Karas Ukrainoje

Antradienio naktį Rusijos Kursko srityje įvykdyta bepiločio orlaivio ataka. Dėl to vienoje iš Korenevo kaime esančių įmonių kilo didelis gaisras, „Telegram“ pranešė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas. Pasak jo, įtariama, kad įmonę atakavęs dronas buvo ukrainietiškas. Gaisras sparčiai išplito „Šiąnakt ukrainiečių dronas numetė sprogstamąjį užtaisą Korenevo žemos įtampos įrenginių gamyklos teritorijoje. Nė vienas iš darbuotojų nenukentėjo.

Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.  Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Latvija ir Vokietija susitarė glaudžiau bendradarbiauti dronų koalicijoje, siekdamos pristatyti Ukrainai daugiau bepiločių orlaivių.

Kryme kilo didelio masto gaisras, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad netoli Balbeko aerodromo dega sausa žolė. Rusijos žiniasklaida rašo, kad gaisras kilo dideliame gamos rezervato plote.

Ispanija pradėjo naujos karinės pagalbos siuntos, kurioje – dešimt tankų „Leopard 2A4“, keletas ekskavatorių ir nemažas kiekis prieštankinių raketų perdavimo Ukrainai procesą. Apie tai rašoma Ispanijos gynybos ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. „Prasidėjo dešimties tankų „Leopard 2A4“ pristatymo Ukrainai skirtingų rūšių transporto priemonėmis procesas.

Vokietijos vyriausybė pirmadienį dar kartą atmetė raginimus suteikti Ukrainai naikintuvų, po to, kai centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai atstovaujantis opozicijos lyderis Friedrichas Merzas pareiškė palaikąs šią idėją. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad Ukraina šią vasarą iš partnerių Vakaruose jau ir taip turėtų gauti ne vieną naikintuvą „F-16“, kurių Vokietija neturi. „Nėra prasmės aprūpinti Ukrainą skirtingų rūšių naikintuvais“, – pasakė S. Hebestreit.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Ukrainai reikia 25 „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemų, rašo „Ukrinform“. Tiek sistemų reikia, kad Ukraina galėtų apsisaugoti, tačiau V. Zelenskis neatskleidė, kiek jų Ukraina jau turi. Zelenskis: gynyboje svarbu kompleksas Apie tai V. Zelenskis kalbėjo spaudos konferencijoje pirmadienį. „Žiūrint į mūsų oro gynybos struktūrą, kad visiškai padengtume Ukrainą, pagal mūsų kariuomenę, mums reikia 25 sistemų („Patriot“ – red. past.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis susidūrė su rimtais iššūkiais fronte, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto, anot jo, neaišku, ar situacija būtų buvusi geresnė vadovaujant kitam vadui. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo spaudos konferencijoje pirmadienį, rašo UNIAN. Zelenskis: „Syrskiui tenka rimtas iššūkis“ Spaudos konferencijoje žurnalistai paprašė V. Zelenskio įvertinti O. Syrskio darbą. „Syrskiui tenka rimtas iššūkis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jam nekelia susirūpinimo naujo Donaldo Trumpo prezidentavimo Jungtinėse Valstijose perspektyva, nepaisant požymių, kad jo administracija gali būti palankesnė Kremliui. D. Trumpo pergalė JAV lapkritį vyksiančiuose rinkimuose keltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos Ukrainai, kuri jau trečius metus kariauja su Rusijos pajėgomis. „Manau, kad jei Donaldas Trumpas taps prezidentu, mes bendradarbiausime.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriuo bus siekiama užtikrinti ilgalaikę taiką su Kremliumi po daugiau nei dvejus metus trunkančio karo, turėtų dalyvauti ir Rusijos atstovai.  „Manau, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime turėtų dalyvauti Rusijos atstovai“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Zelenskis.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, tik geras trečdalis ukrainiečių griežtai atmeta derybas su Kremliumi. Daugiau kaip 40 proc. yra už taikos pokalbius su Rusija, rodo reprezentatyvi apklausa, kurią portalo „Dzerkalo Tižnia“ užsakymu atliko Razumkovo centras. Geras penktadalis respondentų sakė šiuo klausimu nesantys apsisprendę.

Lietuvos energetikos bendrovės Ukrainai perduos daugiau nei 50 mln. eurų vertės įrangos, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.  Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, „Ignitis grupės“ valdomos įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei „Ignitis gamyba“, taip pat elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ bendrovė „Tetas“ pirmadienį Vilniuje pasirašė tai numatančias humanitarinės pagalbos tiekimo Ukrainai sutartis.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį paskelbė asmens, kuris, kaip įtariama, sviedė granatą į kariuomenės naujokų ėmimo biurą šalies vakaruose, paiešką.  Mobilizacijos įstatymo projektas, kuriuo siekiama papildyti Ukrainos kariuomenės gretas, sukėlė nemažai pykčio ir baimės visuomenėje. Dešimtys kariuomenei tinkamo amžiaus vyrų buvo sulaikyti, kai mėgino nelegaliai pabėgti iš šalies. Už karo prievolininkų šaukimą atsakingi pareigūnai savo ruožtu teigia, kad visuomenės nariai juos įžeidinėja.

Rusijos karinė vadovybė dislokuoja kariuomenę puolimo operacijoms Charkivo srities Hlybokės rajone. Prie Vovčansko miesto rusai rengia desantines grupes tolesniems puolimo veiksmams, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų pranešime. Jame sakoma, kad Vovčanske ir netoli Hlybokės ir toliau vyksta karo veiksmai.

Mūšiuose už Ukrainą prieš okupantus rusus žuvo dar vienas savanoris kartvelas – Zurabas Jašvilis. Tai pirmadienį pranešė portalas „Georgia Online“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Ukrainoje žuvo dar vienas kartvelų karys. Sužeistas jis ilgai kankinosi, bet, deja, neišgyveno. Jis mirė Lvivo karo ligoninėje. Zurabas Jašvilis - Šlovė tavo didvyriškai sielai, brolau!“ – parašė kitas Ukrainoje kovojantis kartvelas Vano Nadiradzė.

NATO viršūnių susitikimas Ukrainai buvo sėkmingas, nes buvo oficialiai patvirtintas šalies kelio į Aljansą negrįžtamumas ir padidinti sąjungininkų įsipareigojimai teikti karinę paramą. Tai interviu „Voice of America“ sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.  Jis pažymėjo, kad „nėra gero atsakymo“ į klausimą, kiek Ukraina priartėjo prie narystės, nes vienintelė reali saugumo garantija yra NATO sutarties 5 straipsnis, tačiau Ukrainai jis šiuo metu netaikomas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams Rusijoje. Jis apie tai prakalbo per interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“. J. Stoltenbergas sakė, kad tarptautiniai teisės aktai aiškiai apibrėžia Ukrainos teisę atakuoti teisėtus karinius taikinius Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė kreipimąsi šalies Valstybingumo dienos proga. Kaip rašo „Ukrinform“, kreipimosi tekstas buvo paskelbtas Ukrainos prezidento tinklalapyje. „Ukraina negali tenkintis kažkuo mažesniu nei teisė gyventi. Apsiginti. Išlikti žmonėmis. Ukraina nepasiduos blogiui, kuris lieja kraują dėl savo liguisto įsitvirtinimo. Kuris niekina ir žmogaus, ir Dievo tiesą ir laiko beverčiais visus, išskyrus save patį.

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 561 vaikas, o dar mažiausiai 1 462 buvo sužeisti. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba. „2024 metų liepos 15 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 2 023 vaikai – 561 žuvo ir daugiau kaip 1 462 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.

Trečiadienį, praėjus dešimčiai metų, kai danguje virš karo draskomos Ukrainos buvo susprogdintas reisu MH17 skridęs „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas, aukų šeimos rinksis prisiminti tragediją, tačiau viltis, kad už tai atsakingi asmenys netrukus atsidurs už grotų, blėsta. Tikimasi, kad šimtai giminaičių, vyriausybės atstovų ir garbingų asmenų dalyvaus renginyje memorialiniame parke netoli Šipholio oro uosto, iš kurio giedrą vasaros dieną, 2014 m. liepos 17-ąją, pakilo pasmerktas lėktuvas.

Sevastopolyje, laikinai okupuotame Kryme, naktį ir rytą buvo girdėti sprogimų garsai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė portalas „Krym. Realii“. Kaip pažymima, oro pavojaus signalas Sevastopolyje buvo įjungtas 6 valandą ryto. Naktį gyventojai girdėjo sprogimus ir paleidimo garsus. Sevastopolyje taip pat nuskambėjo oro pavojaus signalas „Dėmesio visiems.

Naktį Rusija šalies vakaruose ir virš Krymo numušė 22 Ukrainos bepiločius orlaivius, pirmadienį pranešė Maskvos gynybos ministerija. „Praėjusią naktį (...) budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 22 nepilotuojamus orlaivius“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“ kanale. Virš Rusijos pasienio Briansko srities numušta 15 dronų, šeši virš Krymo ir vienas virš Lipecko. Atskirai Kursko gubernatorius pranešė, kad virš šios srities buvo numušti dar trys Ukrainos dronai.

Pirmadienį, liepos 15-ąją, elektros energijos vartojimo ribojimai Ukrainoje galios visą parą. Tai feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Liepos 15 d. vartojimo ribojimo priemonės galios visą parą. Nuo 16 val. iki 24 val. sričių energetikai vienu metu taikys keturis išjungimo grafikus. Kitomis valandomis galios trys elektros išjungimo grafikai“, – rašoma pranešime.

Anksti pirmadienį Rusijos pasienio regiono gubernatorius „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos oro gynyba virš Briansko perėmė ir sunaikino šešis Ukrainos bepiločius orlaivius. Per ataką jokios žalos nepadaryta, aukų nėra, parašė Aleksandras Bogomazas. Apie dar vieną drono ataką pranešta iš Rusijos Lipecko srities, esančios į pietus nuo Maskvos.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų liepos 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 560 290 kareivių.

Laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje rusai uždraudė vietos gyventojams lankytis 15 kilometrų zonoje prie Dnipro. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Atitinkamas įsakymas buvo paskelbtas Volodymyro Saldo, kuris eina vietos gubernatoriaus pareigas, vardu“, – pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainoje yra kuriamos sistemos, kuriomis būtų galima smogti ilgesnio nuotolio smūgius Rusijos gilumoje. Svarbiausi įvykiai: 23:43 | Rusai numetė dvi bombas ant Lymano Pirmadienį rusai numetė dvi bombas ant Lymano, esančio Donecko srityje, rašo „Obozrevatel“. Per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, apgadintos parduotuvės, infrastruktūros objektas, privatus namas.

Rusijos kariuomenė sekmadienį raketomis atakavo Donecko srities Myrnohrado ir Lymano gyvenvietes, vienas žmogus žuvo ir mažiausiai devyni buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Myrnohrade rusai raketa smogė administraciniam pastatui ir daugiaaukščiam gyvenamajam namui  – žuvo 1 žmogus, o 6 buvo sužeisti. Pirminiais duomenimis, dar 2 žmonės yra po griuvėsiais“, – parašė V. Filaškinas.

Šiaurės Atlanto aljansas nepakeitė savo pozicijos ir tiesiogiai nedalyvaus Rusijos kare prieš Ukrainą. Tai interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“. Taip J. Stoltenbergas pakomentavo pasiūlymą numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos iš Lenkijos teritorijos NATO šalims priklausančiomis oro gynybos sistemomis.

Nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Rusijos vyriausybė visus savo finansinius išteklius sutelkė finansuoti karą. Kadangi karas yra Kremliaus prioritetas, buvo naudojamos visos priemonės: didesni mokesčiai, valstybiniai fondai, vidaus skolinimasis ir pinigų spausdinimas. Prie Rusijos finansų sistemos vairo stovintys ekonomistai stengėsi kontroliuoti išlaidas, pinigų pasiūlą ir infliaciją.

Ukrainos oro gynyba naktį į sekmadienį numušė dvi Rusijos paleistas raketas „CH-59/Ch-69“ ir keturis žvalgybinius dronus – tris „Orlan-10“ tipo ir vieną ZALA. Tai socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.   Taip pat pranešama, kad nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų liepos 14 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 559 090 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 320 priešo kareivių.

JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų žvalgybos agentūrų duomenimis, gegužės mėnuo Rusijos kariuomenei Ukrainoje buvo itin pražūtingas: kasdien buvo sužeista arba žuvo vidutiniškai daugiau nei 1 tūkst. Kremliaus karių. Tačiau nepaisant didelių nuostolių, Rusija per mėnesį įdarbina nuo 25 tūkst. iki 30 tūkst. naujų karių, teigia JAV pareigūnai. Toks kariavimo stilius ne kart buvo prilygintas mėsmalei, o vadai, regis, pamiršta, kad siunčia pėstininkus mirti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį numojo ranka į JAV prezidento Joe Bideno liapsusą, kai pastarasis jį per klaidą pristatė kaip Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pasakydamas: „kai kurias klaidas galime pamiršti“. Pradėjęs vizitą Airijoje, V. Zelenskis Šanono oro uoste susirinkusiems žurnalistams pasakė, jog „tai klaida. Manau, Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai labai daug pagalbos.

  Į Ukrainą paleistas rusų kovinis dronas įskriejo į Baltarusijos oro erdvę, šeštadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. Kyjivo teigimu, penktadienio naktį virš Charkivo ir Donecko regionų numušti keturi Irano gamybos „šahedai“. „Penktasis išskrido iš Ukrainos oro erdvės ir nulėkė į Baltarusiją Gomelio regiono kryptimi“, – savo platformos „Telegram“ kanale rašė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios padaugėjo prorusiškos propagandos socialiniuose tinkluose. BBC išsiaiškino, jog Rusijos karo šalininkai gauna dideles pajamas iš reklamos, kai socialiniuose tinkluose skelbia apie karą Ukrainoje, kol skurstantys negauna nė cento.

Rusijos pietiniame Rostovo regione ankstyvą šeštadienio rytą liepsnose paskendo naftos saugykla – vietos valdžios teigimu, dėl gaisro kalta nepilotuojamo orlaivio ataka. Apie tai pranešė naujienų agentūros BBC tarnyba Rusijoje. Anot gubernatoriaus Vasilijaus Golubevo, gaisras naftos bazėje po bepiločio orlaivio atakos Rostovo regiono Cimliano rajone kilo maždaug 4.00 val. Tuo metu ugnis apėmė maždaug 200 kv. m plotą. Liepsnoms gesinti pasitelktas ugniagesių traukinys.

Iki vasaros pabaigos Ukraina iš sąjungininkų gaus itin galingą amuniciją – naikintuvus F-16.  Apie tai skelbia leidinys „Bloomberg“.  Pranešama, kad iki vasaros pabaigos Ukraina iš Vakarų partnerių tikisi gauti 6 lėktuvus, o iki metų pabaigos – dar 20.  Pasak leidinio, šis naikintuvų skaičius yra gerokai mažesnis, nei tikėjosi Kyjivas.

Per Rusijos pajėgų atakas prieš Kostiantynivkos ir Myrnohrado miestus Ukrainos Donecko srityje penktadienį žuvo mažiausiai penki žmonės ir 13 buvo sužeista. Kostiantynivkoje smogta įmonės teritorijai – čia žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti, feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Myrnohrade, jo duomenimis, žuvo trys žmonės, dar 10 patyrė sužalojimų. Pasak V. Filaškino, mieste būta dviejų smūgių – netoli administracinio pastato ir autobusų stotelės.

Arturas Kačurovskis yra vienas iš tūkstančių ukrainiečių kalinių, kurie priėmė pasiūlymą stoti į kariuomenę ir kovoti su rusais mainais į malonę. Už vagystę kalėti nuteistas 27-erių metų jaunuolis paleistas lygtinai, kad galėtų prisijungti prie kariuomenės. Grįžti namo jis galės tik pasibaigus karui. „Galbūt gyvenimas ten šiek tiek pataisys mane į gerąją pusę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Boryspilio kalėjime netoli Kyjivo, laukdamas išvykimo į frontą.

Per karo veiksmus Ukrainoje žuvo operos dainininkas, Nacionalinės akademinės kapelos „Dumka“ artistas Ihoris Voronka. Apie tai feisbuke pranešė jo žmona Maryna Rajevska. „Su dideliu liūdesiu gavau žinią iš savo vyro Ihorio Voronkos kovos draugų apie jo žūtį mūšio lauke liepos 6-osios vakarą“, – parašė ji ir pridūrė, kad šeima negali suorganizuoti laidotuvių ir gauti oficialių dokumentų apie artisto mirtį, nes teritorija, kurioje jis buvo nužudytas, yra okupuota Rusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteikė Laisvės ordiną Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni už svarų asmeninį indėlį stiprinant Ukrainos ir Italijos bendradarbiavimą. Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba. „Volodymyras Zelenskis įteikė Laisvės ordiną Giorgiai Meloni už svarų asmeninį indėlį stiprinant Ukrainos ir Italijos bendradarbiavimą, remiant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma pranešime.

Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino penkias Rusijos paleistas raketas ir 11 dronų „Shahed 131/136“, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.

NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad ši kampanija vienu metu nukreipta prieš kelias sąjungininkų valstybes. Konkrečių šalių jis neįvardijo.

Prancūzija ir toliau rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ketvirtadienį po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas. E. Macronas, žurnalistų paklaustas apie savo susitikimus su Joe Bidenu, taip pat sakė, kad sunkumų patiriantis JAV prezidentas atrodo „atsakingas“ ir visiškai kontroliuojantis padėtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško, kaip toliau palaikyti karo prieš Ukrainą mašiną. V. Putinas penktadienį pritarė mokesčių didinimo paketui ir tikisi daugiau pinigų surinkti iš darbininkų ir įmonių.

JAV ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių, kad padėtų jai kovoti su tebesitęsiančia Rusijos invazija. Į naująjį paketą įeina jau anksčiau JAV paskelbta oro gynybos sistema „Patriot“, taip pat priešlėktuvinės raketos NASAMS, daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai HIMARS ir 155 bei 105 milimetrų artilerijos šaudmenys, pranešė Pentagonas. Pasak Pentagono, ginklai bus tiekiami iš turimų JAV karinių atsargų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, po Aljanso pareiškimo, kad Rusijos užpulta šalis eina „negrįžtamu“ keliu į narystę. „Turime tvirtą formuluotę dėl Ukrainos judėjimo į NATO negrįžtamumo. Kiekvienas žingsnis iš tiesų artina mus prie narystės“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje NATO aukščiausiojo lygio susitikime kartu su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.

Jungtinių Valstijų planas Vokietijoje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio raketas sukels Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Mes nuolat žengiame žingsnius Šaltojo karo link. Grįžta visi Šaltojo karo su tiesiogine konfrontacija atributai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Rusijos kariai pakartotinai smogė Chersono Dnieprovskio rajone tuo metu, kai buvo likviduojami ankstesnio smūgio padariniai, yra nukentėjusių. Apie tai „Telegrame“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Rusijos kariuomenė dar kartą apšaudė Chersono Dnieprovskio rajoną. Priešas taikėsi į gyvenamuosius rajonus. Likviduojant atakos padarinius, okupantai vėl smogė panaudodami droną“, – sakė O. Prokudinas.

Rusijos vykdomas rytų ir šiaurės rytų Ukrainos bombardavimas ketvirtadienį nusinešė penkių žmonių, įskaitant ir vieną vaiką, gyvybes, o tik prieš kelias dienas Jungtinės Tautos perspėjo, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus tapo sisteminiai, pranešė pareigūnai. Šią savaitę Ukraina patyrė virtinę mirtinų smūgių, įskaitant pirmadienio raketų ataką prieš Kyjivą ir kitus miestus, kai buvo iš dalies sugriauta vaikų ligoninė ir žuvo daugiau kaip 40 žmonių.