisi tolesnių šalies pastangų siekiant karo pabaigos. Per susitikimą bus tariamasi dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dar 2022 metais paskelbto dešimties punktų taikos plano įgyvendinimo. Plėtojant tris punktus – Ukrainos energetinio saugumo, teisingumo tiriant karo nusikaltimus ir Maskvos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos – dalyvauja ir Lietuva.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime paskelbs apie iki 242 mln. svarų sterlingų (286 mln. eurų) naują paramą Ukrainai, pranešė jo biuras.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti Ukrainos gynybą, praneša „Reuters“. Svarbiausi įvykiai: 23:33 | Zelenskis: saugumo susitarimas su JAV – tiltas į narystę NATO Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad naujasis 10 metų trukmės dvišalis saugumo susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis yra tiltas į Ukrainos narystę NATO.

Palydovinės nuotraukos parodė, kad pietinio Rusijos uosto krantinės yra gerokai tuštesnės. Taip pat buvo pastebėta, kaip didelė dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno išplaukia iš Novorosijsko. Įtariama, kad tam įtakos gali turėti nuolatiniai Ukrainos dronų išpuoliai prieš Kremliaus laivyną. „Newsweek“ skelbia, jog iš Novorosijsko išplaukiančių laivų tikslai toliau lieka neaiškūs.

Ukraina ir Japonija Didžiojo septyneto (G-7) šalių viršūnių susitikime pasirašė susitarimą dėl saugumo, pagal kurį Kyjivui šiais metais skirs 4,5 mlrd. dolerių (4,19 mlrd. eurų), pranešė šalių vadovai. Šiuo susitarimu Japonija taip pat įsipareigojo ateinančius dešimt metų toliau remti Ukrainą.

Padėtis Ukrainos fronte yra sudėtinga, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN. Vis dėlto, anot jo, „Armagedono nebus“. „Manau, kad tai (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar vyksta. Bet dar kartą kartoju: Armagedono nebus. Nesijaudinkite, mes ištversime ir laimėsime“, – sako jis. Pasak K. Budanovo, planuotas rusų vasaros puolimas jau vyksta maždaug nuo gegužės vidurio. „Jis jau vyksta. Jis prasidėjo gegužės viduryje ir tęsiasi. Jis tęsiasi.

Šią savaitę vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO sąjungininkės turėtų parengti „tvirtą pareiškimą“ dėl būsimos Ukrainos narystės NATO ir turėtų susitarti padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sako NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, rašo „Ukrinform“. Stoltenbergas: Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO Anot jo, Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO.

Po naktinės Rusijos atakos Kyjivo srityje buvo rasta kasetinių ginklų fragmentų, rašo UNIAN. Tai leidiniui patvirtino Kyjivo srities policijos atstovė Jana Jermolenko. Rasta kasetinių ginklų fragmentų Ukrainos duomenimis, Rusija naktį surengė raketų ir dronų ataką prieš sostinę Kyjivą. Oro gynyba numušė visus prie miesto priartėjusius objektus. „Dokumentuodami nustatytus nusikaltimus, policijos pareigūnai iš tiesų rado tokių fragmentų – pavojingų kasetinių pabūklų regiono teritorijoje.

Vaikus, išvežtus iš okupuotų Ukrainos teritorijų, Rusijos valdžia bando įkurdinti naujose šeimose. Tai gali tapti dar vienu įrodymu byloje prieš Vladimirą Putiną ir vaikų teisių įgaliotinę Mariją Lvovą-Belovą, kuriuos Tarptautinis Baudžiamasis Teismas apkaltino vaikų teisių pažeidimu, rašo leidinys „The Moscow Times“, remdamasis laikraščiu „The Financial Times“. Naudodamas veidų atpažinimo sistemą ir viešus įrašus, taip pat informaciją, gautą iš Ukrainos pareigūnų ir vaikų giminaičių, „The Fina...