Karas Ukrainoje

FIFA atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą prieš finalo rungtynes ​​Kataro „Lusail“ stadione paskelbti žinią apie taiką pasaulyje. Nors rungtynių metu Ukrainos prezidento gyva kalba ar įrašas taip ir neskambės, tačiau ja socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalino buvęs nacionalinės rinktinės vartininkas Oleksandras Šovkovskis. „Sveikinimai iš Ukrainos visiems futbolo, gyvenimo ir ramybės mylėtojams! Sveikinu visą pasaulį su pasaulio čempionato finalu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai kare su Rusija rūpi ne Maskva ar Sankt Peterburgas, o tik Ukrainos žemių susigrąžinimas, skelbia UNIAN.   Tai V. Zelenskis sakė interviu Prancūzijos žiniasklaidai.   „Mums neįdomi Maskva. Nedomina Sankt Peterburgas. Nedomina svetimos žemės. Mūsų nedomina Rusijos Federacijos gyvenimas. Todėl mums įdomu tik mūsų žemė. Ir mes norime ją deokupuoti.

Pagrindinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo tema bus Baltarusijos kariuomenės įsitraukimas į karą prieš Ukrainą. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas Sergejus Najevas.  „Mūsų nuomone, šio susitikimo metu bus sprendžiami tolesnės agresijos prieš Ukrainą ir platesnio Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimo, ypač sausumoje, klausimai“, – sakė S. Najevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat naudojasi derybų raginimais, siekdamas izoliuoti Ukrainą nuo partnerių paramos. Apie tai skelbia JAV karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, praneša Ukrinform.  „Putinas nuolat bando pateikti situaciją taip, tarsi Ukraina atsisako derybų ir nuolaidų“, – teigiama pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino iš karto neįvertinęs ukrainiečių.   Apie tai skelbia UNIAN, remdamiesi „The New York Times “.  Leidinys rašo, kad prieš invaziją Rusijos aukštieji asmenys ginčijosi su CŽV direktoriumi Williamu Burnsu, kad Rusijos kariuomenė yra „pakankamai stipri“ susidoroti su Ukraina, tačiau praėjus kelioms dienoms po invazijos, V. Putinas Izraelio ministrui pirmininkui Naftaliui Bennettui pripažino, kad ukrainiečiai buvo „kietesni“, nei jam buvo pa...

JAV bandė atkalbėti Ukrainą nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo likvidavimo, kai šis atvyko pas okupantus Donbase.    Apie tai skelbia UNIAN, cituojant „The New York Times“. Skelbiama, kad Rusijos generolai pradėjo vykti į fronto liniją, kad palaikytų paprastų karių moralę, kuri po daugybės pralaimėjimų pradėjo kristi.

Karo ekspertas, į pensiją išėjęs JAV generolas Barry R. McCaffrey sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pralaimėjo karą Ukrainoje strateginiu lygiu. Pasak eksperto, tikėtina, kad Rusija gali atnaujinti puolimą pavasarį, tačiau bandymai bus pernelyg „beviltiški“. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 21:00 | Išskirtiniuose kadruose – su žeme lyginamas Bachmutas Okupantai ir toliau su žeme lygina Bachmutą.

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas šeštadienį atskleidė, kad iš ukrainiečių gauta dovana, kuri anksčiau šią savaitę sprogo, o jis dėl lengvų sužalojimų atsidūrė ligoninėje, buvo prieštankinis granatsvaidis. Ukrainoje gruodžio 11–12 dienomis viešėjęs J. Szymczykas buvo susitikęs su Ukrainos policijos ir valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovais ir grįžo su dovanomis, kurias gavo iš kiekvienos tarnybos, pranešė radijo stotis RMF.

Rugsėjo pabaigoje, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie savo „dalinę mobilizaciją“, Rusijos bardai Aleksejus Ivaščenka ir Georgijus Vasiljevas koncertavo Maskvoje.

Rusijoje šeštadienį užsidegė konditerijos fabrikas, skelbia UNIAN. Pranešama, kad gaisras, kilęs fabriko sandėlyje, esančiame Vladivostovko mieste, apėmė 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai. Pastaruoju metu pastebima, kad Rusijoje neįprastai dažnai kyla didelių gaisrų – prekybos centruose, gamyklose, kituose objektuose.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas dar kartą sureagavo į pareiškimus apie galimą taikos derybų užmezgimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.  Kaip rašo „Ukrinform“, M. Podoliakas įsitikinęs, kad karas gali baigtis tik tada, kai Rusija bus galutinai įveikta. „Nesiblaškykite kalbėdami apie nerealius planus: negalima priimti susitarimo su [Rusijos Federacija]. Karas turi pasibaigti tik tada, kai [Rusija] pralaimės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad Kyjivas žino apie Rusijos Federacijos planą 2023 metais surengti naują puolimą, nes rusai niekad neišsižadėjo šio tikslo, rašo UNIAN.  V. Zelenskio teigimu, šiuo metu kol kas nėra žinoma, kada Rusija bus pajėgi įvykdyti naują puolimą prieš Ukrainą.  „Mes galime suvokti jų keršto troškimą, <...> siekį pulti mūsų šalį, okupuoti mūsų teritoriją. Manau, kad [Rusija] niekad neatsisakė šio projekto.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasidalijo naujausia statistika, kurioje atsispindi Rusijos kariuomenės patiriami nuostoliai karo fronte. Skelbiama, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos nukovė 420 rusų okupantų. Skaičiuojama, kad iš viso nukautų rusų karių yra 97 690.  Be to, Ukrainos kariuomenei pavyko sunaikinti 5 rusų kariuomenės tankus, taip pat 6 šarvuotąsias karines transporto priemones, 1 artilerijos sistemą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija išveda karines pajėgas iš dviejų svarbiausių miestų, esančių pietiniame Ukrainos Chersono regione. Kaip rašo „SkyNews“, Rusijos kariuomenė iš Kachovkos ir Naujosios Kachovkos atsitraukė giliau į rytinę, šiuo metu okupuotą Chersono dalį.

Rusijos kariuomenė pakeitė vietą, iš kurios, nusitaikydami į Ukrainos teritoriją, paleidžia Irane pagamintus dronus kamikadzes.  Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos informaciją, kurią cituoja UNIAN, teigia, kad dabar rusai dronus pakelia ne iš Krymo, bet Krasnodaro teritorijos, o tai, pasak analitikų, yra daroma dėl kelių priežasčių.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai įvertino, kokių tikslų sieks Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kuomet pirmadienį susitiks su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Kaip rašo UNIAN, remdamasi ISW analitikų teigimu, V. Putinas stengsis daryti spaudimą A. Lukašenkai, kad tokiu būdu pasiektų tam tikrų nuolaidų, be to, manoma, kad V. Putinas bandys sukurti tokias sąlygas, kad būtų galima pradėti naujas atakas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir ukrainiečių tautai penktadienį buvo įteikta Vokietijos Acheno miesto skiriama premija už indėlį į Europos vienybę. Premijos komitetas pareiškė, kad 2023 metais Tarptautinę Karolio Didžiojo premiją V. Zelenskiui ir jo užpultos šalies piliečiams skyrė todėl, kad jie kovojo su Rusija ne tik už Ukrainos suverenitetą, „bet ir už Europą bei europietiškas vertybes“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Penktadienį Rusijos kariuomenė smogė Kryvyj Rihui. Pranešama, kad atakų metu rusų raketos pražudė 4 žmones. „Ukrinform“ skelbia, kad surengtos okupantų atakos metus žuvo 64-erių metų moteris, taip pat jauna pora su savo mažamečiu vaiku. Taip pat pranešta, kad Kryvyj Rihe šeštadienį po vidurnakčio gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 1,5 metukų berniuko kūną.

Kroatijos vyriausybei penktadienį nepavyko užsitikrinti parlamento paramos Ukrainos kariams mokyti pagal Europos Sąjungos programą, kuri suskaldė šalies vadovus. ES pradeda didžiausią iki šiol karinio mokymo misiją, kurios tikslas – parengti 15 000 Ukrainos karių keliose šalyse narėse. Dalyvavimas misijoje, kuria siekiama sustiprinti Kyjivo kovą su Rusija, suskaldė ES ir NATO narės Kroatijos politikus.

 Rusija šeštadienį pareiškė, kad, dieną anksčiau surengusi masinę raketų ataką prieš Ukrainą, neva užkirto kelią užsienio ginklų pristatymui į šalį. Tuo metu Ukrianos kariuomenės atstovas teigia, kad Kremlius ruošiasi naujai didelei atakai.

Rusija vis dar turi pakankamai raketų, kad surengtų dar kelis tokius smūgius, kokius Ukrainai surengė penktadienį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis penktadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Pirmiausia dėkoju mūsų karinių oro pajėgų naikintuvams, priešlėktuvinės gynybos naikintuvams, žvalgybai ir visiems, kurie saugo ir padeda saugoti Ukrainos dangų. Šiandienos rezultatas – 60 numuštų raketų.

Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas iš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino gavo užduotį nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis Ukrainos žvalgybos ir saugumo tarnybos pareigūnais, rašo UNIAN. Teigiama, kad V. Putinas įsakė R. Kadyrovui užimti Kyjivą ir nužudyti V. Zelenskį.

Naujausios Rusijos atakos prieš Ukrainą gali būti didelio Rusijos puolimo pradžia, sako buvęs NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Richardas Shirreffas. Kalbėdamas „Sky News“ jis teigė, kad pastarosios rusų atakos yra tęsinys to, ką rusai pradėjo dar spalio mėnesį. „Tai yra mūšio lauko formavimas, kaip tai apibūdintų kariškiai“, – sako R. Shirreffas.

Rusija nenaudos biologinių ginklų, penktadienį patikino šalies aukšto rango diplomatas, nors pasaulyje nerimaujama, kad dėl Maskvos invazijos į Ukrainą didėja masinio naikinimo ginklų panaudojimo rizika.

Rusija užsibrėžė palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos, rusams surengus dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis. „Jie užsibrėžė tikslą palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos“, – CNN cituoja jį. „Pasaulis neabejotinai turėtų greitai ir ryžtingai reaguoti į šiuos Rusijos veiksmus“, – pabrėžia D. Šmyhalis. Anot jo, rusai į Ukrainą penktadienį paleido 76 raketas, didžiąją dalį jų, 60, ukrainiečiams pavyko numušti.

Šiemet Ukrainos pietuose esančiame Mykolajive Kalėdoms statoma karinio stiliaus eglutė, praneša „Suspilne“. Eglutė statoma miesto centre ant paminklo Šv. Mikalojui. Jis dar anksčiau buvo uždengtas smėlio maišais, o dabar ant jų bus uždedami šeši sluoksniai maskuojančio tinklo, kurį pagamino savanoriai. Ant tinklo taip pat bus uždėta lempučių girlianda. „Kalėdų eglutę sudarys šešios sekcijos, kurių kiekviena yra 6 metrų aukščio ir 2,5 metro pločio.

Rusija rengiasi ilgam karui Ukrainoje ir Kyjivo NATO rėmėjai privalo toliau siųsti ginklus, kol prezidentas Vladimiras Putinas suvoks, kad jis „negali laimėti mūšio lauke“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjus jau beveik 10 mėnesių, Kremlius patyrė ne vieną pralaimėjimą prieš Kyjivo pajėgas, kurios išlaisvino nemažą dalį okupuotos teritorijos.

Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje penktadienį paleido mažiausiai 60 raketų, informavo vietos pareigūnai, pranešę apie sprogimus mažiausiai keturiuose miestuose, įskaitant Kyjivą. Mažiausiai du žmonės žuvo per smūgį į gyvenamąjį namą centrinėje Ukrainoje, kur tebeieškoma išgyvenusiųjų. Sostinėje ir antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive sutriko elektros ir vandens tiekimas. Per atakas tūkstančiai žmonių ieškojo prieglobsčio metro stotyse, esančiose giliai po žeme.

Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras skelbia, kad Rytų Ukrainoje, Luhansko srityje, padedami pogrindininkų, rusų kariai sunaikino įsibrovėlių bazę. Per surengtą ataką nukauta apie 20 rusų karių, tarp jų – šeši karininkai. „Turimais duomenimis, žuvo apie 20 okupantų, tarp jų šeši karininkai. Taip pat buvo sunaikinti aštuoni technikos vienetai, dar kelios dešimtys personalo buvo nuvežti į ligoninę su įvairaus sunkumo sužalojimais“, – skelbia Nacionalinis pasipriešinimo centras.

Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pateikė Rusijos „teisėtų karinių tikslų“ sąrašą ir pareiškė, kad NATO šalys tiesiogiai dalyvauja kare su Rusija. Jo teigimu, „visi supranta, kad NATO įsitraukė į karą su Rusija“. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas savo žinutėje „Telegram“ paskyroje pareiškė, kad Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje yra „teisėtų karinių taikinių“ naikinimas.

Kasdien iš oro apšaudomai Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. „Dabar mums labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės. Tai svarbu, norint apsaugoti kritinę infrastruktūrą“, – penktadienį per Vilniuje vykstančią konferenciją, skirtą apžvelgti geopolitinę situaciją Rytų flange po Ukrainos pergalės, sakė jis.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė atnaujintą rezoliuciją „Žmogaus teisių padėtis okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste Ukrainoje“.  Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“, naujoje dokumento versijoje atsižvelgiama į Maskvos invaziją į Ukrainą.  Rezoliucijai pritarė 82 JT valstybės narės, o 80 susilaikė.  Iš viso 14 šalių balsavo prieš atnaujintą rezoliuciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė raginsiąs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti civilių gyventojų bombardavimą Ukrainoje ir baigti rengti didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus saugos planą. „Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.

Rusija grįžta prie pozicinio karo Ukrainoje, o savo gynybines konstrukcijas statomo Antrojo pasaulinio karo metodais, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba naujausioje savo ataskaitoje. Žvalgų teigimu, Rusijos pajėgos pažeidžiamos netiesioginių smūgių iš šiuolaikinių tiksliųjų ginklų. „Kaip rodo nuotraukos, pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariai ir toliau dėjo daug pastangų kurdami plačias gynybines pozicijas palei fronto liniją.

JAV palauks kol Rusijos prezidentas V. Putinas galutinai prisidirbs ir pats save susinaikins, vietoje aktyvių veiksmų jį pašalinti, įsitikinęs rusų politologas Stanislavas Belkovskis. Jo teigimu, V. Putinas buvo įpratęs, kad „kažkas iš aukščiau jį pridengtų“, tačiau šįkart taip nebus. „Jis (Putinas) įžvelgia tokiu „atsakingu“ JAV prezidentą Joe Bideną, ir apeliuoja, sakydamas: Na, Bidenai, seneliuk, susitarkim, ir tu mane išgelbėsi“. O Bidenas… Putino gelbėti jis nesiruošia.

Pasaulio bankas ketvirtadienį paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių paramos Ukrainos privačiam sektoriui paketą, siekdamas padėti šaliai pasirengti atstatymo darbams po didžiulės žalos, kurią atnešė Rusijos invazija. Naujausias Tarptautinės finansų korporacijos (TFK, angl. IFC) – Pasaulio banko plėtros padalinio, orientuoto į privataus sektoriaus plėtrą besivystančiose rinkose, – paketas papildys kitą Ukrainai skirtą paramą.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas iš baimės atšaukė savo tradicinę spaudos konferenciją, kuri 10 metų kasmet vykdavo metų pabaigoje. „Jis tiesiog bijo, kad tuo metu, kai jis rengs konferenciją, kažkur kažkas nutiks – koks nors sprogimas ar smūgis. Įsivaizduokite, kaip jis atrodytų, jei tai įvyktų per jo vadinamą bendrystę su žmonėmis, todėl, žinoma, dabar jis yra išsigandusio žmogaus būsenoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį įspėjo, kad jei Jungtinės Valstijos patvirtins pranešimus apie planus pristatyti Ukrainai modernias priešlėktuvines gynybos raketas, tai bus „dar vienas provokacinis JAV žingsnis“, kuris gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Rusijos pajėgos Ukrainos Chersono miestui ketvirtadienį sudavė daugiau kaip 16 smūgių, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Vien nuo šios dienos (ketvirtadienio) pradžios Rusija Chersoną bombardavo daugiau kaip 16 kartų, vos per vieną dieną!“ – sakė jis tradiciniame vakaro pranešime socialinėje žiniasklaidoje. V. Zelenskis pridūrė, kad tą pačią dieną taip pat būta „žiaurių rusų atakų“ Donbase ir Charkivo regione.

Kai kurie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkos žmonės norėtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną pakeisti dabartiniu Sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu, skelbia „The Economist“. Šie gandai kelia nerimą aukštiems Vakarų kariuomenių pareigūnams. Tuo metu abu generolai santūriai komentuoja gandus. „Kai kurie prezidentui artimi žmonės norėtų [Zalužną] pakeisti Ukrainos sausumos pajėgų vadu generolu Oleksandru Syrskiu.

Rusija ruošiasi ilgam karui Ukrainoje ir NATO sąjungininkai privalo toliau siųsti ginklus Kyjivui, penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:59 | Zelenskis: kad ir ko tikėtųsi raketų garbintojai iš Maskvos, jėgų pusiausvyros kare jie nepakeis Rusija vis dar turi pakankamai raketų, kad surengtų dar kelis tokius smūgius, kokius Ukrainai surengė penktadienį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija nediktuos sąlygų dėl JAV teikiamos pagalbos Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis, rašo CNN. Anot jo, JAV neleis, kad Rusijos komentarai diktuotų saugumo pagalbą, kurią Joe Bideno administracija teikia Ukrainai. Trečiadienį Rusijos ambasada Vašingtone įspėjo, kad JAV raketų sistemų „Patriot“ siuntimas Ukrainai „sukeltų nenuspėjamų pasekmių“ ir keltų grėsmę pasaulio saugumui.

Kremliaus pareiškimai apie taikos derybas su Ukraina yra tik dūmų uždanga, juose nėra nieko rimto, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą. Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga.

Rusija socialiniuose tinkluose ieško žmonių, kurie Ukrainoje galėtų kasti apkasus, remdamasis įvairių žiniasklaidos priemonių pranešimais rašo UNIAN. Anot agentūros, informaciją apie tai skelbė „Meduza“ ir „The Moscow Times“. Leidinių duomenimis, tokie skelbimai pasirodė „Avito“, „HeadHunter“ ir „Vkontakte“ socialinių tinklų svetainėse. Darbuotojų ieško bendrovė „StroyCom“, kuri dalyvavo statant Krymo tiltą.

Ketvirtadienį prasidėjo Rusijos menininkės, kuriai gresia dešimt metų kalėjimo už tai, kad pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais, protestuojančiais prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje, teismas. Aleksandra Skočilenko buvo sulaikyta balandžio mėnesį dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas pagal teisės aktus, priimtus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pašalino kliūtis suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų pagalbą ir pasiekė susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio, kuriam kone paskutinę minutę buvo paprieštaravusi Lenkija, pranešė diplomatai. Sutarimas buvo pasiektas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bloką paragino neleisti vidaus ginčams sutrukdyti remti Kyjivą.

Prieš Ukrainą kariaujančios Rusijos sostinėje Maskvoje susimušė dvi moterys, praneša „Baza“. Konfliktas kilo dėl skirtingų moterų požiūrių į karą. Anot minėto leidinio dvi moterys, Tatjana ir Natalija, dirba tose pačiose patalpose Varšuvos greitkelyje Maskvoje. Abi moterys turi kardinaliai skirtingus požiūrius į karą. Advokatė Tatjana (nuotraukoje kairėje) pritaria Rusijos karui Ukrainoje, o operatorei Natalijai (nuotraukoje dešinėje) nepatinka rusų agresija Ukrainoje.

Lenkijos pasipriešinimas stabdo pastangas ratifikuoti Europos Sąjungos susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio ir plano nusiųsti 18 mlrd. eurų paramą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė diplomatai.  27 valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai, ir minimaliam 15 proc. pasauliniam pelno mokesčio tarifui.

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas buvo paguldytas į ligoninę dėl lengvų sužalojimų, sprogus iš vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno gautai dovanai, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Vakar 7 val. 50 min. (vietos, 8 val. 50 min. Lietuvos laiku) įvyko sprogimas šalia policijos viršininko kabineto esančioje patalpoje“, – sakoma pareiškime.