27 valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai, ir minimaliam 15 proc. pasauliniam pelno mokesčio tarifui.
Buvo tikimasi, kad trečiadienio vakarą bus oficialiai patvirtintas šis neeilinis sandoris, į kurį įtrauktas kompromisas su Vengrija, atlaisvinantis dalį įšaldytų ES lėšų.
Tačiau Varšuvai išreiškus prieštaravimų dėl mokesčių paketo, jo ratifikavimo terminas nusikėlė.
Dėl vėlavimo nesutarimai persikėlė į ketvirtadienį Briuselyje vykstantį ES vadovų aukščiausiojo lygio sutikimą ir, kaip tikėtasi, sukėlė įtemptą priešpriešą.
Lenkija, kuri yra viena iš rimčiausių Ukrainos rėmėjų ES, tvirtino neprieštaraujanti 2023 metų finansinei pagalbai Kyjivui.
Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad kitos šalys „šantažuojamos“, jei tvirtinama, kad dėl pinigų Ukrainai gali būti susitarta tik tuo atveju, jei bus sudarytas susitarimas dėl pelno mokesčio.
Ginčas kilo Lenkijai siekiant įtikinti ES, jog ji padarė pakankamą pažangą vykdydama reformas, kad galėtų pradėti gauti 35 mlrd. eurų atsigavimui po COVID-19 pandemijos.
Anksčiau Lenkija buvo sustabdžiusi mokesčių plano įgyvendinimą, siekdama pašalinti ankstesnę kliūtį šiame procese, tačiau prieš kelis mėnesius, atrodo, atsisakė prieštaravimo.
Be to, Lenkija ir Lietuva ketvirtadienį užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.
„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.
