Svarbiausi įvykiai:
23:56 | „Bloomberg“: Ukraina jau šią vasarą sulauks itin galingos amunicijos – kas trukdė ją gauti anksčiau?
Iki vasaros pabaigos Ukraina iš sąjungininkų gaus itin galingą amuniciją – naikintuvus F-16.
Apie tai skelbia leidinys „Bloomberg“.
Pranešama, kad iki vasaros pabaigos Ukraina iš Vakarų partnerių tikisi gauti 6 lėktuvus, o iki metų pabaigos – dar 20.
Pasak leidinio, šis naikintuvų skaičius yra gerokai mažesnis, nei tikėjosi Kyjivas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
23:18 | Ukrainos kaliniai mainais į malonę sutinka vykti į frontą
Arturas Kačurovskis yra vienas iš tūkstančių ukrainiečių kalinių, kurie priėmė pasiūlymą stoti į kariuomenę ir kovoti su rusais mainais į malonę.
Už vagystę kalėti nuteistas 27-erių metų jaunuolis paleistas lygtinai, kad galėtų prisijungti prie kariuomenės. Grįžti namo jis galės tik pasibaigus karui.
„Galbūt gyvenimas ten šiek tiek pataisys mane į gerąją pusę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Boryspilio kalėjime netoli Kyjivo, laukdamas išvykimo į frontą.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
22:57 | Vokietijos vidaus reikalų ministrė: „labai rimtai“ vertiname Rusijos keliamas grėsmes
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser penktadienį pareiškė „labai rimtai“ vertinanti Rusijos keliamą grėsmę. Ji pasisakė Vokietijai tęsiant tyrimą dėl įtariamo Rusijos sąmokslo nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą.
„Mes nekomentuojame atskirų grasinimų“, – sakė ministrė agentūrai „dpa“ po ketvirtadienį CNN pirmą kartą paviešintos šios istorijos. „Tačiau vienas dalykas yra labai aiškus: mes labai rimtai vertiname reikšmingai padidėjusią Rusijos agresijos grėsmę“, – tęsė ministrė.
N. Faeser sakė, kad Vokietija kartu su tarptautinėmis partnerėmis ir saugumo institucijomis imasi veiksmų, kad apsisaugotų ir sužlugdytų Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus. V. Putino režimas siekia pakirsti paramą Ukrainai, sakė N. Faeser ir pridūrė: „Mes nebūsime įbauginti“.
Pasak jos, „grėsmės svyruoja nuo šnipinėjimo, sabotažo ir kibernetinių atakų iki valstybinio terorizmo“. Ministrė paminėjo du galimus sabotažo aktus, kuriems balandį kelią užkirto Vokietijos kontržvalgybos tarnybos. Tuo metu Bavarijoje buvo suimti du vyrai, apkaltinti planavę sabotažo išpuolius prieš Vokietijos paramą Ukrainai.
„Mūsų saugumo institucijos veikė labai nuosekliai ir užkirto kelią galimiems sprogdinimams Vokietijoje, – sakė N. Faeser. – Mes ir toliau darysime viską, ką galime, kad užkirstume kelią Rusijos grėsmėms Vokietijoje“.
22:30 | Mūšio lauke žuvo Ukrainos operos dainininkas Ihoris Voronka
Per karo veiksmus Ukrainoje žuvo operos dainininkas, Nacionalinės akademinės kapelos „Dumka“ artistas Ihoris Voronka.
Apie tai feisbuke pranešė jo žmona Maryna Rajevska. „Su dideliu liūdesiu gavau žinią iš savo vyro Ihorio Voronkos kovos draugų apie jo žūtį mūšio lauke liepos 6-osios vakarą“, – parašė ji ir pridūrė, kad šeima negali suorganizuoti laidotuvių ir gauti oficialių dokumentų apie artisto mirtį, nes teritorija, kurioje jis buvo nužudytas, yra okupuota Rusijos. Žmonos teigimu, vyras oficialiai įtrauktas į dingusiųjų sąrašą.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad mūšio lauke Ukrainoje žuvo Vitalyjus Markytanas, Odesos V. Vasylkos akademinio ukrainiečių teatro režisieriaus asistentas.
21:57 | Kremlius atmeta pranešimus apie sužlugdytą Maskvos sąmokslą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą
Kremlius penktadienį atmetė pranešimus, kad JAV anksčiau šiais metais sužlugdė Rusijos sąmokslą nužudyti didelės vokiečių ginklų gamintojos, tiekiančios ginklus Ukrainai, vadovą.
„Visa tai pateikiama dar vienos netikros istorijos stiliumi, todėl tokių pranešimų negalima vertinti rimtai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Remdamasi penkiais JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais, kurių pavardžių nenurodė, amerikiečių televizija CNN ketvirtadienį pranešė, kad JAV informavo Vokietiją apie Rusijos vyriausybės planą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Tuomet jį ėmėsi saugoti Vokietijos saugumo tarnybos.
Pranešime sakoma, kad šis nužudymo sąmokslas yra vienas iš virtinės JAV žvalgybos atskleistų Rusijos planų nužudyti Ukrainą remiančius Europos gynybos pramonės vadovus.
CNN teigimu, sąmokslas prieš A. Pappergerį buvo geriausiai subrandintas, o vienas Vokietijos vyriausybės aukšto rango pareigūnas patvirtino, kad JAV apie šį sąmokslą įspėjo Berlyną.
„Rheinmetall“ gamina 155 mm kalibro artilerijos sviedinius ir planuoja pradėti gaminti šarvuočius Ukrainoje, nurodo CNN.
21:16 | Maskva: Rusijos ir JAV gynybos vadovai skambučio metu aptarė eskalavimo rizikos mažinimą
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas ir jo kolega iš JAV Lloydas Austinas kalbėjosi telefonu ir aptarė „galimo eskalavimo“ rizikos mažinimą, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Skambutis, kurį inicijavo Maskva, įvyko tuo metu, kai tarp abiejų šalių didėja įtampa dėl Vašingtono plano Vokietijoje dislokuoti ilgojo nuotolio raketas. Kremlius perspėjo, kad šis sprendimas gali sukelti Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją.
Rusijos gynybos ministerija pranešime pažymėjo, kad skambučio metu „buvo aptarta grėsmių saugumui prevencija bei galimo eskalavimo rizikos mažinimas“.
Abi pusės sporadiškai suorganizuoja pokalbius telefonu nepaisydamos tvyrančios įtampos dėl karo Ukrainoje. Tarp tokių pokalbių – birželio pabaigoje įvykęs skambutis, kurio metu Maskva papriekaištavo dėl to, kad Vašingtonas tiekia ginklus Kyjivui.
Baltieji rūmai trečiadienį NATO viršūnių susitikimo metu paskelbė, kad atgrasymo tikslais Vokietijoje dislokuos ilgojo nuotolio ginkluotę, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijnus Peskovas sukritikavo šį sprendimą ir apkaltino Vašingtoną žengus žingsnį naujo Šaltojo karo link ir tiesiogiai dalyvaujant kare Ukrainoje.
20:49 | Per Rusijos atakas Donecko srityje žuvo 5 žmonės ir 13 buvo sužeista
Per Rusijos pajėgų atakas prieš Kostiantynivkos ir Myrnohrado miestus Ukrainos Donecko srityje penktadienį žuvo mažiausiai penki žmonės ir 13 buvo sužeista.
Kostiantynivkoje smogta įmonės teritorijai – čia žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti, feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Myrnohrade, jo duomenimis, žuvo trys žmonės, dar 10 patyrė sužalojimų. Pasak V. Filaškino, mieste būta dviejų smūgių – netoli administracinio pastato ir autobusų stotelės.
19:15 | Siekdama gauti papildomų lėšų karui prieš Ukrainą, Rusija didina mokesčius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pritarė mokesčių didinimo paketui, kurio vertė siekia beveik 30 mlrd. dolerių (27,5 mlrd. eurų).
Taip bus siekiama, kad darbininkai ir įmonės finansiškai prisidėtų prie karo prieš Ukrainą.
Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Maskvos išlaidos pranoko pajamas dešimtimis milijardų dolerių.
Tai padėjo ekonomikai nepaklusti lūkesčiams dėl gilios recesijos, tačiau taip pat įstūmė biudžetą į retą deficitą.
2023 m. Rusijos biudžeto deficitas siekė maždaug 3,2 trln. rublių (33 mlrd. eurų), o tai atitinka maždaug 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Penktadienį V. Putinas pasirašė Rusijos mokesčių kodekso pataisų rinkinį, kuris apima didesnius pajamų mokesčius daug uždirbantiems asmenims ir įmonių mokamus pelno mokesčius.
Šias pataisas Rusijos parlamentas priėmė anksčiau šią savaitę.
„Pakeitimais siekiama sukurti teisingą ir subalansuotą mokesčių sistemą“, – pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai gegužę buvo pristatyti pasiūlyti pokyčiai.
Jis sakė, kad papildomos lėšos sustiprins Rusijos „ekonominę gerovę“, be to, jomis bus prisidėta prie keleto viešųjų investicijų projektų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad didesni mokesčiai, kurie šalies viduje pristatomi kaip „sisteminės reformos“, po įsigaliojimo 2025 m. atneš apie 2,6 trln. rublių.
Kadangi Rusija yra atskirta nuo Vakarų finansų rinkų, o dėl sankcijų buvo įšaldyta apie 300 mlrd. dolerių jos užsienio valiutos atsargų, Maskvos viešieji finansai yra svarbus rodiklis, parodantis, kiek ilgai ir kaip agresyviai Kremlius gali finansuoti savo karą prieš Ukrainą.
Siekdama padengti deficitą, Rusija pastaruoju metu atsigręžė į savo valstybinį turto fondą ir skolinosi iš valstybinių bankų.
V. Putinas gegužę sakė, kad išlaidos gynybai ir saugumui išaugo ir viršija 8 proc. Rusijos BVP.
18:49 | Ukrainos BVP 2024 m. pirmąjį pusmetį augo 4,1 proc.
Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024-ųjų birželį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didėjo 1,1 proc., o pirmąjį metų pusmetį, lyginant su 2023 m. sausio-birželio mėnesiais, augo maždaug 4,1 proc.
Tai pranešė Ukrainos ekonomikos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Birželį ekonomika veikė sudėtingomis elektros atjungimų sąlygomis, kurios susilpnino tiek įmonių, tiek vartotojų ekonominį aktyvumą. Tačiau dėl didelio prisitaikymo prie sudėtingų sąlygų lygio ir patirties reaguojant į tokius iššūkius Ukrainos ekonomika toliau augo“, – pažymėjo Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja, ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.
Pasak jos, prie ekonomikos augimo prisidėjo didelis kasybos ir metalo gaminių eksportas bei ankstyva žiemkenčių derliaus nuėmimo kampanijos pradžia. J. Svyrydenko sakė, kad teigiamą įtaką augimui taip pat darė stabilus Ukrainos jūrų koridoriaus veikimas ir kai kurių įmonių gebėjimas užtikrinti stabilią prieigą prie elektros energijos vykdant tiesioginį importą.
J. Svyrydenko paminėjo tai, kad pirmąjį pusmetį fiksuotas maždaug 4,1 proc. prilygstantis ekonomikos augimo įvertis atitinka atnaujintas vyriausybės prognozes.
18:15 | Teismas rusų kontroliuojamoje Ukrainos Donecko srityje nuteisė kalėti ESBO pareigūną
Teismas Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos rytinėje Donecko srityje penktadienį už šnipinėjimą nuteisė 14 metų kalėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos narį.
Šį sprendimą ESBO iš karto pasmerkė.
Apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ Aukščiausiasis teismas pripažino 56-erių Vadymą Holdą kaltu ir nuteisė jį 14 metų kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, sakoma Rusijos generalinės prokuratūros pranešime.
ESBO pasmerkė tai kaip „šiurkštų dalyvaujančių valstybių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę pažeidimą“ ir paragino nedelsiant paleisti V. Goldą ir kitus du įkalintus ESBO pareigūnus.
Trys Ukrainos piliečiai, ESBO specialiosios stebėsenos misijos šioje šalyje nariai – V. Holda, Maksymas Petrovas ir Dmytro Šabanovas – nuo 2022 metų yra sulaikyti Rusijos kontroliuojamose teritorijose.
ESBO vykdė specialiąją stebėsenos misiją Ukrainoje nuo 2014-ųjų, tačiau sustabdė savo darbą netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą 2022-aisiais.
Neginkluotai civilinei misijai buvo pavesta stebėti ir pranešti apie saugumo padėtį bei remti kariaujančių šalių dialogą.
ESBO paskelbė keletą ataskaitų, kuriose kalbama apie galimus rusų ginkluotųjų pajėgų įvykdytus nusikaltimus ir įtariamus nusikaltimus žmoniškumui.
D. Šabanovas ir M. Petrovas 2022 metų rugsėjį buvo nuteisti 13 metų laisvės atėmimo bausmėmis už įtariamą valstybės išdavystę po uždarų teismo procesų apsišaukėliškoje „Luhansko liaudies respublikoje“.
ESBO ne kartą ragino paleisti šiuos vyrus, pabrėždama, kad jie „sulaikyti neteisėtai ir vis dar naudojasi funkcine teisine apsauga kaip ESBO darbuotojai“, o jų sulaikymas „nesuderinamas su ESBO įsipareigojimais Rusijai“, kuri yra ESBO narė.
„Nesiliausiu dėti pastangų ir darysiu viską, kas įmanoma, kad Vadymas, Maksymas ir Dmytro grįžtų namo pas savo šeimas ir artimuosius“, –penktadienį pareiškė ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid).
Rusijos prokurorai teigė, kad misijos saugumo padėjėjas V. Holda „vykdė žvalgybinę veiklą užsienio žvalgybos naudai“.
Socialiniame tinkle paskelbtame pareiškime teigiama, kad jis „rinko duomenis apie pramoninius objektus, kuriems vėliau buvo smogta raketomis“ ir priduriama, kad atakos padarė „beveik 100 mln. rublių (1,01 mln. eurų) žalą“.
17:59 | Vokietija teigia, kad Vengrijos pirmininkavimas ES daro „daug žalos“
Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Vengrija per 12 pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienų pridarė „daug žalos“.
Atstovas Berlyne pavadino Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vizitus Maskvoje ir Pekine „individualiomis vengrų pastangomis, kurias stebime su didele nuostaba ir skepsiu“.
Jis sakė, kad V. Orbánas neatstovavo ES.
Kalbėdamas apie galimus padarinius dėl šių vizitų, atstovas pažymėjo: „Matysime, kaip tęsis Vengrijos pirmininkavimas Tarybai. Dabar yra 12 diena ir jo metu jau buvo pridaryta daug žalos“.
Vyriausybės atstovo pavaduotojas Wolfgangas Büchneris savo ruožtu nurodė, kad V. Orbánas gali keliauti kur tik panorėjęs. „Nepriimtina tai, kad jis keliauja po pasaulį sudarydamas įspūdį, jog jis tai daro kitų vardu. Tikrai bus toliau diskutuojama apie tai, kaip su tuo tvarkytis“, – pridūrė jis.
Prieš šią savaitę Vašingtone vykusį NATO viršūnių susitikimą V. Orbánas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau Pekine dar susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Per abu vizitus, be kita ko, buvo diskutuojama apie galimus taikos pasiūlymus Ukrainai, kuri daugiau nei dvejus metus stengiasi atremti Rusijos invaziją.
17:17 | Po žinios apie Rusijos sąmokslą Vokietija teigia, kad Maskvos grasinimai jos neišgąsdins
Vokietijos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad nesileis įbauginama Rusijos bandymų pakenkti Berlyno paramai Ukrainai, kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija.
Tačiau penktadienį vyriausybė atsisakė komentuoti informaciją, kad JAV anksčiau šiais metais sužlugdė Rusijos sąmokslą nužudyti didelės vokiečių ginklų gamintojos, tiekiančios ginklus Kyjivui, vadovą.
Remdamasi penkiais JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais, kurių pavardžių nenurodė, amerikiečių televizija CNN ketvirtadienį pranešė, kad JAV informavo Vokietiją apie Rusijos vyriausybės planą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį (Arminą Papergerį). Tuomet jį ėmėsi saugoti Vokietijos saugumo tarnybos.
Tačiau „Rheinmetall“ taip pat nepateikė jokių komentarų šia tema.
16:56 | Rusijoje sudužus lėktuvui žuvo trys žmonės
Miškingoje vietovėje netoli Maskvos penktadienį sudužo Rusijos oro laineris, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Jame buvo trys įgulos nariai, visi jie žuvo.
Lėktuvas „Superjet 100“ sudužo atlikdamas bandomąjį skrydį po remonto, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
16:40 | Rusijos pajėgos iki šiol Ukrainoje nužudė 561 vaiką
Rusijos daliniai, oficialiais duomenimis, iki šiol Ukrainoje nužudė 561 vaiką ir 1 456 sužeidė. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Daugiausiai nužudytų ir sužeistų vaikų yra Donecko srityje (562). Toliau eina Charkivo sritis (404), Chersono (154), Dnipropetrovsko (158), Kyjivo (131), Zaporižios (121), Mykolajivo (107), Černihivo (72), Luhansko (67), Sumų (17) ir Žytomyro (15) sritys bei sostinė Kyjivas (16).
Liepos 12 d. per raketos smūgį Myrnohrado mieste Donecko srityje žuvo 15-metis. Dar du 13-mečiai buvo sužeisti. Liepos 10 d. per apšaudymą iš artilerijos Dnipropetrovsko srityje nukentėjo 13 metų berniukas.
15:51 | Vokietijos kariuomenės vadas: apsibrėžkite kalendoriuose 2029-uosius, iki tada mes turime būti pasirengę
Vokietijos kariuomenės vadas, generolas Carstenas Breueris mano, kad po penkerių metų Rusija turės apie 1,5 mln. karių ir tai bus dvigubai didesnis skaičius už tą, kurį Vladimiras Putinas pasitelkė Ukrainoje. Vokiečių kariuomenės vadovo teigimu, iki 2029-ųjų „turime būti pasirengę“.
C. Breueris mano, jog apie 2029-uosius Rusijoje susiformuos optimalios sąlygos pradėti karą su NATO.
„Jūs turime savo kalendoriuose apsibraukti 2029 metus! Iki tol teks atlikti nemažai darbo – mes taip pat turime būti pasirengę“, – cituojama C. Breuerio kalba jauniems karinės akademijos kariams vokiečių leidinyje „Bild“.
Vokietijos kariuomenė iššūkiai
Vokietijos kariuomenė šiuo metu išgyvena reformų laikotarpį. Bundesveras turi 181 tūkst. karių, kas yra net 20 tūkst. mažiau už numatytą skaičių plane (203 tūkst.). Dėl šios priežasties Vokietijos valdžia planuoja atnaujinti privalomą karinę tarnybą.
Rusija šiuo metu gamina apie 1,5 tūkst. tankų per metus. Tai yra tiek pat, kiek penkių didžiųjų NATO valstybių kartu sudėjus. Vokietija šiuo metu turi mažiau nei 300 tankų.
Vokietijos amunicijos atsargos būtų išnaudotos per dvi karo dienas, o tai yra net ir nuosaikių NATO standartų pažeidimas. Pagal reglamentą, amunicijos atsargų turėtų užtekti bent 30 dienų.
Šaltojo karo metais Vokietija dešimtmečiais be didesnių problemų skirdavo gynybai 3-4 proc. BVP. Šiuo metu kancleriui Olafui Scholzui tenka kovoti dėl 2 proc. skyrimo, rašoma „Bild“.
Leidinio teigimu, Vokietijos vyriausybė jau sukūrė „Operatyvinį Vokietijos planą“ (OPLAN DEU) – dokumentą, kuris numato, kaip turi būti sudėliota Vokietijos karinė struktūra karinio konflikto atveju. Pagrindinė Vokietijos užduotis – užtikrinti karių dislokavimą ir degalų, maisto produktų bei medikamentų tiekimą.
14:55 | Rusų nuostoliai vos per du mėnesius sumušė rekordą – britų žvalgyba atskleidė netekčių mastą
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba skelbia, kad per šių metų gegužę ir birželį Rusijos kasdien netenkamų karių skaičius, skaičiuojant žuvusius ir sužeistus karius, išaugo iki didžiausio nuo karo pradžios – atitinkamai 1262 ir 1163. Kaip pažymima žvalgybos suvestinėje, apskritai Rusija per pastaruosius du mėnesius neteko daugiau kaip 70 000 žuvusių ir sužeistų karių.
Žvalgybos duomenimis, nuostolių padidėjimas rodo, kad Rusija atvėrė naują frontą Charkivo srityje, kartu išlaikydama ankstesnį puolamųjų operacijų palei fronto liniją tempą. Nors šis naujas metodas padidino spaudimą fronto linijai, veiksminga Ukrainos gynyba ir nepakankamas rusų apmokymas mažina Rusijos galimybes pasinaudoti bet kokiais taktiniais laimėjimais, nepaisant pastangų dar labiau išplėsti fronto liniją.
„Tikėtina, kad per ateinančius du mėnesius Rusijos aukų skaičius ir toliau viršys 1 000 per dieną, nes Rusija ir toliau bando pergudrauti Ukrainos pajėgas“, – socialiniame tinkle X rašo Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
14:13 | Vengrija provokuoja NATO sąjungininkes dėl strategijos Ukrainos atžvilgiu
Vengrijos vyriausybė apkaltino savo NATO partneres dėl dvigubų standartų taikymo ir nesugebėjimo išspręsti Rusijos karo Ukrainoje klausimą, tokiais savo pareiškimais ketvirtadienį besibaigiant Vašingtone vykusiam NATO viršūnių susitikimui sukeldama sąmyšį.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu pasakė, kad Vengrija toliau pasisakys už dialogą ir diplomatinių kanalų naudojimą, pranešė P. Szijjártó atstovas.
Ministro teigimu, pastaruosius dvejus su puse metų taikyta strategija visiškai nepasiteisino.
13:32 | NATO vadovas įspėja: Rusija prieš kelias Aljanso šalis pradėjo didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją
NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
13:00 | Charkivo srityje per minų sprogimus sužeisti trys žmonės
Charkivo srities Vovčansko bendruomenės Starycios kaime sprogstamasis įtaisas sužeidė tris žmones, jie paguldyti į ligoninę, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija.
„Čuhujivo rajone sprogstamasis įtaisas sužeidė tris žmones. Incidentas įvyko Starycios kaime. Per sprogimą buvo sužeisti civiliai: 18 ir 63 metų vyrai bei 43 metų moteris“, – sakoma pranešime.
Pranešta, kad miške netoli Cyrkunų, Charkivo srityje, sprogus prieštankinei minai žuvo šešių žmonių šeima, įskaitant du vaikus.
12:41 | Bidenas kategoriškai draudžia Ukrainai smogti Kremliui JAV ginklais: „Tai nebūtų prasminga“
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad JAV nemato reikalo Ukrainai leisti amerikietiškais ginklais smogti Rusijos gilumoje, skelbia „Voice of America“.
„Mes leidome naudoti amerikietiškus ginklus Rusijos pasienio regionuose. Ar turėtume tai apriboti? Pavyzdžiui, jei Zelenskis, turėtų galimybę smogti Maskvai, Kremliui? Ar tai būtų prasminga? Ne. Klausimas, kaip geriausiai panaudoti ginklus, kuriuos jis turi, ginklus, kuriuos mes jam suteikiame“, – kalbėjo J. Bidenas.
„Mūsų kariuomenė, ir aš vadovaujuosi savo štabo viršininko, gynybos sekretoriaus ir mūsų žvalgybos pareigūnų patarimais, ir mes kasdien sprendžiame, ką jie turėtų ir ko neturėtų daryti, kaip toli jie gali eiti. Ir tai yra prasminga“, – sakė J. Bidenas.
12:04 | Kinija pranešė rengianti bendras su Rusija karines pratybas
Penktadienį Kinija pranešė savo pietinėje pakrantėje rengianti bendras karines pratybas su Rusija. Apie tai paskelbta po Vašingtone vykusio JAV vadovaujamo Vakarų gynybos Aljanso susitikimo ir Japonijos įspėjimo apie didėjančią grėsmę, kylančią dėl stiprių Pekino ir Maskvos ryšių.
11:30 | Baltarusija kėlė į orą sraigtasparnį: šalies teritorijoje buvo pastebėtas smogiamasis dronas, bet ne ukrainiečių
Rusų dronas liepos 11-ąją įskrido į Baltarusijos teritoriją, dėl ko V. Putino sąjungininkams teko kelti į orą sraigtasparnį, skelbiama „Motolko“.
10:58 | Ukrainos oro gynyba perėmė penkias raketas, 11 bepiločių orlaivių „Shahed“
Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino penkias Rusijos paleistas raketas ir 11 dronų „Shahed 131/136“, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.
Vėlai ketvirtadienį okupantai puolė Ukrainą penkiomis sparnuotosiomis raketomis Kh-101, paleistomis iš Rusijos Saratovo srities, ir 19 dronų „Shahed 131/136“ bei nenustatyto tipo nepilotouojamais orlaiviais, naktį į penktadienį paleistais iš Primorsko-Achtarsko ir Kursko srities. Pagrindinė puolimo kryptis buvo Starokostiantynivka.
10:36 | E. Macrono patarėjas: Ukraina gali naudotis prancūziškus ginklus pulti Rusijoje esančius taikinius, bet ne Kremlių
Ukraina gali naudoti Prancūzijos jai suteiktą ginkluotę Rusijoje pulti bet kuriuos Ukrainai grėsmę keliančius taikinius, išskyrus Kremlių, per pertrauką tarp Vašingtone vykusio NATO viršūnių susitikimo renginių naujienų agentūrai „Ukrinfo“ pasakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono konsultantas užsienio politikos klausimais Emmanuelis Bonne.
„Ukraina gali pulti Rusijos teritoriją, naudodama iš Prancūzijos gautus ginklus, apie tai buvo paskelbta viešai“, – pasakė E. Bonne.
09:59 | Per Rusijos atakas Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose žuvo penki žmonės
Per Rusijos pajėgų bombardavimą Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose žuvo penki žmonės, įskaitant vaiką, pranešė pareigūnai.
Naujausi rusų išpuoliai surengti praėjus kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Tautos perspėjo, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus tapo sisteminiai.
09:30 | Lietuvos reakcija į V. Orbano vizitą: atsisako siųsti ministrus į ES renginius Vengrijoje
Reaguodama į Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizitą Rusijoje, Lietuva mažins politinį atstovavimą šioje Vidurio Europos šalyje rengiamuose susitikimuose, o prezidentas Gitanas Nausėda dėl potencialaus vizito į Budapeštą spręs kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais.
Apie tai BNS patvirtino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir keli šaltiniai Vyriausybėje.
„Kol kas tiesiog apsisprendėme riboti savo dalyvavimą politiniu lygiu Vengrijoje“, – BNS šią savaitę sakė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, dėl tokios pozicijos sutarta ir su Vyriausybe, ir su Prezidentūra.
08:32 | Aktyvus Rusijos išpuolis prieš Baltijos šalis: daugėja GPS ryšio sutrikimų
Liepos 11 d. Suomijos federalinė transporto ir ryšių agentūra „Traficom“ Suomijos laikraščiui „Iltalehti“ pranešė, kad per pastarąją savaitę padaugėjo GPS „sutrikimų“, ir paminėjo konkretų incidentą Suomijos įlankoje liepos 10–11 d. naktį. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas.
Suomijos jūrų laivavedys socialiniame tinkle X pranešė, kad naktį, navigacijos metu valdant kitus laivus netoli Kotkos ir Haminos pietinėje Suomijos pakrantėje, jis susidūrė su dideliais GPS ir radarų veikimo sutrikimais.
Laivavedys paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti jo radarų veikimo sutrikimai, ir pranešė, kad GPS neveikė 90 proc. maršruto tarp Orrängrund laivavedžių stoties ir Hamina uosto.
Pranešimai apie vis dažniau pasitaikančius GPS ir radarų sutrikimus Suomijos įlankoje atitinka pranešimus apie Rusijos trikdžius, turinčius įtakos Baltijos šalims ir kitoms Europos dalims.
Manoma, kad Rusijos trukdžiai iš Kaliningrado srities anksčiau trikdė lėktuvo, kuriuo skrido tuometinis Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas, GPS ir privertė Suomijos oro vežėją „Finnair“ atšaukti kelis skrydžius iš Suomijos.
Pasak ISW analitikų, akivaizdus Rusijos vykdomas GPS trikdymas greičiausiai yra dalis vis labiau plintančios Rusijos hibridinės kampanijos, tiesiogiai nukreiptos prieš NATO šalis, kuria greičiausiai siekiama pakenkti paramai Ukrainai ir NATO vienybei.
07:56 | J. Bidenas: „Pasirūpinsiu, kad NATO išliktų stiprus“
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį užbaigė Vašingtone tris dienas trukusį NATO viršūnių susitikimą, spaudos konferencijoje, kurios metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama JAV politikai ir susirūpinimui dėl jo protinio tinkamumo eiti prezidento pareigas, pažadėdamas „pasirūpinti, kad NATO išliktų stiprus“.
„Mano pirmtakas yra aiškiai pasakęs, jog nejaučia įsipareigojimo NATO, – pasakė J. Bidenas. – Jis aiškiai pasakė, kad nejaustų prievolės laikytis (NATO sutarties) 5 straipsnio“, pagal kurio sąlygas visos sąjungininkės įsipareigoja imtis veiksmų, jei kuri iš jų būtų užpulta.
„Bet aš aiškiai pasakiau, kad stiprus NATO yra būtinas, norint užtikrinti Amerikos saugumą. Ir aš manau, kad 5 straipsnyje įtvirtinti įsipareigojimai yra šventi“, – pareiškė J. Bidenas. – V. Putinui aš nenusilenksiu. Aš nenusisuksiu nuo Ukrainos. Pasirūpinsiu, kad NATO išliktų stiprus.“
07:19 | J. Bidenas nekalbės su V. Putinu, nebent šis bus „pasirengęs pakeisti savo elgesį“
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pasakė, kad nėra nusiteikęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nebent pastarasis pakeistų savo kursą.
„Nesu pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, nebent V. Putinas būtų pasirengęs pakeisti savo elgesį“, – pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo J. Bidenas.
81-erių J. Bidenas tai pasakė atsakydamas į klausimą apie savo protinį tinkamumą ir ar jis ir po trejų metų vis dar sugebės „susitvarkyti“ su V. Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
„Dabar tvarkausi su Xi ir palaikau su juo tiesioginį ryšį, – kalbėjo J. Bidenas. – Šiuo metu kalbėtis su V. Putinu geros priežasties neturiu. Jis nėra pasirengęs padaryti kažką daugiau, kad pakeistų savo elgesį.“
06:45 | J. Bidenas NATO ceremonijoje V. Zelenskį netyčia pavadino V. Putinu, bet tuoj pasitaisė
JAV prezidentas Joe Bidenas, atidžiai stebimas dėl to, ar tebėra tinkamas eiti pareigas, per NATO ceremoniją Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį netyčia pristatė kaip Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, bet pasitaisė pats.
„Dabar noriu perduoti jį Ukrainos prezidentui, kuris turi tiek pat drąsos, kiek ir ryžto. Ponios ir ponai, prezidentas Putinas“, – pasakė J. Bidenas.
Tačiau greitai pats pasitaisė, sakydamas: „Aš labai susikoncentravęs į tai, kad reikia nugalėti prezidentą Putiną, mums tai smarkiai rūpi“.
