Karas Ukrainoje

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog savaitgalį Šveicarijoje vykusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuota taikos konferencija paties Kyjivo lyderio akimis yra didžiulė sėkmė. Anot jos, visi kelti politiniai tikslai iš esmės buvo atspindėti, o vadovų nuomonės prie bendro diskusijų stalo buvo panašios. „Aplink stalą tos nuomonės buvo gana panašios.

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos intensyvina atakas ir bando užimti kuo daugiau teritorijos, kol Kyjivo kariuomenė dar negavo daugiau karinės pagalbos iš užsienio, įskaitant naikintuvus F-16. Rusija žengia į priekį Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir labiau į pietus. Šiuos fronto ruožus Kyjivui sunkiai sekasi išlaikyti dėl gyvosios jėgos ir amunicijos trūkumo.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas ir vargu ar artimiausiu metu bus suinteresuotas geranoriškomis derybomis dėl taikos Ukrainoje.  Didžioji dauguma šalių ir tarptautinių organizacijų, dalyvavusių birželio 15–16 d. Šveicarijoje vykusiame Ukrainos inicijuotame pasauliniame taikos viršūnių susitikime, pasirašė bendrą komunikatą, kuriame patvirtino savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Praėjusią naktį Ukrainos gynybos žvalgybos dronai kamikadzės atakavo karinius objektus trijuose Rusijos regionuose: Belgorodo, Voronežo ir Lipecko srityse. Tai „Ukrinform“ sakė šaltinis žvalgybos bendruomenėje. Šaltinio teigimu, vieni iš taikinių buvo Novolipecko metalurgijos gamykla ir vietos traktorių gamykla. Abi įmonės agresorės naudojamos kariniams tikslams. Apie oro pavojų „Telegram“ kanale pranešė Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamonovas.

Ukrainos pajėgos užblokavo iki 400 rusų chemijos gamykloje Vovčansko centre, Charkivo srityje, o Ukrainos gynybos strategijų centro duomenimis, 30 rusų jau pasidavė po nesėkmingų bandymų juos išgelbėti. Kaip rašo „Forbes“, po kelias savaites trukusių įnirtingų kovų kelių ukrainiečių brigadų dalys blokavo rusų puolimą į šiaurę nuo Vovčios upės. Tuo pat metu rusų pajėgos, prilygstančios mažiausiai dviem batalionams su šimtais pėstininkų, šturmavo dešiniajame upės krante esančią chemijos gamyklą.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorė Janet Yellen sako, kad Didžiojo septyneto (G7) 50 mlrd. JAV dolerių paskola Ukrainai, kurią numatoma finansuoti panaudojant palūkanas, gautas už įšaldytą Rusijos turtą, yra visiškai teisėta, nepaisant Rusijos prieštaravimų.

Juodojoje ir Azovo jūrose Rusijos karinis jūrų laivynas dislokavo keturis karo laivus, kartu sudėjus jie gali nešti 28 sparnuotąsias raketas „Kalibr“, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pranešime sakoma, kad Juodojoje jūroje yra priešo karo laivas, galintis paleisti keturias sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Azovo jūroje yra šeši priešo laivai, trys iš jų yra „Kalibr“ vežėjai, jų bendra galia siekia iki 24 raketų.

Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui galbūt bus leista dalyvauti potencialiame antrajame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, nepaisant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) jam išduoto arešto orderio.

Sekmadienį pasibaigusios Šveicarijoje surengtos dviejų dienų Ukrainos taikos konferencijos fone Rusija, anot Kyjivo, suintensyvino karines atakas prieš Ukrainą. „Priešas visą dieną intensyvina puolimą ir puolamąsias operacijas, ieško būdų prasiskverbti pro mūsų gynybą ir išstumti ukrainiečių dalinius iš jų pozicijų“, – sekmadienio vakarą ataskaitoje pareiškė Ukrainos generalinis štabas.

Kremliaus propaganda, skleidžianti melagingus pasakojimus apie karo Ukrainoje priežastis ir bandanti suversti kaltę Šiaurės Atlanto aljansui, pasirodė esanti bejėgė NATO šalyse.

Pasaulio lyderiai sekmadienį išreiškė paramą Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, taip pat poreikiui galiausiai pradėti derybas su Rusija dėl karo pabaigos. Tačiau Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje taip pat liko neišspręstų klausimų, kaip ir kada šiuos sprendimus įgyvendinti.

Šveicarijoje baigėsi dvi dienas trukęs Ukrainos taikos susitikimas į kurį atvyko šimtas šalių ir tarptautinių organizacijų. Kai kurie dalyviai neslėpė, norėję čia matyti ir Rusiją, bet sutarė, kad šalis agresorė turi dalyvauti kitame susitikime – kuris, kaip viliamasi, užbaigs karą. Putinas į susitikimą reaguoja nervingai: ragina Ukrainą rimtai apsvarstyti jo siūlymą pasiduoti atidavus dar daugiau žemių. O konferencijos dalyviai siunčia žinią Putinui – beveik beveik visi pritarė deklaracijai.

Po dvi dienas Šveicarijoje vykusios Ukrainos aukščiausiojo lygio taikos konferencijos turėtų greitu metu būti surengtas antras susitikimas, sekmadienį, baigiantis renginiui, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasirengimas užtruktų tik kelis mėnesius, ne metus, sakė V. Zelenskis. Dvi dienas trukusiame susitikime prabangiame Burgenštoko kalnų kurorte netoli Liucernos dalyvavo maždaug 100 šalių ir organizacijų atstovai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija nepasirengusi diskutuoti apie teisingą ir ilgalaikę taiką ir pridūrė, kad Kyjivas gali bet kada pradėti derybas, jei Maskva išves savo karius iš šalies. Ukrainiečių lyderis kalbėjo baigiantis svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame buvo svarstoma kaip užbaigti karą Ukrainoje. Į šią taikos konferenciją Rusija nebuvo pakviesta.

Dešimtys šalių sekmadienį susitarė dėl „visų pusių“ dialogo ir pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui kaip būdo užbaigti karą tarp Kyjivo ir Maskvos. Didžioji dauguma iš daugiau kaip 90 šalių, dalyvavusių aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje, pritarė baigiamajam komunikatui, kuriame taip pat raginama grąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus ir visiškai apsikeisti į nelaisvę paimtais kariais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kinija nėra Ukrainos priešas, nepaisant jos glaudžių ryšių su Rusija, ir paragino Pekiną rimtai įsitraukti į taikos pasiūlymų rengimą. „Kinija galėtų mums padėti“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje pasibaigus svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame Kinija nedalyvavo. „Ukraina niekada nesakė, kad Kinija yra mūsų priešas“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Rusijos pajėgų buvimas Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) kelia pavojų visai Europai. Tokie Maskvos pajėgų veiksmai, anot jo, taip pat yra dalis besitęsiančios Rusijos atakos prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą. „Iš tikrųjų unikalus atvejis istorijoje, kada kitos valstybės kariuomenė laiko okupavusi atominę elektrinę. Tačiau tai yra, toli gražu, ne vienintelė problema apie kurią reikia kalbėti.

Rusija sekmadienį pareiškė, kad jos kariai užėmė kaimą pietų Ukrainoje ir toliau daro pažangą fronto linijoje prieš Ukrainos kariuomenę, kuriai trūksta karių ir amunicijos. „Rytų pajėgų daliniai išlaisvino Zagrinės gyvenvietę Zaporižios srityje ir užėmė palankesnes pozicijas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Rusijos kariuomenė jau kelis mėnesius stiprina pozicijas Ukrainoje, ypač rytuose, tačiau tikro proveržio nepasiekė.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti kelias tarpvalstybinės bylas, kuriose Kyjivas ir Amsterdamas kaltina Maskvą sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį tarptautiniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainoje tvirtino, kad tvarus karo su Rusija užbaigimas negali būti susijęs su Kyjivo kapituliacija. „Visi esame įsipareigoję kurti tvarią taiką [...] Tokia taika negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sakė E. Macronas Šveicarijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams ir pridūrė: „Yra vienas agresorius ir viena auka.

Dešimtys šalių, dalyvavusių Šveicarijoje vykstančiame viršūnių susitikime dėl Taikos Ukrainoje, sekmadienį pabrėžė, kad bet koks susitarimas karui užbaigti turi gerbti Ukrainos „teritorinį vientisumą“. Pasak jų, ilgalaikiam susitarimui pasiekti būtinas „visų pusių dialogas“. Svarbiausi įvykiai: 17:26 | Ukrainos viršūnių susitikimo bendrasis komunikatas: pagrindiniai punktai Dešimtys šalių sekmadienį susitarė dėl „visų pusių“ dialogo ir pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui kaip būdo...

Šveicarijoje prasideda ilgai lauktas susitikimas, kuriame civilizuotos pasaulio šalys bando pakloti pagrindą ateities taikai Ukrainoje. Vladimiras Putinas išvakarėse pabandė dar kartą sumenkinti susitikimą, tačiau tik įrodė, kad sprendimas nekviesti jo į Šveicariją buvo teisingas: mat diktatorius pasiūlė savo „taikos“ planą, pagal kurį Ukraina turėtų be jokio mūšio atiduoti jam dar daugiau savo žemių ir atsisakyti planų įstoti į NATO.

Šeštadienį prasidėjus pirmajam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame aptariami Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo būdai, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog tikisi kuo greičiau rasti kelią į, jo žodžiais, teisingą taiką.

Kremlius ne kartą naudojo seną strategiją – pasinaudojo olimpinėmis paliaubomis tam, kad pradėtų karus. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žino, kad geriausias laikas pulti yra tuo metu, kai visi stebi žaidynes, nes sporto renginio metu bus sunku transliuoti žinias, kurios nėra susijusios su sportu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi būti sutramdytas visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant Ukrainos stiprinimą, galingas sankcijas ir politinę izoliaciją, nes jo politika yra panaši į Hitlerio. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu Italijos televizijai „SkyTG24“, jo ištrauką jis paskelbė savo „Telegram“ kanale steigiamojo Taikos viršūnių susitikimo Šveicarijoje atidarymo išvakarėse.

Rusijos bombonešis SU-24 pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Baltijos jūros Gotlando salos ir išskrido tik po to, kai Švedija pakėlė naikintuvą JAS-39, šeštadienį pranešė Švedijos kariuomenė. Incidentas penktadienį įvyko praėjus trims mėnesiams po to, kai Skandinavijos šalis tapo visateise NATO nare ir nutraukė du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką.

Kanados karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas penktadienį prisišvartavo Kuboje, kurioje taip pat yra du branduoliniai povandeniniai laivai – amerikiečių ir rusų. Laivas „HMCS Margaret Brooke“ Havanoje prisišvartavo grįždamas iš „sėkmingos misijos Karibų jūros baseine“, feisbuke pranešė Kanados karališkasis karinis jūrų laivynas. Jis „bus Havanos uoste 2024 metų birželio 14–17 dienomis, taip pripažįstant ilgalaikius dvišalius Kanados ir Kubos santykius“, sakoma pranešime.

Vadinamoji „P karta“ nėra matę Rusijos, kurios nevaldytų dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius siekia, jog ši jaunimo karta būtų kaip niekad atsidavusi savo šaliai. Tai jie įgyvendina ne vien per pertvarkytą ir militarizuotą ugdymo sistemą, bet ir per jaunuolių siuntimą į Ukrainos frontą, iš kurio dažniausiai jie nebegrįžta. Nepaisant to, jų broliai ir seserys veržiasi apkasų link.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai tam pritars tarptautinė bendruomenė. Jis tai padaryti įsipareigojo Šveicarijoje, sakydamas kalbą inauguraciniame viršūnių susitikime dėl taikos savo šalyje, kuriame dalyvavo daugiau nei 90 valstybių, tačiau ne Rusija.

Oficialūs Kyjivo asmenys penktadienį pranešė, kad į Ukrainą iš Rusijos grįžo 254 ukrainiečių karių kūnai. Kartu su pranešimu paskelbtose karo belaisvių koordinavimo centro darytose nuotraukose buvo matyti keletas baltos spalvos sunkvežimių nežinomame kontrolės punkte. Ukrainos valdžia pranešė, kad palaikų grąžinimo procese dalyvavo kelios ministerijos ir institucijos, tarp jų – tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas.

NATO penktadienį sutarė atlikti svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai, Vakarams siekiant užtikrinti, kad parama Ukrainai ir toliau būtų teikiama, kokie bebūtų lapkritį JAV įvyksiančių rinkimų rezultatai. Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas, Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė atvykęs į Šveicariją, kur dalyvaus kalnų kurorte vyksiančiame dviejų dienų viršūnių susitikime taikos klausimais. „Atvykau į Šveicariją dalyvauti Pasauliniame viršūnių susitikime taikos klausimais. Dvi dienas aktyviai dirbsime su viso pasaulio šalimis, skirtingomis tautomis, kurias vienija bendras tikslas – siekti, kad Ukrainoje greičiau stotų teisinga ir tvari taika“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė ugnį Pokrovsko fronte rytinėje Donecko srityje, kur per nakties smūgius buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės. Kremlius šią pramoninę teritoriją aneksavo 2022 metų antroje pusėje, praėjus keliems mėnesiams po įsiveržimo, ir rusų pajėgos ten vis labiau įsitvirtina. „Pokrovsko frontas [...] yra intensyviausias, kalbant apie priešo atakas“, – nurodė Ukrainos kariuomenė.

 Laikinai okupuotame Kryme rusų „valdžia“ toliau stato užtvaras, kad apsaugotų Kerčės tiltą nuo Ukrainos dronų. Atitinkamas nuotraukas paskelbė „Laisvės radijo“ projektas „Krymas. Realijos“, praneša „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, laikinai okupuotame Kryme prie pietrytinės Kerčės tilto dalies pradėtos statyti bonų užtvaros. Iki šiol jos buvo įrengtos tik prie šiaurvakarinės tilto dalies. Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad okupantai palei Kerčės tiltą įrengė 10 bonų užtvarų.

 Iš okupuotos Chersono srities dalies į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją pavyko grąžinti 12 vaikų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies buvo išvežti trys berniukai ir devynios mergaitės nuo dvejų iki 17 metų amžiaus, viena iš jų neteko tėvų globos“, – rašoma pranešime.

Popiežius Pranciškus penktadienį Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (D7) viršūnių susitikime kalbėdamas apie dirbtinio intelekto pavojus paragino uždrausti „mirtį nešančius autonominius ginklus“. „Turint omenyje ginkluoto konflikto tragediją, svarbu naujai apsvarstyti tokių prietaisų, kaip vadinamieji „mirtį nešantys autonominiai ginklai“ kūrimą ir naudojimą ir galiausiai uždrausti juos naudoti“, – sakė popiežius.

Rusijos prezidentas Ukrainos taikos konferencijos išvakarėse pateikė savo „taikos siūlymą, kurio negalima atsisakyti“: Ukrainai atiduoti Rusijos jau okupuotas ar dar tik norimas okupuoti teritorijas, atsisakyti stojimo į NATO ir atšaukti visas Vakarų sankcijas Rusijai. Vakarų politikai pareiškė, kad toks siūlymas niekuo nesiskiria nuo ankstesnių Kremliaus reikalavimų, o V. Zelenskis tai pavadino ultimatumu.

JAV Pentagono vadovas Lloydas Austinas penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus, kad Ukraina turėtų pasitraukti iš teritorijos, į kurią Maskva reiškia pretenzijas – neva tik tokiu atveju būtų baigta Kremliaus pradėta invazija. „V. Putinas okupavo, neteisėtai okupavo nepriklausomos Ukrainos teritoriją. Jis negali diktuoti Ukrainai, ką ji turi padaryti, kad stotų taika“, – Briuselyje vykusiame NATO posėdyje pasakė L. Austinas.

Didžiojo septyneto (D7) šalių vadovai penktadienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą Ukrainai padėti „tol, kol reikės“, teigiama viršūnių susitikimo, kuriame buvo susitarta Kyjivui suteikti naują 50 mlrd. JAV dolerių paskolą, deklaracijos projekte. „Mes visi Ukrainos kovą už laisvę ir jos atstatymą solidariai remsime tol, kol reikės“, – rašoma Italijoje vykstančiame susitikime priimtos deklaracijos projekte. Jame teigiama, kad 50 mlrd.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltas sąlygas, kuriomis galėtų būti pradėtos Ukrainos taikos derybos, ir pavadino jas pasiūlymu siekiant „daugiau agresijos, daugiau okupacijos“. „Tai nėra sąžiningai pateiktas pasiūlymas“, – pareiškė J. Stoltenbergas žurnalistams po gynybos ministrų susitikimo Briuselyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad nuvykęs į Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Italijoje susitiko ir su popiežiumi Pranciškumi. Pasak ukrainiečių prezidento, jiedu su Pranciškumi aptarė savaitgalį Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją.

Rusijos kariškiai dronu kamikadze smogė Nikopolio rajono Myrivkos bendruomenei, sužeista 17-metė mergina. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas sužeidė 17-metę merginą. Ji nukentėjo per ataką prieš Nikopolio rajono Myrivkos bendruomenę. Agresorius smogė dronu kamikadze“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad sužeistoji nugabenta į ligoninę, jos būklė – vidutinio sunkumo.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltas taikos derybų pradžios sąlygas, tarp kurių – ir reikalavimas išvesti Ukrainos karius iš keturių regionų, kuriuos Rusija yra iš dalies okupavusi. „Visa tai yra visiška apgavystė.

Rusijos karo žurnalistas Arkadijus Babčenka perspėja, kad V. Putinas jau gali būti pasiruošęs suduoti branduolinį smūgį ir tam reikia ruoštis. Anot jo, nėra tiksliai aišku, ar V. Putinas taip ir pasielgs, tačiau dabartinė situacija fronte, kur Rusija sulaukia vis stipresnių Vakarų remiamos Ukrainos smūgių, gali priversti jį imtis „paskutinio argumento“. „Savaime suprantama, kad branduolinis ginklas yra toks, kaip ir paskutinis argumentas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo naujausiame pranešime apie padėtį Ukrainoje paskelbė, kad Rusijos gynybos ministerija vis labiau centralizuoja vadovavimą nereguliariosioms prorusiškoms pajėgoms, greičiausiai ketindama jas pasitelkti Ukrainai pulti.

Penktadienį, birželio 14-ąją, valandiniai elektros energijos išjungimo grafikai visoje Ukrainoje galios nuo 14 val. iki 22 val. Tai „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, birželio 14 d., sričių energetikai visoje Ukrainoje taikys valandinius elektros išjungimo grafikus nuo 14 val. iki 22 val.“, – rašoma pranešime.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš savo pačios keturių šalies regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vagyste“ pavadino Rusijos turto užsienyje įšaldymą ir jo naudojimą Ukrainai paremti. Vakarų valstybės mėgina rasti „kažkokį teisinį pagrindą“, penktadienį aukštiems Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnams sakė V. Putinas. „Tačiau nepaisant visų gudrybių, vagystė visada yra vagystė ir už ją neliks nenubausta“, – teigė Kremliaus vadovas. Klabant apie globalų saugumą, „Vakarų modelis“ žlugo, tęsė V. Putinas.

Kai šį savaitgalį Šveicarijoje susirinks maždaug 90 šalių vadovai ir aukšto rango pareigūnai aptarti Kyjivo pasiūlyto plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, tai bus daugiausia vieno asmens nuopelnas: Volodymyro Zelenskio. Buvęs televizijos komikas pelnė visuotinę pagarbą ir palyginimus su Winstonu Churchilliu, kai 2022 metų vasarį liko Kyjive vadovauti savo šaliai Dovydo ir Galijoto mūšyje prieš įsiveržusią Rusijos kariuomenę.