Pasak Rusijos politikos analitiko Dmitrijaus Oreškino, Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina stengiasi palaikyti patikimą pinigų politiką, tačiau karas reikalauja vis didesnių išlaidų.
Rusijos biudžetas
Dėl plataus masto invazijos Rusijos išlaidos krašto apsaugai padidėjo nuo 3,6 trilijono rublių (47 mlrd. eurų) 2021 m. iki 6,4 trilijono rublių (69 mlrd. eurų) 2023 m., o 2024 m. turėtų išaugti iki 10,8 trilijono rublių (110 mlrd. eurų), arba 29,4 proc. biudžeto.
Tačiau socialinės išlaidos 2024 m. turėtų sudaryti 7,7 trilijono rublių (80 mlrd. eurų), arba 21,1 proc. Rusijos biudžeto. Dėl sparčiai didėjančių išlaidų kariuomenei Rusija susidūrė su biudžeto subalansavimo problemomis.
Prieš invaziją Rusijos federalinis biudžetas 2021 m. turėjo 6 mlrd. eurų, arba 0,4 proc. BVP, perteklių. Tačiau 2022 m. Rusijos biudžeto deficitas sudarė 43 mlrd. eurų, arba 2,1 proc. BVP, o 2023 m. – 35 mlrd. eurų, arba 1,9 proc. BVP. Numatoma, kad 2024 m. biudžeto deficitas sudarys 1,2 mlrd. eurų, arba 1,1 proc. BVP.
Rusijos mokesčiai
Vienas iš pagrindinių karo finansavimo būdų yra mokesčiai. Nuo 2001 m. iki 2021 m. Rusija didžiavosi tuo, kad turėjo 13 proc. fiksuotą pajamų mokesčio tarifą, kuris buvo didelė paskata verslui. Tačiau 2021 m. šį tarifą pakėlė iki 15 proc., o 2024 m. gegužę Rusijos finansų ministerija paskelbė turinti planų jį padidinti dar iki 22 proc.
Taip pat jie minėjo, jog pelno mokestis padidės nuo 20 proc. iki 25 proc., o lengvatiniai tarifai kai kurioms įmonėms bus panaikinti.
„Mokesčių didinimas iš tiesų susijęs su išlaidomis karui“, – teigė Londone gyvenantis rusų kilmės ekonomistas Andrejus Movčanas.
Jis teigė, kad mokesčių didinimas gali pakenkti ekonomikos augimui ir turės neigiamą poveikį civiliniam sektoriui.
„Tai sukels infliaciją, nes vartojimo prekių gamyba mažėja, o valstybės skatinama jų paklausa išlieka tokia pati. Pelno mokesčio padidinimas palies visus ir bus labai jautrus Rusijos įmonėms. Joms reikia finansuoti ir karą, ir socialines išlaidas“, – sakė investicinės bendrovės „Movchan's Group“ įkūrėjas A. Movčanas.
Mokesčių didinime yra išimčių
Tačiau mokesčių didinimas turi tam tikrų išimčių. Didesni pajamų mokesčio tarifai bus taikomi ne visoms pajamoms, o jų daliai, kuri viršija ribą. Pavyzdžiui, jei kas nors per metus uždirba 3 mln. rublių, jis mokės 13 proc. už 2,4 mln. rublių, neviršijančių ribos, ir 15 proc. už 600 tūkst. rublių, viršijančių ribą.
Be to, naujieji tarifai nebus taikomi pajamoms iš vertybinių popierių ir individualių įmonių, kurioms, kaip ir anksčiau, bus taikomas 13–15 proc. tarifas.
Progresinį pajamų apmokestinimo tarifą, priešingai nei pelno mokesčio padidinimą, Rusijos apžvalgininkas Sergejus Parchomenka apibūdino kaip „propagandinę priemonę, neturinčią ekonominės prasmės“.
„Rusijos valdžia nori parodyti, kad ji daugiau paima iš turtingųjų ir mažiau iš vargšų, nes jiems, neva, rūpi paprasti žmonės“, – sakė jis.
Gali kartotis
„Jei mokesčiai bus padidinti dabar, yra rizika, kad mokesčių kėlimas gali pasikartoti“, – teigė Rusijos politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas.
Istoriškai pagrindinis Rusijos biudžeto pajamų šaltinis buvo nafta ir dujos. Rusija vis dar gali uždirbti pinigų parduodama naftą ir dujas, nes apeina sankcijas ir didina tiekimą už Vakarų Europos ribų.
Po plataus masto invazijos į Ukrainą, 2022 m. Kremliaus pajamos iš naftos ir dujų išaugo 28 proc. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, vėliau, sumažėjus kainoms ir Vakarų sankcijoms, 2023 m. Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo 24 proc.
Tačiau šiais metais Rusijos pajamos iš naftos ir dujų didėja, nes Kremlius perorientavo tiekimą į Kiniją ir Indiją, o kainos vėl kyla.
„Sankcijos negali būti visiškai veiksmingos. Tačiau yra galimybė ir poreikis sustiprinti sankcijų poveikį“, – teigė Ukrainos naftos ir dujų analitikas Oleksandras Charčenka.
Pasak jo, vienas iš galimų sprendimų – susitarti su didžiausiais naftos gamintojais parduoti daugiau naftos ir sumažinti kainas, taip atimant iš Rusijos pajamas.
Pinigus ima iš fondo
Rusija taip pat naudojo savo Nacionalinio turto fondą, kad subalansuotų biudžetą ir finansuotų karines išlaidas. Fondas buvo įsteigtas 2008 m., siekiant surinkti nenumatytas pajamas iš naftos ir sukurti saugumo pagalvę, jei naftos kainos sumažėtų.
Valstybės Dūma, Rusijos parlamento žemieji rūmai, 2023 m. pareiškė, kad 13 mlrd. eurų iš Nacionalinio turto fondo bus panaudota 2024 m. biudžetui subalansuoti.
A. Movčanas sakė, kad fondas, be kita ko, naudojamas karinėms išlaidoms finansuoti.
„Rusija finansuoja išlaidas iš vidaus skolinimosi ir valstybės fondų. Tai didina pinigų greitį ir lemia infliaciją, tačiau nedidina pinigų pasiūlos“, – teigė ekspertas.
Spausdina pinigus
Kitas būdas finansuoti karą – šalies Centriniam bankui spausdinti papildomus pinigus.
Rusijos pinigų pasiūla 2021 m. padidėjo 13 proc., tačiau prasidėjus plataus masto invazijai augimo tempas buvo daug didesnis – 2022 m. pasiūla siekė 24,4 proc. Pinigų pasiūlos didėjimas skatino infliaciją, nors šiuo metu jos lygis, remiantis oficialiais duomenimis, nėra didesnis nei prieš invaziją.
Vartotojų kainų infliacija 2021 m. sudarė 8,39 proc., 2022 m. – 11,94 proc., o 2023 m. – 7,42 proc.
Rusijos ekonomistas Igoris Lipšicas mano kad tikrieji infliacijos rodikliai yra didesni už oficialiuosius. To paties įsitikinimo laikosi ir A. Movčanas. I. Lipšicas ir D. Oreškinas teigė, kad Rusijos Centrinis bankas dėl karo vis dažniau griebiasi pinigų spausdinimo, taip skatindamas infliaciją.
„Karo metu bet kuri šalis pasiduoda pinigų emisijai ir infliacijos didinimui“, – sakė D. Oreškinas.
Birželio 7 d. Centrinis bankas pareiškė, kad išlaikys dabartinio lygio palūkanų normą ir ateityje gali ją dar padidinti. Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina yra laisvosios rinkos liberalė, kuriai priskiriami nuopelnai už tai, kad net per visišką invaziją Rusijos finansų sistema išliko patikima.
Pasak D. Oreškino, ji nori kuo labiau sumažinti kreditų plėtrą ir naujų pinigų emisiją, tačiau karo poreikiai reikalauja laisvesnės pinigų politikos. Jis sakė, kad dėl to E. Nabiulina gali būti atleista.
